Keleivių saugumas kelionėse iš Anglijos – aukščiausi standartai

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą arba atgal – tai ne tik paprastas persikėlimas iš vienos šalies į kitą, o sudėtingas logistinis procesas, kuriam reikalinga didelė atsakomybė ir profesionalumas. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš tūkstančius kartų mačiau, kaip pasikeitė rinka, kokie atsirado nauji iššūkiai ir, svarbiausia, kaip išaugo saugumo reikalavimai. Šiandien, kai keleiviai vis dažniau renkasi autobusus kaip patogiausią ir ekonomiškiausia būdą keliauti per Europą, saugumas turi būti ne tik deklaracinis principas, o absoliutus prioritetas.

Keliaujant iš Anglijos, susiduriama su unikalia situacija. Dėl geografinės padėties ir salos charakteristikos, kelionės maršrutas apima ne tik ilgus važiavimus autostradomis, bet ir Lamanšo sąsiaurio persikėlimą. Tai reiškia, kad transporto priemonė ir jos įgula turi atitikti ne vienos šalies, o kartu Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos griežtus standartus. Po „Brexit“ šie reikalavimai tapo dar sudėtingesni, reikalaujant išsamios dokumentacijos, specialių leidimų ir techninės pasiruošimo.

Straipsnyje mes išnagrinėsime, kas užtikrina aukščiausius saugumo standartus šiuose maršrutuose. Mes ne kalbėsime tik apie saugos diržus, nors jie yra pagrindas. Mes kalbėsime apie sistemą: nuo vairuotojo kvalifikacijos ir sveikatos būklės iki autobuso techninės būklės ir draudimo niuansų. Suprasti šiuos procesus svarbu kiekvienam keleiviui, norinčiam ne tik pasiekti tikslą, bet ir grįžti namo sveikam. Rinktis carrier’ių (pervežėją) reikia atsakingai, nes kaina negali būti vienintelis kriterijus, kai kalbama apie tūkstančių kilometrų kelionę greitai judančiu transportu.

Toliau pateikiamame išsamų klausimų ir atsakymų skyriuje mes panagrinėsime praktinius aspektus, kurie leidžia jaustis saugiai kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius licencijavimo reikalavimus turi atitikti autobusų pervežėjai, vykdantys reisus iš Anglijos?

Tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį dažnai nekreipiamas dėmesys. Teisės vežti keleivius tarptautiniais maršrutais negali turėti bet kas. Jei autobusas registruotas Lietuvoje, jam būtinas tarptautinio keleivių vežimo licencijos pažymėjimas, o įmonė turi būti įtraukta į kompetentingų institucijų (Lietuvoje – Susisiekimo ministerijos) sąrašą. Tačiau, kai kalbame apie Angliją, situacija yra dviguba. Jei reisą vykdo Jungtinėje Karalystėje registruotas autobusas, įmonė turi turėti „PSV Operator’s Licence“ (Public Service Vehicle Licence), išduodamą DVSA (Driver and Vehicle Standards Agency). Ši licencija užtikrina, kad įmonė turi pakankamai finansinių garantijų, patirties ir profesionalumo. Be to, po „Brexit“ visiems ES registruotiems vežėjams, vykstantiems į JK arba tranzitu per ją, reikalingas specialus „UK Operator Licence“. Jei pervežėjas negali parodyti šių dokumentų, tai yra akivaizdus saugumo pažeidimas ir didelė rizika keleiviui.

2. Kaip kontroliuojama autobusų techninė būklė prieš išvykstant į tolimą kelionę?

Profesionalių pervežėjų techninė priežiūra yra ne kasdieninis remontas, o nuolatinis procesas. Prieš kiekvieną išvykimą į tolimą maršrutą, ypvė tokią kaip Anglija-Lietuva, atliekamas privalomas kasdieninės techninės apžiūros (daily walk-around inspection) protokolas. Vairuotojas turi patikrinti stabdžius, padangas, šviesas, vairavimo mechanizmą ir vaizdo įrašus užfiksuoti specialiame žurnale. Be to, pagal ES ir JK teisę, autobusai turi būti praeina technines apžiūras (ITP – Inspection Tester for Public Service Vehicles JK arba periodinė techninė apžiūra Lietuvoje) kas 6–10 savaičių, priklausomai nuo autobuso amžiaus. Aš asmeniškai visada primygtinai reikalauju, kad techninėje apžiūroje nebūtų net menkiausių pastabų, nes tolimose kelionėse, kuriose įtampa varikliui ir važiuoklei didelė (ypač vairuojant Anglijos kairiajame eismo šone ir vėliau pereinant prie dešiniojo), net nedidelis defektas gali tapti kritišku.

3. Kokios yra vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės, ir kaip jie veikia mano saugumą?

Vairuotojo nuovargis yra vienas pavojingiausių faktorių kelyje. Todėl mums vadovaujasi griežtos „Drivers‘ Hours“ taisyklės (EC 561/2006 reglamentas ES ir atitinkami JK įstatymai). Pagal jas, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma 45 minučių pertrauka (arba 15 minučių + 30 minučių). Paros poilsis turi trukti mažiausiai 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Savaitinis poilsis turi būti mažiausiai 45 valandos nepaliestos. Šiuos laikus kontroliuoja skaitmeninis tachografas, kurio duomenis pareigūnai gali perskaityti bet kuriuo metu. Pasirinkdami pervežėją, turite žinoti, kad jei jie „skuba“ ir ignoruoja šias taisykles, jie ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir kelia pavojų jūsų gyvybei. Saugiems pervežėjams tachografo kortelės niekada nėra pažeidžiamos.

4. Ar vairuotojai turi specialų pasiruošimą darbui tarptautiniuose maršrutuose?

Taip, paprastos vairuotojo pažymėjimo kategorijos (D) nepakanka. Tarptautiniuose reisuose dirbantys vairuotojai turi turėti „Driver CPC“ (Certificate of Professional Competence) kvalifikaciją. Tai reiškia, kad jie ne tik išlaikė egzaminus, bet ir kas 5 metai privalo lankyti 35 valandų kursų, kurioje atnaujinamos žinios apie saugumą, ekologiją, sveikatos apsaugą ir logistiką. Be to, dirbant maršrutuose Anglija–Lietuva, vairuotojas privalo puikiai išmanyti specifinius kelių eismo taisyklių niuansus: vairavimą kairiajame juostoje, specifinius ženklus Londone ir aplinkiniuose miestuose, taip pat susipažinti su Eurotunelio ir uostų formalumų eiga. Mūsų įmonėje taip pat atliekami papildomi psichologiniai testai ir sveikatos patikrinimai, kad įsitikintume, jog žmogus fiziškai ir psichiškai pajėgia atlikti šį atsakingą darbą.

5. Kaip veikia draudimas kelionės metu, ypač tranzitu per Europą?

Draudimo klausimas yra itin aktuali po „Brexit“. Keliaudami iš Anglijos, keleiviai turi būti apdrausti pagal „Motor Insurance Directive“ reikalavimus. Autobusas privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą (Green Card sistema arba atitinkamas elektroninis įrašas), kuris galioja visose šalyse, per kurias keliaujame (JK, Prancūzija, Belgija, Vokietija, Lenkija, Lietuva ir t.t.). Be to, kiekvienas keleivias privalo būti apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų. Aukšto lygio pervežėjai turi papildomą „Accident insurance“ draudimą, kuris dengia ne tik medicinines išlaidas, bet ir bagažo praradimą ar sugadinimą. Prieš įsileisdami į autobusą, nepasibijokite paklausti apie draudimo poliso numerį ir apimtį. Tai jūsų teisė, o įmonė, kuri vertina savo klientus, visuomet pateiks šią informacią atvirai.

6. Kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti keleivių saugumą Lamanšo sąsiaurio persikėlimo metu?

Persikėlimas per Lamanšą – tai viena sudėtingiausių kelionės dalių. Mes galime rinktis kelią per Eurotunelį (leliavais) arba keltą. Abu atvejais taikomi griežti saugumo protokolai. Eurotunelyje keleiviai turi likti autobuse arba specialiose laukimo vietose, nes ugnies ir gesinimo sistemų tunelyje yra specifinės. Keltuose autobusai užfiksuojami specialiose klėtyse, o keleiviai turi išlipti. Čia svarbu ne tik techninė sauga, bet ir tvarka: užtikrinti, kad keleiviai nepamestų autobuso, o bagažas būtų tinkamai užfiksuotas. Be to, dėl migracinių kontrolių (tiek JK, tiek Prancūzijos pusėje), gali tekti išlipti iš autobuso su visais daiktais. Patyręs pervežėjas visada iš anksto informuoja keleivius apie šias procedūras, kad nebūtų panikos ir sumaišties, o patikra vyktų sklandžiai.

7. Kaip užtikrinamas saugumas, jei kelionėje vyksta vaikai?

Vaikų pervežimas reikalauja ypatingo dėmesio. Pagal ES ir JK reglamentus, visi keleiviai, įskaitant vaikus, privalo užsisegti saugos diržus. Autobusuose, kurie važiuoja greitaisiais maršrutais (pvz., 9 vietų minivenai ar dideli autobusai), įrengiamos specialios saugos diržų sistemos. Jei kelionėje dalyvauja labai maži vaikai (iki 135 cm ūgio), tėvai turi užtikrinti, kad vaikas sėdi tinkamoje vaikiškoje kėdutėje (jei to reikalauja techninė įranga). Mūsų praktikoje visada raginame tėvus pranešti apie vaikus iš anksto, kad galėtume užtikrinti, jog vieta bus tinkama (pvz., prieina saugos diržai, ne užblokuojamos išvykimo durys). Taip pat stebime, kad vaikai neišlips iš vietų, kai autobusas juda, o vairuotojas turi galimybę matyti juos per vaizdo kameras.

8. Kokios yra sanitarijos ir sveikatos apsaugos priemonės, ypatingai atsižvelgiant į pastarųjų metų patirtį?

Nors pandemija jau nebe tokia aktyvi, aukšti higienos standartai liko kaip neatsiejama saugumo dalis. Ilgos kelionės (24–30 valandų) reiškia, kad keleiviai praleidžia laiką uždarame erdvėje. Autobusai turi būti kruopščiai išvalyti prieš kiekvieną išvykimą. Vėdinimo sistemos (HVAC) turi būti techniškai tvarkingos ir užtikrinti gryną orą keleivių salone. Be to, kiekviename autobuse yra pirmosios pagalbos rinkinys, o vairuotojai yra mokyti, kaip elgtis ašarų, kvėpavimo sustojimo atvejais ar kitose sveikatos situacijose. Pas mus taip pat yra taisyklė, kad sergantys infekcinėmis ligomis keleiviai negali būti įleidžiami į autobusą dėl kitų keleivių saugumo. Tai gali atrodyti griežta, bet tai būtina prevencinė priemonė.

9. Ką daryti avarijos ar techninio gedimo atveju? Kokia yra pervežėjo atsakomybė?

Gedimas ar avarija – tai kas, ko niekas nenori, bet turi būti pasiruošęs. Aukščiausius standartus laikantis pervežėjas turi aiškų veiksmų planą. Pirma, vairuotojas užtikrina keleivių saugumą (jei reikia – evakuaciją). Antra, nedelsiant skambinama techninei pagalbai. Jei gedimas įvyksta užsienio šalyje, pervežėjas turi organizuoti keleivių priežiūrą (maistas, gėrimai, jei reikia – apgyvendinimas) arba alternatyvų transportą į paskirties vietą. Jei įvyksta avarija, neatsižvelgiant į kaltę, pervežėjo draudimas turi padengti žalą. Svarbiausia keleiviui – išlaikyti ramybę ir sekti vairuotojo nurodymus. Mes visada turime 24/7 pagalbos liniją, kur keleiviai gali susisiekti lietuviškai ar angliškai, jei kyla klausimų ar nerimą.

10. Kaip pats keleivias gali įvertinti, ar pasirinktas pervežėjas atitinka saugumo standartus, dar neįlipęs į autobusą?

Yra keletas patikros būdų. Pirmiausia, apsilankykite pervežėjo svetainėje – ar jie aiškiai nurodo savo licencijų numerius? Antra, perskaitykite atsiliepimus socialiniuose tinkluose (Facebook, Google Maps). Jei žmonės skundžiasi vėluojančiais reisais be paaiškinimų ar šlapiuose sėdynėse, tai gali rodyti ir techninės priežiūros problemų. Trečia, pažiūrėkite, kiek kainuoja bilietas. Jei kaina yra žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis (pvz., 50 eurų už kelionę iš Londono į Vilnių, kai kainuoja 100–120), tai tikriausiai reiškia, kad įmonė taupo ant vairuotojų atlyginimų, techninės priežiūros ar draudimo. Saugumas niekada nebus pigus. Pasitikėkite patikimais, rinkoje ilgai veikiančiais žaidėjais, kurie turi ką prarasti.

Išvada

Keleivių saugumas kelionėse iš Anglijos – tai ne atsitiktinis dalykas, o sudėtingas, sistemingas ir nuolat tobulinamas procesas. Jis prasideda ne tada, kai įlipate į autobusą, o daug anksčiau – biurose, kur ruošiami dokumentai, garažuose, kur mechanikai tikrina kiekvieną varžtą, ir mokyklose, kur vairuotojai tobulina savo įgūdžius. Per savo ilgą karjerą aš mačiau, kaip techninė pažanga ir griežtesnė legislacija paverčia šias keliones vis saugesnėmis, tačiau žmogiškasis faktorius visada lieka svarbiausias.

Rinkdamasi pervežėją, keleivias daro ne tiesioginę įtaką savo patogumui, bet ir tiesioginę įtaką savo saugumui. Nepasiduokite pigių bilietų viliojimui ar abejotinos kilmės skelbimams. Pasitikėkite tiems, kurie gali įrodyti savo patirtį, licencijas ir atsakomybę. Aukščiausi standartai reiškia, kad jūsų kelionė bus ne tik nuostabi nuotykis ar grįžimas namo, bet ir, svarbiausia, saugus procesas, apie kurį galite ramiai užmiršti ir mėgautis keliu.

Kelionė turi prasidėti ir baigtis ramybe. Tik taip mes galime užtikrinti, kad kiekvienas kilometras, nuo Londono gatvių iki Lietuvos laukų, bus įveiktas su maksimalia rūpesčiu ir pagarba jums.