Keleivių pervežimas su gyvūnais į Angliją saugiai: Vadovas be rūpesčių

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs – žmonių meilė savo keturkojams draugams. Kelionė į Jungtinę Karalystę (JK) su augintiniu šiandien yra daug dažniau pasitaikantis reiškinys nei prieš dešimtmetį. Nepaisant to, po „Brexit“ ir pasikeitusių sanitartinių reikalavimų, šis procesas tampa sudėtingesnis ir reikalauja gilesnio žinojimo. Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mus pagalbos, dažnai jaučia sumaištį dėl dokumentų, transporto pasirinkimo ir pačios kelionės saugumo.

Svarbu suprasti, kad gyvūnas nėra paprastas bagažas. Tai šeimos narys, kuriam reikalinga ypatinga priežiūra, saugumas ir komfortas stresingo kelionės metu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo ilgamete patirtimi, padėdamas jums suprasti ne tik biurokratinius smulkmenas, bet ir tai, kaip užtikrinti, kad jūsų augintinis atvyktų į Angliją sveikas, laimingas ir be nereikalingų rūpesčių. Mes išnagrinėsime viską nuo reikalingų pasų iki to, kaip pasirinkti patikimą vežėją, kad ši kelionė taptų malonu nuotykiu, o ne košmaru.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš pagrindinių aspektų, kuriuos turi žinoti kiekvienas keleivis, planuojantis kelionę su augaliniu į Angliją.

1. Kokius dokumentus reikia turėti šuniui ar katei, kad galėtų įvažiuoti į Angliją?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas, nes be teisingų dokumentų kelionė gali baigtis dar pakelėje. Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungą, pasikeitė taisyklės. Dabar, gabenant gyvūną iš Lietuvos (ar kitos ES šalies) į Angliją (taip pat Velsą, Škotiją ir Šiaurės Airiją), negalima naudoti senųjų ES gyvūnų pasų, jei jie nebuvi išduoti JK arba neįtraukti į JK gyvūnų pasą.

Jums reikės gauti Gyvūno sveikatos pažymėjimą (angl. Animal Health Certificate – AHC). Šis dokumentas turi būti išduotas patvirtinto veterinarijos gydytojo ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Be to, gyvūnas turi būti mikroschemuotas (čipas). Čipas turi būti įskiepytas prieš paskutinį pasiutligės (ragebių) skiepą. Skiepymas nuo pasiutligės turi būti atliktas ne mažiau kaip 21 dieną prieš išvykimą. Be šių dviejų pagrindinių elementų – čipo ir galiojančio skiepo nuo pasiutligės – AHC nebus išduodamas, o į Angliją įvažiuoti bus neįmanoma legaliai.

2. Ar taisyklės skiriasi šunims ir katėms?

Pagrindinės taisyklės dėl mikroschemos, skiepijimo nuo pasiutligės ir Gyvūno sveikatos pažymėjimo yra vienodos ir šunims, ir katėms, bei fretoms. Tačiau yra vienas esminis skirtumas, kurį dažnai pamiršta – tai kirmėlių (tenijų) gydymas.

Jei gabenate šunį, prieš įvažiuojant į JK, jis turi būti pagydytas nuo kirmėlių. Veterinaras turi padaryti tai ne anksčiau kaip 120 valandos (5 dienos) ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą į JK. Veterinarijos gydytojas turi užregistruoti šį gydymą Gyvūno sveikatos pažymėjime arba pasuje. Ši taisyklė taikoma tik šunims. Katėms ir fretoms kirmėlių gydymas prieš įvažiavimą nėra privalomas, nors visada rekomenduojama reguliariai deratizuoti augintinius jų sveikatai. Nepaisant to, visi kiti reikalavimai (čipas, skiepai) lieka tokie patys ir katėms.

3. Kaip pasirinkti saugų transportą? Ar galiu važiuoti paprastu autobusu?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klaidų šaltinių. Daugelis standartinių autobusų, vykstančių iš Lietuvos į Angliją, tiesiog neleidžia gabenti gyvūnų, arba leidžia tik labai mažus gyvūnus rankinėje bagažo dalies, o tai toli gražu nėra saugu ar patogti dideliems šunims ilgos kelionėms metu.

Saugiausias ir patikimiausias būdas – pasirinkti specializuotą keleivių pervežimo kompaniją, kurios pagrindinė veikla yra gyvūnų gabenimas. Tokios kompanijos (kaip ir mūsų) turi specialiai pritaikytus mikroautobusus ar vagonus su ventiliacija, oro kondicionieriais ir užtikrina tinkamas temperatūros sąlygas. Be to, profesionalūs vežėjai žino, kada reikia padaryti pertrauką, kad gyvūnas galėtų išlįsti į gryną orą, išsižiūrėti ir atsigerti. Leisti gyvūnui važiuoti „kroveivio“ kabinoje ar nepritaikytame bagažinės skyriuje gali būti ne tik nelegalu pagal vežėjo taisykles, bet ir pavojinga gyvūno gyvybei dėl pernelyg aukštos ar žemos temperatūros bei streso.

4. Kokius būdus galima naudoti gyvūnui pervežti?

Yra kelios pagrindinės galimybės: 1. Specializuotas mikroautobusas: Tai dažniausiai pasirenkamas variantas. Gyvūnas keliauja kartu su keleiviais, tačiau turi savo erdvę (būdą ar narvelį). Šis variantas yra saugus, nes vairuotojas stebi gyvūno būklę. 2. Lėktuvas (Cargo): Galima vežti gyvūną kaip krovinią kroviniame skyriuje. Tai greičiausia, tačiau brangiausia ir daugiau streso kelianti galimybė, reikalaujanti daugiau dokumentų ir specialių narvelių (IATA standartas). 3. Asmeninis automobilis: Jei važiuojate savo automobiliu keltu, taisyklės lieka tos pačios (dokumentai), tačiau turite visišką kontrolę.

Mano, kaip eksperto, nuomone, specializuotas mikroautobusas yra optimalus kompromisas tarp kainos, saugumo ir komforto. Jūs neprivalote skraiditi ir rūpintis sudėtingomis oro uosto formalumis, o gyvūnas nėra paliekamas vienas krovinių sandėlyje.

5. Ar gyvūnui reikalingas narvelis (būda), ar gali jis sėdėti ant kelių?

Saugumas visada yra pirmasis prioritetas. Net jei keleivis nori, kad jo šuo sėdėtų ant kelių, profesionalios transporto kompanijos to neleidžia. Kelionė trunka kelias dešimtis valandų, ir staigus stabdymas gali sužeisti tiek gyvūną, tiek žmogų.

Gyvūnas turi būti uždarytas patikimoje būdoje arba narvelyje. Narvelio dydis turi būti tokias, kad gyvūnas galėtų joje stovėti, atsistoti ir pasisukti. Jis negali būti per mažas. Rekomenduojama narvelio dugną padengti įklotu, kuris sugeria drėgmę, kad kelionė būtų švari. Be to, narvelis turi būti tvirtai prifixuotas, kad nešoktų važiuojant nelygiu keliu. Jei gyvūnas nėra įpratęs prie narvelio, rekomenduojama jį „praintroduoti“ namuose kelias dienas prieš kelionę, padėti ten mėgstamus žaislus ir užkandžius, kad narvelis asocijuotųsi su sauguma, o ne baime.

6. Ką daryti, jei mano šuns veislė yra „draudžiama“ (pvz., pitbul terjeras, toksinės veislės)?

Tai labai svarbus klausimas, nes Jungtinė Karalystė turi vieną griežčiausių įstatymų pasaulyje dėl pavojingų šunų veislių (angl. Dangerous Dogs Act). JK yra uždraustos šios veislės: Pit Bull Terrier, Japanese Tosa, Dogo Argentino ir Fila Brasileiro.

Net jei jūsų šuns tėvai yra grynakraujai, o šuns elgesys labai draugiškas, JK pasieniečiai gali neleisti įvažiuoti arba netgi konfiskuoti ir užmušti šunį, jei jis bus priskirtas prie šių veislių pagal išvaizdą. Yra iimtis: jei šuns veislė nėra viena iš aukščiau minėtų, bet atrodo panaši (pvz., Amerikiečių Staffordšyro terjeras), gali būti reikalingas išankstinis leidimas iš JK vyriausybės. Tai ilgas ir sudėtingas procesas. Prieš planuodami kelionę, būtinai pasitarkite su ekspertais arba JK veterinarijos departamentu, jei abejojate dėl savo šuns statuso. Geriau iš anksto sužinoti, kad kelionė neįmanoma, nei prarasti mylimą gyvūną pasienyje.

7. Kaip užtikrinti gyvūno komfortą ir mažinti stresą ilgos kelionės metu?

Ilga kelionė (24–30 valandų) yra didelis išbandymas. Kaip ilgai šioje srityje dirbantis profesionalas, patariu: nenaudokite raminamųjų vaistų be veterinarijos gydytojo rekomendacijos. Raminamieji gali pakeisti šuns kraujospūdį ar kvėpavimą, o esant aukštai temperatūrai tai gali būti mirtingai pavojingu.

Geriausias būdas sumažinti stresą – parengti. Prieš kelionę nepamirškite pasivaikščioti su šuniu, kad jis pavargtų. Kelionės metu į narvelį padėkite drabužį su jūsų kvapu – tai suteikia saugumo jausmo. Įsitikinkite, kad vairuotojas žino, kada ir kaip duoti vandens. Mūsų kompanijos vairuotojai yra mokyti stebėti gyvūnus: jei šuns per daug užkerta ausis arba kvėpuoja per greitai, mes sustojame ir padedame jam atvėsti. Leiskite gyvūnui turėti savo mėgstamą žaislą, bet ne tokį, kurį jis galėtų praryti (kaip kaulus) – pavojus užspringimo yra realus važiuojant.

8. Ar galiu vežti daugiau nei vieną gyvūną?

Taip, galite, tačiau tai reikalauja ypatingo planavimo. Jei gabenate du šuns arba šunį ir katę, svarbu, kad jie tilptų į transporto priemonę ir netrukdytų vienas kitam. Jei gyvūnai yra įpratę gyventi kartu ir nesipyksta, juos galima laikyti vienoje didelėje būdoje, jei ji tenkina dydžio reikalavimus.

Tačiau jei gyvūnai yra agresyvūs vienas kito atžvilgiu arba tiesiog nesipažįsta, jie turi būti atskirti. Transporto kompanijai reikia žinoti iš anksto, kiek gyvūnų planuojate vežti, kad būtų galima užtikrinti pakankamai vietos. Taip pat reikės atskirų Gyvūno sveikatos pažymėjimų kiekvienam gyvūnui (nors kartais viename dokumente gali būti užrašyti keli gyvūnai, jei jie keliauja tuo pačiu reisu su tuo pačiu savininku, bet visada geriau pasitikslinti pas veterinarą). Kaina taip pat gali keistis priklausomai nuo gyvūnų skaičiaus ir dydžio.

9. Kas atsitinka, jei dokumentai neteisingi arba pasibaigę?

Tai scenarijus, kurio norime išvengti bet kokia kaina. Jei atvykstate į britų uostą arba tūzstantą (Eurotunnelą) o jūsų dokumentuose yra klaida (pvz., blogai suvestas čipo numeris, skiepas padarytas per vėlai, arba trūksta kirmėlių gydymo pažymos), pasieniečiai neleis jums įvažiuoti.

Jei esate privačiame automobilyje, turėsite grįžti atgal arba rasti veterinarą JK pusėje (kas yra labai brangu ir sudėtinga be išankstinio sutarimo). Jei keliaujate mikroautobusu su keleiviais, visa grupė gali užstrigti dėl vieno keleivio. Tokiais atvejais dažniausiai tenka grįžti atgal į Lietuvą arba kitą ES šalį, ištaisyti dokumentus ir važiuoti iš naujo. Tai ne tik prarastas laikas, bet ir didžiulės finansinės nuostolys. Todėl visada, bet visada patikrinkite dokumentus dar kartą išvykdami iš veterinario ir prieš įsileisdami į mikroautobusą.

10. Kiek kainuoja toks pervežimas ir ką įeina į kainą?

Kaina svyruoja priklausomai nuo gyvūno dydžio, kelionės datos (sezonas) ir pasirinkto transporto. Vidutiniškai keleivių pervežimas su gyvūnais į Angliją kainuoja nuo 150 iki 300 eurų (priklausomai nuo maršruto ir kompanijos), tačiau tai tik bilieto kaina.

Į kainą įeina vieta mikroautobuse, vairuotojo priežiūra ir sustojimai poilsio bei gyvūno išleidimui. Tačiau į šią kainą neįeina veterinarijos paslaugos (AHC išdavimas, skiepai, čipas). Veterinarui už Gyvūno sveikatos pažymėjimą teks sumokėti nuo 50 iki 100 eurų (priklausomai nuo klinikoje). Taip pat reikės nupirkti patikimą narvelį, jei jo neturite. Nenaudokite pigių, plastikinių narvelių, kurie gali lūžti – investuokite į kokybę. Taip pat verta pagalvoti apie draudimą – kai kurios kompanijos siūlo papildomą gyvūno draudimą kelionės metu.

Išvada

Keleivių pervežimas su gyvūnais į Angliją saugiai nėra tik biologinė ar logistinė užduotis – tai atsakomybė. Mano daugiau kaip dvidešimt metų patirtis šioje srityje mokėjo vieno: geriausia prevencija yra išsamus pasiruošimas. Niekada neikilkite į kelionę „iš paskutinio momento“, tikėdamiesi, kad viskas gerai išeis savaime. Pasaulis po „Brexit“ tapo griežtesniu, o britų pasieniečiai tikrina dokumentus labai kruopščiai.

Sėkminga kelionė susideda iš trijų stulpelių: teisingi dokumentai (čipas, skiepas, AHC, kirmėlių gydymas), saugus ir patogus transportas (profesionali kompanija, o ne atsitiktinis vairuotojas) ir jūsų augintinio fizinis bei psichologinis pasiruošimas (narvelis, įpročiai, rūpinimasis). Jei šie trys dalykai sutampa, kelionė į Angliją bus ramybės ir džiaugsmosi momentas, o ne streso šaltinis.

Gyvūnas – tai šeimos narys, kuris jums pasitiki. Užtikrinkite, kad ši pasitikėjimas būtų apgintas, rinkdamiesi patikimus partnerius ir laikydamiesi taisyklių.