Keleivių kelionės į Angliją: patogumas ir kaina – eksperto vadovas

Jau daugiau kaip du dešimtmečius stebiu tarptautinių keleivių pervežimų rinkos pokyčius. Per tą laiką matavau viską – nuo senų, varganų autobusų, kurie nejučia stabdėdavo kiekviename kvale, iki modernių, prabangių turistinių autokarų, kuriuos vairuotojai vadina „biuru ant ratų“. Anglija (arba, tiksliu sakant, Didžioji Britanija) visada buvo ir išlieka viena populiariausių kryptų lietuviams. Čia vykstame darbo, lankyti gimines, taip pat ir poilsiauti. Tačiau, kai kalbame apie kelionę į šias salas, vienas klausimas visuomet iškyla pirmiausia: kaip susiderinti patogumą ir kainą?

Svarbu suprasti, kad pigumo ir prabangos sąvokos šiuo atveju yra giliai susijusios ne tik su pinigais, bet ir su jūsų laiku bei sveikata. Statistiškai didžioji dalis keleivių renkasi autobusus. Tai ir aišku – pigiau, paprasčiau, dažniausiai nereikia rūpintis vairavimu. Tačiau ar tai visada yra geriausias pasirinkimas? Kada verta pasinaudoti keltu savo automobiliu? Ir kur būtent galima sutaupyti, nepadarytinai žalos sau? Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai aptarsime visus kelionės aspektus, kad jūsų atvyktas į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį būtų ne tik pigus, bet ir kuo malonesnis.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos padės jums susiformuoti aiškų vaizdą apie tai, ko tikėtis planuojant kelionę į Angliją, ir kaip išvengti tipiškų klaidų, kurias dažnai daro naujokai.

1. Koks yra pigiausias būdas nuvykti į Angliją iš Lietuvos?

Jeigu žiūrime griežtai iš finansinės pusės, be abejo, lyderio pozicijas užima autobusų bilietai. Rinkoje veikia dešimtys pervežėjų, ir kaina gali svyruoti nuo 80 iki 150 eurų į vieną pusę, priklausomai nuo sezono, užsakymo ankstyvumo ir konkretaus maršruto. Palyginkime: keltas iš Kaliningrado ar Olandijos (pvz., iš Huko van Holando) kainuos daugiau, ypač jeigu keliaujate automobiliu. Benzinas (arba dyzelinas) ir keltų bilietai suformuoja kainą, kuri dažnai kelis kartus viršija autobuso bilieto kainą vienam keleiviui.

Tačiau čia yra vienas „bet“. Pigiausias autobusas dažnai reiškia ilgiausią kelionę. Jeigu pervežėjas sustoja kiekviename miestelyje pakeliui (Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje), kelionė gali užtrukti iki 40–50 valandų. Mano patarimas: ieškokite „ekspresinių“ maršrutų. Jų kaina gali būti tik šiek tiek aukštesnė, bet taupote savo nervus ir laiką, kuris, kaip žinote, taip pat turi savo kainą.

2. Ar verta važiuoti savo automobiliu, atsižvelgiant į patogumą?

Keliauti savo automobiliu – tai aukščiausio lygio patogumas, jeigu jums patinka vairavimas ir jūs esate atspari nuovargiui. Automobilis suteikia visišką laisvę: važiuojate, kada norite, sustojote valgyti ar išsitiesti, kada panorite. Jums nereikia laukti autobuso vairuotojo, kuris gali vėluoti dėl rūkeslių ant Vokietijos automagistralės. Be to, atvykus į Angliją, jūs jau turite transporto priemonę.

Tačiau patirtis rodo, kad šis patogumas kainuoja brangiai. Keltų bilietų kainos, ypač vasaros sezono metu, gali smarkiai „perti“ biudžetą. Pridėkite degalų kainą (Vakarų Europoje ji žymiai aukštesnė nei Lietuvoje), mokesčius už važiavimą keliais (pvz., Prancūzijoje) ir galiausiai – fizinę nuovargį. Vairuoti 1500–2000 kilometrų viena kryptimi yra smarki įtampa nugarai ir akims. Jeigu vairuotojas vienas, šis kelionės būdas gali tapti nebe patogumas, o pavojus sveikatai. Todėl automobilis puikiai tinka šeimoms arba kompanijoms, kurios gali pasidalinti vairavimu ir išlaidas.

3. Kiek laiko trunka kelionė autobusu ir kaip įveikiamas Lamanšas?

Standartinis kelionės autobusu į Londoną trukmė svyruoja nuo 30 iki 36 valandų. Tai ilgas laikas, todėl labai svarbu pasirinkti patikimą pervežėją. Vienas svarbiausių etapų yra perėjimas per Lamanšą (Anglios kanalą). Dažniausiai autobusai važiuoja iki Kalė (Prancūzija) arba Diunkerko, kur įlipa į keltą.

Keltas į Doverį (Anglija) trunka apie 90 minučių. Tai yra būtina pertrauka – keleiviai gali išlipti iš autobuso, paeiti į restoraną, pasišilti, nusipirkti kavos. Naujokai dažnai bijo, kad keltas gali būti jūros ligos šaltinis, tačiau šiuolaikiniai didžiuliai keltai yra tokie stabilūs, kad net ir audros metu judesys beveik nejaučiamas. Taip pat egzistuoja ir Eurotunelio variantas (po vandeniu), kai autobusai užvažiuoja ant specialaus traukinio. Tai yra žymiai greičiau – perėjimas trunka tik 35 minutes, tačiau tokius maršrutus siūlo ne visi pervežėjai, ir tai reiškia mažiau laiko poilsiui.

4. Kokios dokumentų reikalavimai kelionės į Angliją metu?

Po „Brexit“ situacija pasikeitė, ir dabar į Angliją važiuojama kaip į trečiąją šalį (ne ES zoną). Lietuvos piliečiams reikalingas galiojantis paso arba asmens tapatybės kortelė. Tačiau čia yra vienas esminis niuansas, apie kurį dažnai pamirštama. Jeigu jūsų tapatybės kortelės pasas gali būti skenuojamas (su biometriniais duomenimis), tai ne visada užtikrina sklandų perėjimą.

Svarbiausia yra vizas arba leidimas gyventi jei jūsų tikslas ne trumpalaikis turizmas (iki 6 mėn.). Darbuotojai turi turėti „Settled Status“ arba atitinkamą vizą. Pasienio kontrolėje Anglijoje pareigūnai labai atidžiai tikrina dokumentus. Ilgai dirbdamas šioje srityje, dažnai matau, kad keleiviai susiduria problema dėl „biometrinio leidimo“ (eVisa) nebuvimo fizinėje kortelėje. Jeigu gavote leidimą gyventi elektroniniu būdu, privalote turėti jo numerį arba susisiekti su „UKVI“, jei neturite fizinės kortelės. Nerekomenduoju rizikuoti su negaliojančiais dokumentais – grąžinimas atgal kainuoja brangiau nei brangiausias bilietas.

5. Kaip pasirinkti geriausią vietą autobuse, kad kelionė būtų patogi?

Tai detalių, kurioms dažnai skiriamas per mažai dėmesio. Jeigu jūsų ūgis viršiją 180 cm, standartinės vietos gali būti tragedija. Patirtis sako: jeigu norite patogumo, rinkites 2+1 sekcijos autobusus. Tai reiškia, vienoje pusėje yra tik viena sėdynė, todėl ten daugiau vietos pečiams ir kojoms. Be to, ten nebus kaimyno, kuris galėtų trukdyti miegoti.

Taip pat atkreipkite dėmesį į vietos padėtį. Vietos priešais važiuoklę (virš ratų) yra pačios blogiausios – ten daugiausia drebėjimo. Jeigu kentate judesių ligą, vengite galinės sėdynės, ji virpsta stipriausiai. Geriausios vietos yra viduryje, tarp ašių, arba priešais galines duris (ten paprastai daugiau vietos kojoms). Užsakydamas bilietą, visada klauskite brokerio ar pervežėjo, ar įmanoma rezervuoti konkrečią vietą už papildomą mokestį – 10–20 eurų už patogesnį miegą 30 valandų kelionėje yra puiki investicija.

6. Kokie paslaugų skirtumai tarp pigių ir brangesnių pervežėjų?

Rinka yra padalinta į dvi pagrindines kategorijas: „ekonominius“ ir „prabangiuosius“ (VIP) pervežėjus. Pigesnių pervežėjų autobusuose dažnai gali būti senesnis parkas, WC gali būti ne tokios švaros (ypač ilgos kelionės pabaigoje), o vairuotojai gali būti labai užimti ir ne taip paslaugūs.

Brangesnių pervežėjų (kuriuos aš vadovaujučia „ekspertine klase“) autobusuose rasite: individualus priekinio sėdynės monitorius su filmais, muzika, žaidimais, 220V lizdus kiekvienai sėdynei (būtina telefonams ir nešiojamiems kompiuteriams), nemokamą Wi-Fi (kažkur veikia geriau, kažkur blogiau, bet jis yra) ir, svarbiausia, geresnę ventiliaciją. Be to, VIP maršrutuose dažniau dirba du vairuotojai, todėl vienas gali ilsėtis, o kitas vairuoja, kas užtikrina saugumą ir laiką. Jei jums svarbi sveikata ir darbas kelyje, skirtumas tarp 100 ir 150 eurų bilieto atsipirks per pirmąją kelionės dieną.

7. Ar galima vežti daugiau bagažo nei numatyta, ir kiek tai kainuoja?

Standartinis reikalavimas – vienas didelis lagaminas (iki 20–25 kg) ir rankinis bagažas. Tačiau lietuviai dažnai veža „dovanų“ krepšius mažiems draugams arba giminei. Ką daryti, jei lagaminų yra daugiau?

Dauguma pervežėjų siūlo galimybę užsisakyti papildomo bagažo vietą. Kaina svyruoja nuo 20 iki 40 eurų vienam lagaminui į vieną pusę. Čia būtina būti sąžiningu: jeigu neprisiregistravote papildomo bagažo, ir vairuotojas atsiseks jį paimti, jums teks jo atsisakyti arba mokėti šimtais eurų (vairuotojai turi griežtas instrukcijas). Mano patarimas: jei žinote, kad vešite daiktų, paskambinkite brokeriui iš anksto ir užsakykite vietą bagažinėje. Taip išvengsite streso pačiame išvykimo rytelyje, kai visi piešia išsimiegoti.

8. Kokios yra pagrindinės Anglijos nukreipimo vietos (pvz., Londonas, Midlandas)?

Dauguma autobusų važiuoja į Londoną. Tačiau Londonas – didžiulis miestas, ir sustojimo vieta gali būti skirtinga. Kai kurie sustoja „Victoria“ stotyje (centras), kiti – „Greenford“ arba „Wembley“ (šiaurės vakarai). Labai svarbu tiksliai sužinoti, kur jūsų laukia artimieji arba kaip nueiti toliau.

Be to, egzistuoja maršrutai į „Midlandą“ (Birmingamas, Lesteris, Notingemas) ir šiaurę (Šefildas, Mančesteris, Liverpulis). Jeigu jūsų galutinis tikslas ne Londonas, geriau ieškokite tiesioginio maršruto į kitą miestą. Tai sutaupys jums kelias valandas ir pinigus, kuriuos būtumėte išleidę bilietams traukiniu ar vidiniais autobusais iš Londono. Pervežėjai dažnai vengia važiuoti pro Londoną dėl didelių užtrukimų (congestion charge), todėl maršrutai pro Midlands dažnai yra greitesni.

9. Kaip elgtis, jei autobusas vėluoja arba pasibaigia techninė galia?

Tai vienas nemaloniausių dalykų, bet, dirbdamas 20 metų, galiu pasakyti – tai įvyksta. Autobusas yra technika, o kelyje Anglijoje dažnai būna eismo įvykių. Jeigu autobusas sugenda, pervežėjas privalo turti planą „B“. Paprastai tai reiškia, kad iš artimiausios bazės siunčiamas rezervinis autobusas arba keleiviai persodinami į kitą pervežėjo transportą (tarpusavio sutartimis).

Kas svarbiausia keleiviui: niekad neikykite panikos ir nebraižykite savo variantų. Jei vėluojate keleriopai, turite teisę reikalauti kompensacijos (dažniausiai tai dalis bilieto kainos arba nuolaida sekančiai kelionei), tačiau tą reikia daryti raštu po kelionės. Kelionės metu svarbiausia yra saugumas. Jei reikia laukti pakeitimo kelias valandas šaltoje aikštelėje, kiek įmanoma stenkitės būti arti autobuso (jei jis šiltas) ir laikykitės ryšio su vairuotojais.

10. Kaip užtikrinti, kad bilieto kainą būtų kuo mažesnė?

Pigumo paieška – tai menas. Pirmasis ir svarbiausias taisyklė: rezervuokite kuo anksčiau. Didžioji dalis pervežėjų turi dinaminę kainodarą. Kiemas prieš savaitę gali kainuoti dvigubai daugiau nei prieš mėnesį. Antra, sekite akcijas. Dauguma brokerių (tarpinių agentų) socialiniuose tinkluose skelbia „Flash Sales“, kai bilietus galima nusipirkti už simbolinę kainą (pvz., 49 eurų).

Trečia patirties pamoka: vengkite savaitgalių išvykimo. Penktadienio vakarais ir šeštadieniais autobusai yra pilniausi, o kainos aukščiausios. Jei galite, planuokite išvykti pirmadienį ar antradienį – ne tik pigiau, bet ir ramiau, mažiau triukšmo autobuse. Galiausiai, jei keliaujate grupėje (4–5 asmenų), klauskite grupinio bilieto (arba komandinio) nuolaidos. Dažnai agentai gali pasiūlyti papildomą nuolaidą, kai parduodami keletą bilietų vienu metu.

Išvada

Kelionė į Angliją nėra tiesiog perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai complex procesas, reikalaujantis planavimo, kantrybės ir teisingo pasirinkimo. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido beveik pusę savo gyvenimo, galiu drąsiai pasakyti: kaina ir patogumas nėra priešingybės. Jūs galite rasti puikų balansą.

Jei jūsų prioritetas – biudžetas, rinkitės autobusus, bet nebijokite sumokėti šiek tiek daugiau už geresnę keleivinę transporto priemonę (VIP) ar vietą priešais duris. Jums tai atsipirks geriausiu miegu ir nuotaika. Jeigu svarbiausia laisvė ir jums patinka vairavimas, automobilis yra neabejotinas pasirinkimas, tačiau apskaičiuokite išlaidas atidžiai – dažnai pasirodo, kad bilietas autobusu su visa komforto įranga kainuoja tiek pat, kiek kuras vienam automobiliui.

Galiausiai, visada atsiminkite: pati geriausia kelionė – tai saugi kelionė. Pasitikėkite tik patikimais, ilgamečiais pervežėjais, kurie žino, kas daroma tiesioginiame maršrute Kaunas-Vilnius-Varšuva-Londonas. Neskubėkite pasirinkti pirmo pigiausio pasiūlymo, kurį matote internete, skaitykite atsiliepimus ir klauskite ekspertų. Tada jūsų atvykimas į Angliją bus malonus įvykis, o ne iššūkis nervams. Geros kelionės!