Keleivių saugumas pervežant į Angliją: Atsakingo vežėjo vadovas

Įvadas

Kelionė į Angliją – tai daugelio lietuvių svajonė arba būtinybė, susijusi su darbu, šeimos susitikimais arba naujų galimybių paieška. Tačiau, kai kalbame apie kelionę automobiliu ar mikroautobusu per visą Europą, atsiranda vienas neatsiejamas aspektas, kuris turi būti prioritetas ne žemiau nei bilieto kaina ar išvykimo laikas. Tai – keleivių saugumas. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską: nuo žiaurių automagistralių audrų iki biurokratinių spąstų pasienio punktuose. Ir galiu pasakyti viena tikrai – saugi kelionė neatsitiko atsitiktinai. Tai yra kruopštus planavimo, techniškai tvarkingo transporto priemonės ir, svarbiausia, atsakingo vairuotojo darbas.

Pervežimas į Jungtinę Karalystę nebe toks pat, koks buvo prieš dešimtmetį. „Brexit“ pakeitė ne tik pasienio kontrolės procedūras, bet ir reikalavimus vežėjams. Dabar tai ne tik 2000 kilometrų kelionė per Vokietijos, Belgijos ar Prancūzijos autostradas, bet ir logistinis iššūkis, susijęs su keltų pervežimu arba Eurotuneliu. Kiekvienas etapas turi savo rizikas, kurias gali ir turižvalgyti profesionali įmonė. Straipsnyje nenoriu būti tiesiog instrukcija, noriu būti jūsų partneriu, aiškinančiu, kas vyksta už vairuotojo vairo ir kodėl saugumas yra tas investicijos grąžinimas, kurio negalima įvertinti pinigais. Mes aptarsime techninę pusę, vairuotojo darbo režimą, dokumentus ir tai, kaip pasirinkti tokią vežėjo įmonę, kuriai galima patikėti savo gyvybe ar savo artimųjų gyvybe.

Saugumas prasideda ne tada, kai užsiveda variklis, o dar daug anksčiau – kuomet įmonė kuria savo kultūrą. Atsakingas vežėjas niekada nespaus vairuotojo važiuoti viršvalandžius, niekada neleis išvykti maršrutui su techninių trūkumų turinčiu autobusu ir visada turės atsarginį planą kritinėms situacijoms. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus šiuos aspektus ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionė į Angliją būtų ne tik patogu, bet ir ramu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus ir leidimus turi turėti legalus keleivių vežėjas į Angliją po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes neteisingai suvokę dokumentus galite patekti į nemalonias situacijas pasienyje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl senosios taisyklės nebegalioja. Legalus keleivių vežėjas turi turėti galiojantį Tarptautinio keleivių vežimo licenciją (Community Licence), nors dabar ji dažnai vadinama EK licencija su priedais, patvirtinančiais teisę vežti į JK. Be to, transporto priemonėje turi būti originali vairuotojo darbo laiko apskaitos kortelė (tachografo kortelė) ir patvirtintas tachografas.

Taip pat būtinas „Cabotage“ apribojimų supratimas – nors tai labiau aktualu kroviniams, keleiviniam transportui taip pat gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl kelionių JK teritorijoje, jei tai nėra tiesioginis pervežimas į/iš šalies. Svarbu ir tai, kad įmonė turi būti įtraukta į atitinkamą nacionalinį vežėjų sąrašą (Lietuvoje – Transporto licencijų komisijos sąrašas). Jei vairuotojas negali pateikti šių dokumentų pareigūnui praėjimo punkte (pvz., Dover arba „Eurotunnel“), rizikuojame, kad kelionė bus nutraukta, o keleiviai palikti netoli pasienio. Patikimas vežėjas visada turi su savimi ne tik pagrindinius, bet ir visus draudimo polisus, galiojančius JK teritorijoje („Green Card“ nėra būtinas, jei turi „Zalioji kortelė“ arba atitinkamus draudimus, bet patikrinti šį klausimą iš anksto verta).

2. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimas veikia mano saugumą ilgoje kelionėje?

Dirbu srityje jau dvidešimt metų ir galiu pasakyti: pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis nei girtas vairuotojas. Ekonominis spaudimas dažnai verčia neatsakingas įmones mažinti poilsio laiką, tačiau profesionalas laikosi griežtų taisyklių. ES ir JK taisyklės (EC 561/2006) reglamentuoja, kad vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min., bet ne mažiau).

Paros poilsis turi būti bent 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Kas savaitę vairuotojas turi turėti 45 valandų (arba bent 24 valandas nepertraukiamą) poilsį. Kodėl tai svarbu jums? Nes tik atipusiam ir mieguistam vairuotojui reaguojama lėčiau, o toks reakcijos laikas esant kritinei situacijai autostradoje gali lemti avariją. Atsakingas vežėjas naudoja skaitmeninį tachografą, kuris neleidžia suklastoti duomenų. Prieš išvykstant paklauskite apie maršruto planą – jei jis numato 20 valandų važiavimą be ilgos nakvynės, tai yra raudonas vėliavėlė. Jūsų saugumas priklauso nuo to, ar vairuotojas gali normaliai užmigti ir atsipalaiduoti.

3. Kokius techninius patikrinimus privalo atlikti vežėjas prieš išvykstant į tolimą kelionę?

Techninė būklė – tai ne tik kasdieninė rutina, bet ir gyvybės klausimas. Prieš kiekvieną išvykimą vairuotojas privalo atlikti kasdieninę techninę apžiūrą (daily walk-around check). Kas jis tikrina? Padangų protektoriaus gylį (jų negali būti mažiau kaip 1,6 mm, tačiau mums, profesionalams, rekomenduojama ne mažiau kaip 3-4 mm žiemą), slėgį padangose, stabdžių sistemą (vakuumo siurblio darbą, stabdžių skysčio lygį), šviesas, žibintus, pasukimo signalus, vairo sistemą ir, žinoma, visus stiklus.

Be to, kiekviena transporto priemonė, vykstanti į Angliją, turi turėti galiojantį techninį apžiūrėjimo pažymėjimą (Lietuvoje – TA). Taip pat būtina, kad autobuse ar mikroautobuse būtų įrengtas ir veikiantis greičio ribotuvas (speed limiter), kurio neleidžia viršyti 100 km/h (arba 90 km/h, priklausomai nuo transporto priemonės tipo). Anglijoje greičio limitai yra griežti, o radarai pastoviai stebi eismą. Jei autobuso stabdžiai blogai veikia arba padangos „plyštos ant ribos“, rizikuojame ne tik baudomis, bet ir padangų prošvaisa, kuri esant dideliam greičiui gali baigtis tragiskai. Atsakingas vežėjas niekada nekeliaus su techninių trūkumų turinčiu automobiliu, net jei tai reiškia kelionės atidėjimą.

4. Kaip vežėjai užtikrina saugumą keltu per Lamanšą (Dover-Calais arba Eurotuneliu)?

Pervežimas per Lamanšą yra vienas pavojingiausių kelionės etapų, nors jo trukmė trumpa. Čia susiduria specifiniai saugumo reikalavimai. Jei keliaujate keltu, vairuotojas turi griežtai laikytis įgulos nurodymų dėl automobilio statymo (parking) vietos. Autobusas turi būti tvirtai užfiksuotas stabdžiais, o ne pirmos eilės pavaros įjungtas (nors kai kurie vairuotojai tai daro papildomai, bet tai nėra pagrindinis užtikrinimas). Svarbiausia – keleiviai privalo išlipti iš autobuso arba, jei lieka, užsidėti saugos diržus (jei tai leidžiama specifiniame kelyje). Tačiau dažniausiai reikalaujama išlipti į keleivių saloną.

Keliaujant „Eurotuneliu“ (leliju), saugumas dar griežtesnis. Autobuse būti draudžiama – visi keleiviai ir vairuotojas turi išlipti ir patekti į specialų keleivių vagoną. Transporto priemonė užkraunama į vagoną automatiškai. Čia saugumas užtikrinamas degimo ir dūmų detektorių sistema, bei gesinimo sistema tunelyje. Vežėjo atsakomybė čia – užtikrinti, kad autobuse niekas nepaliktų (ypač vaikai ar senjorai, kurie gali užmigti), o visi lengvieji daiktai būtų paslėpti, kad nenukristų važiuojant traukiniu. Taip pat būtina tikrinti, ar autobuse nėra dujų nuotėkių, nes tunelyje netgi maža nuotėkis gali sukelti paniką ir evakuaciją, kas užtruks valandas.

5. Ką daryti, jei įvykia avarija ar techninis gedimas Anglijoje arba kelyje į ją?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, bet būti pasiruošusiam – tai dalis atsakingo požiūrio. Jei įvykia avarija ar gedimas, vežėjas turi veikti pagal griežtą protokolą. Pirmiausia – užtikrinti keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumą: įjungti švaros (avarinius) žibintus, pastatyti statyminį trikampį (Anglijoje – mažiausiai 45 metrų atstumu, bet rekomenduojama daugiau) ir, jei įmanoma, nuvesti žmones už kelio ribų (už saugos barjerų).

Anglijoje skubiosios pagalbos numeris yra 999 (arba 112, kuris taip pat veikia). Vežėjas turi mokėti aiškiai pranešti savo vietovę (naudojant GPS koordinates arba artimiausio kelio numerį ir ženklą). Jei įmonė yra profesionali, ji turi turėti 24/7 pagalbos liniją, kurios vairuotojas gali pasinaudoti dėl techninės pagalbos organizavimo. Svarbiausia keleiviui – nepanikuoti. Vairuotojas yra mokytas dirbti su streso situacijomis. Jei autobusu nebeįmanoma važiuoti, įmonė privalo organizuoti keleivių pervežimą pakeičiamuoju transportu. Tokios išlaidos turi būti padengtos įmonės, o ne keleivių kišenėmis. Būtinai pasilikite vairuotojo artumoje – jis yra jūsų ryšys su pasauliu šioje situacijoje.

6. Ar įeina į kainą kelionės draudimas, ir ką apima jis?

Tai klausimas, dažnai užduodamas vėliausiai, kai jau reikalingas pagalbos. Profesionalus keleivių vežėjas privalo turėti ne tik Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą (OCTA), kuris yra privalomas, bet ir Kelionės draudimą. OCTA padengia žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems (pvz., partrenkė pėsčiąjį ar susidūrė su kitu automobiliu), bet jis nedengia žalos pačiam keleiviui, jei jis susižalojo avarijoje. Čia įsivažiuoja Kelionės draudimas.

Jis apima: negyvąjį ar sužeistąjį keleivį draudimą (gyvybės ir sveikatos draudimą), bagažo draudimą (jei jis dingsta arba sugadinama avarijos metu) bei vėlavimo draudimą (nors šis retesnis). Prieš įsigyjant bilietą, visada klauskite, ar įmonė turi galiojantį Kelionės draudimo polisą. Jei įmonė sako, kad „mes tik turime OCTA“, tai reiškia, kad esate neapsaugoti, jei, Dievo valia, įvyks avarija. Mano patirtis rodo, kad taupymas draudimuose – tai pirmasis neprofesionalumo ženklas. Saugumas reiškia ir finansinę apsaugą.

7. Kaip pasirinkti saugų ir patikimą pervežėją? Kuo pagalvoti renkantis?

Rinktis pervežėją tarp dešimčių pasiūlymų socialiniuose tinkluose ar internete gali būti sunku. Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė yra legali. Lietuvoje tai galima padaryti per Transporto licencijų komisijos duomenų bazę. Jei įmonės ten nėra, ji veikia šešėlyje – tokių vengiakite kaip ugnies. Antra, pažiūrėkite į transporto priemonių amžių. Naujesnis autobusu (ne senesnis kaip 5-7 metai) ne tik atrodo geriau, bet ir turi šiuolaikines saugumo sistemas: ABS, ESP, oro pagalves, įtvirtinimo taškus.

Trečia, skaitykite atsiliepimus. Ne tik pažiūrėkite į žvaigždučių kiekį, bet ir perskaitykite, ką žmonės rašo. Jei dažnai kartojasi frazės „vairuotojas važiavo kaip lenktininkas“ arba „bijojau už gyvybę“, tai aiškus signalas. Ketvirta, kainos santykis. Jei kaina yra žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis, galėtų reikšti, kad įmonė taupo kur kur – arba degalų kokybėje, arba vairuotojo atlyginime (ir poilsio laike), arba techninėje priežiūroje. Atsakingas vežėjas niekada neperkrauna savo galių siekdamas uždirbti kiekvieną centą sąskaita saugumui.

8. Kaip elgtis keleiviui, jei jis pastebi, kad vairuotojas važiuoja rizikingai?

Tai yra gana delikatus klausimas, tačiau saugumas viršija etiketo normas. Jei jaučiate, kad vairuotojas važiuoja per greitai, agresyviai, arba įtariate, kad jis yra neblaivus/pavargęs, jūsų pareiga – pasakyti. Tačiau darykite tai protingai. Nedarykite scenos važiuojant, nes tai gali nukreipti vairuotojo dėmesį nuo kelio. Geriausia laukti pirmosios sustojimo vietos (poilsio aikštelės, degalinės) ir ramiai, bet tvirtai kreiptis į vairuotoją. Jei situacija nekeičiasi arba jūs jaunate tikrą grėsmę, turite teisę reikalauti sustoti.

Jei vairuotojas atsisako, galite skambinti į įmonės dispečerinę (numeris turi būti prieinamas autobuse arba biliete). Esant kritinei situacijai (pvz., vairuotojas miegas prie vairo), skambinkite policijai (112 arba vietinis numeris). Nenorite būti „kankinotoju“, bet prisiminkite – gali būti, kad jūsų intervenedimas išgelbės gyvybes. Aš kaip ekspertas visada sakyčiau: geriau pasirodyti „nepatogiu“ keleiviu, nei liudyti avarijoje. Profesionali įmonė tokį skundą ištirs ir priims priemones, o ne baudos skundžiantįjį.

9. Kaip „Brexit“ ir pasienio kontrolės veikia keleivių patogumą ir saugumą?

Po „Brexit“ pasienio patikros tapo ilgesnės ir griežtesnės. Anksčiau, keliavęs per Lamanšą, galėjai vos sustoti prieš pareigūną. Dabar gali tekti laukti valandas (ypač vasarą arba per šventes) eilėse. Tai kelia saugumo iššūkius. Ilgas laukimas uždarame autobuse gali sukelti deguonies trūkumą, karštinę arba stresą. Atsakingas vairuotojas žino, kada reikia įjungti ventiliaciją, o kada – leisti keleiviams išlipti pasitvirtinti kojų (jei tai leidžia pasieniečiai). Taip pat dabar būtina tikrinti paso duomenis.

Saugumo aspektu svarbu pasirūpinti dokumentais. Jei keleivio pasas negalioja arba nėra vizos (jei reikalinga), jis gali būti neišleistas iš Lietuvos arba nepriimtas į Angliją. Tai sukelia didelį stresą visiems. Vežėjo užduotis – iš anksto įspėti apie reikalavimus (pvz., negaliojantų pasų keitimą). Be to, ilgos eilės prie „Eurotunelio“ ar Dover uosto reikalauja ypatingo vairuavimo įgūdžio, kad nesusidurtumė su gretimu automobiliu, stovinčiu eilėje. Saugus vairuotojas išlaiks atstumą ir bus kantrus.

10. Kokios yra pagrindinės vairuotojo pareigos bei kompetencijos, užtikrinančios saugų pervežimą?

Vairuotojo kompetencija – tai ne tik vairavimo įgūdžiai.