Keleivių logistika: atvykimo laikai į Angliją – viskas, ką reikia žinoti

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojama viena pagrindinė tiesa: laikas logistikoje yra sąvoka, kurią sunkiausiai apibrėžti vienu žodžiu. Ypač kalbant apie keleivių pervežimus ir logistiką tarp žemyninės Europos ir Anglijos (ar tiksliau – Didžiosios Britanijos). Daugelis klientų, planuodami kelionę į UK, dažnai klausia: „Kiek aš pavėsiuosiu?“ arba „Ar tikrai spėsiu į tą susirinkimą Londoną vidurdienį?“.

Atsakymas niekada nėra tiesus ir paprastas. Atvykimo laikai į Angliją priklauso ne tik nuo to, kaip greitai važiuoja jūsų vairuotojas ar kiek arklių galių turi automobilis. Tai yra sudėtingas mozaikos elementas, susidedantis iš keltų ir Eurotunelio tvarkaraščių, muitinės procedūrų, oro sąlygų, netikėtų techninių gedimų ir, žinoma, intensyvaus eismo. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie kiekvieno iš šių aspektų, kad jūsų kelionės planavimas taptų ne spėjimo, o apskaičiuoto proceso dalis.

Šiuo metu, po „Brexit“ ir pasikeitusiems muitinės režimams, keleivių logistika tapo dar sudėtingesnė. Anksčiau tai buvo paprasčiau: nuvažiavai į uostą, parodė pasą, važiavai toliau. Dabar tai reikalauja griežtesnio laiko planavimo ir supratimo, kas vyksta pasienio kontrolės punktuose. Nesvarbu, ar keliaujate asmeniniu automobiliu, ar naudojatės profesionaliu keleivių pervežimo vairuotoju, logistinės grandinės principai išlieka tie patys.

Toliau nagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius atvykimo laiką, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurie gali padėti išvengti nereikalingo streso ir vėlavimų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis atvykimo laikas į Angliją iš Lietuvos, jei keliaujama automobiliu?

Vidutinis atvykimo laikas yra gana platus sąvokas, nes jis priklauso nuo kelionės stiliaus (ar važiuojate be sustojimų, ar su poilsiais) ir pasirinkto maršruto. Jei imame klasikinį maršrutą per Kalė (Calais) ir Doverį, pačios kelionės nuo Vilniaus iki Anglijos žemės (iki pirmojo miesto po persikėlimo) trukmė dažniausiai svyruoja nuo 24 iki 30 valandų.

Tačiau logistikoje mes skaičiuojame ne tik vairavimo laiką. Reikia įsivaizduoti, kad nuvažiuoti iki Lietuvos sienos – tai tik pradžia. Toliau seką Lenkija, Vokietija, Belgija arba Olandija, priklausomai nuo parinkto kelio. Patys patikimiausi ir greičiausi maršrutai dažniausiai veda per Vokietijos autobanus (A6, A61 link Belgijos arba per A2 į Olandiją). Svarbu atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje yra daug greičio matavimo kamerų ir darbų ruožų, kas gali prailginti kelionę.

Jei kelionės planas numato pervežimą su keleiviais, reikia numatyti mažiausiai 45 minučių per valandą poilsį kas 4 valandas vairuotojui. Be to, prieš pat pateikimą į keltą ar tunelį, reikia atvykti bent 60–90 minučių anksčiau dėl dokumentų patikrinimo. Taigi, jei išvykstate ryte, tikėtina, kad atvyksite kitą dieną pavakare arba vakare.

2. Kokį įtakos atvykimo laikui turi pasirinktas perėjimas – keltas ar Eurotunelis?

Tai vienas esminių pasirinkimų, kuriantį didžiausią įtaką greičiui ir, svarbiausia, tikrumui. Eurotunelis (po La Mančo sąsiauriu) techniškai yra greičiausias sprendimas. Paties persikėlimo trukmė trunka apie 35 minutes nuo važiavimo į vagoną iki išvažiavimo iš jo. Be to, čia dažniau vyksta reisai – kas 15–30 minučių aukščiausio pasitikėjimo valandomis. Tai suteikia didelį lankstumą: jei pavėlate, dažnai įmanoma pakeisti bilietą į artimiausią reisą nedideliu papildomu mokesčiu (priklausomai nuo bilieto tipo).

Keltai (pvz., DFDS, P&O iš Kalė į Doverį arba Norfolkline iš Dunkerko) užtrunka ilgiau – pati plaukiojimo trukmė yra apie 90 minučių iki 2 valandų. Tačiau keltai gali būti patogesni keleiviams, nes yra galimybė pailsėti, pavalgyti, išeiti į denį. Logistikos požiūriu keltai yra jautresni orams. Jei La Manche siauryje kyla stiprus audra (kas ten nėra retas reiškinys), keltai gali būti atšaukti arba labai vėluoti. Eurotunelis orą jaučia mažiau, tačiau ir jis gali būti uždaromas dėl stipraus šoninio vėjo ar techninių priežiūros darbų.

Taigi, jei jums svarbiausia yra tikslus atvykimo laikas ir norite išvengti jūros ligos, Eurotunelis yra safer variantas. Jei norite sutaupyti (keltai kartais būna pigesni) ir pailsėti, keltas gali būti tinkamas, tačiau visada reikia turėti laiko rezervą.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitimai paveikė keleivių ir transporto priemonių patikrinimo trukmę uostuose?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolės procedūros pasikeitė ir tai neabejotinai paveikė logistiką. Anksčiau egzistavo bendros europinės eilės, o dokumentų patikrinimas buvo formalumas. Dabar susiduriame su dviem atskirais kontrolės punktais: išėjimu iš ES (Prancūzijos policija) ir įėjimu į UK (Britų pasienio kontrolė).

Prancūzijos pusėje (Kalė arba Dunkerkas) vyksta migracijos patikrinimas išvykstant. Britų pusėje (Doveris arba Folkestone) – įvažiavant į šalį. Nors keleiviai su Europos Sąjungos pasais dažniausiai keliauja „biometriniuose vartuose“ (ePassport gates), kurie veikia greitai, situacija gali keistis.

Esant didesniam srautui (pvz., atostogų metu arba „paskutiniojo išvykimo“ dienomis prieš mokyklų pradžią Anglijoje), eilės pasienio kontrolei gali užtrukti nuo 30 minučių iki 2 valandų ir daugiau. Be to, jei automobilis yra registruotas ne keleivio vardu (pvz., tai nuomos automobilis arba pervežimo kompanijos transporto priemonė), gali būti papildomų užklausų. Dabar taip pat daugiau dėmesio skiriama neleistinų daiktų (maisto produktų, gyvūnų) patikrinimui, kas taip pat gali sulėtinti eigą. Mano patirtis rodo, kad į uostą ar tunelį reikia atvykti ne tik dėl check-in laiko, bet ir dėl šių potencialų eilių.

4. Kiek laiko reikia skirti check-in procedūroms prieš pat plaukimą?

Tai viena dažniausiai padarytų klaidų – neįvertinti check-in laiko. Nors daugelis sako, „aš tiesiog važiuosiu į keltą“, realybėje yra griežti terminai. Standartinė praktika yra tokia:

• Keltai: Reikia atvykti bent 60–90 minutes iki išvykimo. Jei atvykstate vėliau, jūsų vieta gali būti perduota kitiems keleiviams (stand-by), o jūsų bilietas negrąžinamas arba jo keitimas kainuoja brangiai. Check-in langai paprastai uždaromi 30–45 minučių prieš išvykimą.
• Eurotunelis: Čia reikalavimas griežtesnis dėl greito reisų dažnio. Rekomenduojama atvykti 60–120 minutes prieš numatytą laiką, ypač jei turite didesnį automobilį (pvz., su bagažine dėže viršaus) arba kelyje yra gyvūnų. Check-in procedūra čia yra automatizuota (skenuojamas bilietas), tačiau po to seka britų pasienio kontrolės ir saugumo patikros zonos, kuriose gali susidaryti eilės.

Logistikos ekspertas visada sakys: geriau valandą pailsėti uosto kavinėje nei gyventi stresą dėl to, kad nepavyko įsivažiuoti į keltą.

5. Ar oro sąlygos tikrai gali taip stipriai paveikti atvykimo laiką?

Absoliučiai taip. La Mančas yra vienas iš labiausiai nelaimingų ir neprognozuojamų vandens telkinių pasaulyje. Stiprus vėjas, kuris vadinamas „The Mistral“ arba tiesiog atlantinės audros, gali sustabdyti net sunkiusveikius keltus.

Keltų operatoriai turi griežtas saugumo taisykles. Jei bangų aukštis viršija tam tikrą ribą (pavyzdžiui, 3–4 metrus), keltas neišplauks. Dėl to keleiviai gali būti uždaryti uoste laukti kelias valandas, o kartais ir pernakvoti uosto teritorijoje laukiant geresnio oro.

Eurotunelis yra atsparesnis vėjui, tačiau jis turi savo „Achilo kulną“ – šoninį vėją. Tunelyje traukiniams važiuoti leidžiama tik tam tikro vėjo greičio ribose. Jei šoninis vėjas per stiprus, traukiniai negali važiuoti saugiu greičiu, todėl reisai atidėliojami arba atšaukiami.

Be to, žiemos metu Anglijoje ir Prancūzijoje dažnai pasitaiko sniego škvalai, kurios paralyžiuoja kelių tinklą prie uostų. Jei ukelinė (angliška) sniego audra užklupo Doverį, eismas gali stovėti kilometrais. Todėl, planuodami kelionę žiemą, visada įtraukite į savo grafiką bent 4–6 valandų „oro rezervą“.

6. Kokia eismo situacija Anglijoje po išlipimo iš kelto/tunelio ir kaip ji veikia atvykimo laiką?

Mano daugiametė patirtis rodo, kad sunkiausia dalis ne per keltą persikelti, o nuplaukti per Anglijos kelių tinklą. Išėjus iš Doverio uosto arba Eurotunelio (Ashford terminalas), jūsų laukia vienas judriausių kelių Europoje – M2 ir vėliau M25 autostrada (Londono apylanka).

M25 yra legendinis savo spūstims. Bet kurią dieną, bet kuriuo paros metu, ten gali būti užstrigęs eismas. Avarijos, remonto darbai arba tiesiog per didelis srautas gali prailginti kelionę nuo Londono iki, tarkime, Birmingamo ar šiaurės kryptimi, dar 2–3 valandas.

Taip pat svarbu paminėti Dartford Crossing – tunelį ir tiltą per Temzės upę netoli Londono. Ten taip pat dažnai susidaro spūstys, ypač mokesčio surinkimo vietose (nors dabad mokestis dažniausiai mokamas automatiškai, eismo srauto valdymas ten sukuria „griuvėsius“).

Jūsų atvykimo laikas į galutinę paskirties vietą Anglijoje gali svyruoti. Pavyzdžiui, nuo Folkestone (Eurotunelio) iki Londono centro važiuoti galima 1 valandą 30 minučių (esant geram eismui), tačiau per avariją ar spūstį tai gali užtrukti ir 4 valandas. Profesionalūs vairuotojai visada stebi „Google Maps“ ar „Waze“ programas, kad išvengtų M25 spūsčių ir pasirinktų alternatyvius maršrutus (pvz., per A2 ar M20), tačiau tai visada sukelia papildomo laiko sąnaudas.

7. Kaip darbuotojų streikai Prancūzijoje ar Anglijoje veikia logistiką?

Tai yra neprognozuojamas faktorius, kuris gali visiškai sugriauti net geriausiai suplanuotą grafiką. Prancūzijoje, ypač Kalė uoste, dažnai vyksta streikai, susiję su darbo sąlygomis, pensijomis arba politiniais reikalais.

Streikų metu Prancūzijos muitinės pareigūnai ar keltų darbuotojai gali blokuoti kelią į uostą arba sulėtinti dokumentų patikrinimą iki maksimumo. Yra buvę atvejų, kai keleiviai stovėdami eilėse už uosto ribų po 10–12 valandų. Tai vadinama „Operation Stack“, kai kelių policija uždaro kelią ir suskirsto transporto priemones į eiles, laukiančias patenkančios į uostą.

Taip pat Britų pusėje (Doveris) kartais vyksta imigracijos pareigūnų streikai, kurie sukelia didelias eiles įvažiuojant į šalį. Nors tokie streikai dažniausiai būna iš anksto pranešami, rekomenduoju prieš kelionę patikrinti naujienas ir uostų svetaines. Jei įmanoma, šiomis dienomis vertėtų nukelti kelionę arba pasirinkti kitą maršrutą (pvz., per šiaurę – Hull arba Newhaven), nors tai ir ilgesnis variantas.

8. Ar yra skirtumas tarp atvykimo laiko į pietinę Angliją (Doveris) ir šiaurinę (Hull, Newcastle)?

Žinoma, ir šis skirtumas yra esminis, planuojant logistiką. Maršrutas per Doverį/Folkestone yra trumpiausias ir populiariausias, tačiau jis veda į pietryčius. Jei jūsų kelionės tikslas yra Škotija, šiaurės Anglija (Mančesteris, Leedsas) arba Velsas, važiuoti per visą Angliją iš pietų į šiaurę gali trukti dar 6–8 valandas.

Yra alternatyvūs maršrutai – vadinamieji „North Sea“ maršrutai. Keltai iš Roterdamo (Olandija) į Hull (Šiaurės Anglija) arba iš Zebriugės (Belgija) į Newcastle. Šie keltai plaukia naktį, trunka apie 11–15 valandų. Tai leidžia vairuotojui ir keleiviams išsimiegoti kelte.

Logistikos požiūriu, jei skaičiuojame atvykimo laiką į šiaurinę Angliją, šis variantas gali būti net efektyvesnis. Nors keltas trunka ilgiau, jūs sutaupote 6–8 valandas vairavimo Anglijoje ir išvengiate M25 bei Londono spūsčių. Taigi, atvykimo laikas į Mančesterį gali būti panašus tiek važiuojant per Doverį (ilgai vairuojant), tiek per Hull (ilgai plaukiant), tačiau pastaruoju atveju jūs atvykstate pailsėję.

9. Kaip techniniai gedimai (pneumato išpūtimas, automobilio gedimas) veikia laiką ir kaip tuo pasirūpinti iš anksto?

Techninė buklė yra vienas svarbiausių veiksnių. 20 metų patirtis sako, kad dauguma vėlavimų ne dėl uostų, o dėl banalių gedimų kelyje. Važiuojant tokiu ilgu maršrutu (1500–2000 km viena kryptimi), padidėja gedimo tikimybė.

Prieš išvykstant būtina atlikti pilną techninę apžiūrą: tepalai, skysčiai, stabdžių sistema ir, svarbiausia, padangos. Padangų gedimas Vokietijos autobane, kai judėjimo greitis 130 km/h, galiai baigtis ne tik laiko praradimu, bet ir avarija.

Taip pat reikia žinoti, kaip veikia pagalbos tarnybos užsienyje. Jei turite „Green Card“ draudimą, dažniausiai jis apima pagalbą kelyje, tačiau reikia suprasti, kad pagalbos atvykimas gali užtrukti. Vokietijoje tai greita, tačiau mažesnėse šalyse arba naktį laukimas gali trukti 2–3 valandas.

Jei naudojate profesionalų pervežėją, jis visada turi su savimi papildomą įrangą: šakutes, keltuvus, papildomą padangą, žibintus ir net degalų kanistrą (jei leidžiama). Tai leidžia išspręst problemas vietą ir neblokuoti logistikos grandinės. Keleiviams, keliaujantiems savo automobiliais, verta turėti pasitikėjimo savo automobiliu arba bent jau galimybę greitai kreiptis pagalbos.

10. Koks tikslius patarimas dėl laiko planavimo, kad išvengti streso?

Galiausiai, susumuodamas visą savo patirtį, duodu vieną pagrindinį patarimą: Planuokite atvykimą ne pagal optimistiškiausią scenarijų, o pagai pesimistiškiausią.

Niekada nesakykite klientui ar šeimos nariui: „Mes būsime ten 14:00 valandą.“ Visada sakykite: „Mes planuojame būti tarp 14:00 ir 16:00 valandos.“ Taip jūs susiformuojate psichologinį buferį.

Jei kelionė trunka 24 valandas, planuokite, kad ji truks 28. Jei uoste reikia būti valandą prieš, atvykite dviem. Jei oras gali pablogėti, turėkite planą B (pvz., nakvyne viešbutylije netoli uosto, jei keltas atšaukiamas).

Logistika neapsieina be netikėtumų. Profesionalas tas, kuris moka su jais susitvarkyti ir neleidžia jiems paveikti galutinio rezultato – sažiningos ir saugios atvykimo į Angliją. Naudokite navigacines programas, kurios rodo realų eismą, prenumeruokite uostų pranešimus (Twitter arba jų svetainės) ir, svarbiausia, neperkraukite vairuotojo. Pavargęs vairuotojas – tai ne tik vėlavimo priežastis, bet ir saugumo grėsmė.