Keleivių ir gyvūnų pervežimas į Angliją: Išsamus eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau viską – nuo paprastų dėžių krovimo iki sudėtingų, tūkstančius kilometrų trunkančių logistikos operacijų. Tačiau nėra nieko tokio, kas sukeltų daugiau emocijų ir, kartu susiduriant, daugiau klausimų nei keleivių pervežimas į Angliją kartu su jų keturkojais draugais. Šis maršrutas neapsiriboja tik vairuotojo įgūdžiais; tai sudėtingas puzzle, susidedantis iš teisinių nuostatų, veterinarinių reikalavimų ir psichologinio pasiruošimo.

Jei planuojate kelionę į Jungtinę Karalystę ir negalite išsivaduoti nuo minties, kaip saugiai ir patogiai nuvežti savo šunį ar katę, esite teisingame vietoje. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, o pasienio kontrolė tapo griežtesnė. Dažnai klientai sako: „O, mes važiavome prieš penkerius metus, viskas buvo paprasta“. Dabar tas „paprastumas“ reikalauja daugiau dokumentų ir gilesnio išmanymo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu suprasti biurokratinius labirintus ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad jūsų kelionė su gyvūnu vyktų be nereikalingų rūpesčių. Mūsų tikslas – ne tik nuvežti jus į tašką B, bet užtikrinti, kad jūsų augintinis jaustųsi saugiai, o jūs – ramiai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su gyvūnų ir keleivių pervežimu į Angliją. Ši informacija remiasi mano praktine patirtimi ir galiojančiais teisės aktais.

1. Kokius dokumentus reikia turėti, kad galima būtų nuvežti šunį ar katę į Angliją?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, kurio atsakymas nulemia visos kelionės sėkmę. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos taisyklės pasikeitė. Jei anksčiau užtekdavo ES gyvūno paso, dabar situacija šiek tiek kitokia, nors principas išlieka panašus.

Pirmiausia, jūsų augintinis turi būti mikroschemuotas (čipuotas). Mikroschema turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kad ją galėtų nuskaityti bet kuris pasienio pareigūnas. Jei čipas neatitinka standarto, privalote turėti savo skaitytuvą.

Antra, būtina raupų (pasitvirtinimo) skiepymas. Skiepas turi būti padarytas po mikroschemos įdiegimo (ne anksčiau). Skiepymas turi būti galiojantis – tai reiškia, kad nuo paskutinio skiepo pradžios neturi būti praėjęs nustatytas laikotarpis (paprastai tai reiškia, kad skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip 21 dieną prieš kelionę, tačiau reikia sekti galiojimo datą, kad ji nebaigtų galioti kelionės metu).

Trečia, ir tai yra kritiškas po „Brexit“, reikalingas Gyvūno sveikatos pažymėjimas (angliškai – Animal Health Certificate, AHC). Šį dokumentą išduoda patvirtintas veterinarijos gydytojas Lietuvoje. Jis galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos ir leidžia įvežti gyvūną į JK tik vieną kartą tol, kol jūs ten esate (galiojimas 4 mėnesiai grįžtant atgal). Jei planuojate ilgiau užtrukti ar dažnai važiuoti, gali tekti rūpintis JK gyvūno pasu, tačiau tai jau sudėtingesnė procedūra, reikalaujanti gyventi JK arba ten atlikti tam tikrus testus. Be šio pažymėjimo pervežimas neįmanomas – keltas arba tunelis tiesiog neleis įsileisti keleivio su gyvūnu.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją su gyvūnu?

Kelionės trukmė priklauso nuo maršruto, tačiau vidutiniškai kalbant apie autobusų ar mikroautobusų pervežimus, tai yra ilgas procesas. Paprastai tai trunka apie 30–40 valandų, jei važiuojame per keltą (pvz., Kalais-Doveris). Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojas vairuoja be sustojimų.

Mūsų patirtis rodo, kad svarbiausia ne tik greitis, bet ir reguliarūs poilsiai. Pagal įstatymus vairuotojas privalo daryti pertraukas, o šios pertraukos yra naudingos ir gyvūnams. Paprastai sustojimai atliekami kas 4–5 valandas. Tuo metu keleiviai gali išlipti, pasiimti gryno oro, o su šunimis būtina nueiti pasivaikščioti, kad jie galėtų užsipti ir išsituštinti. Katėms, kurios paprastai keliauja narveliuose, šie sustojimai suteikia ramybės ir galimybę gerti vandens.

Taip pat verta pažymėti, kad prieš patį įvežimą į Angliją, laukia pasienio kontrolė. Jei visi dokumentai tvarkingi, procesas trunka keliasdešimt minučių, tačiau eilės gali susidaryti, ypač populiariausiais kelionių laikais (pavyzdžiui, prieš šventes ar atostogas). Visada verta planuoti kelionę su atsarga.

3. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno veislę ar dydį?

Tai labai aktuali tema, ypač kalbant apie Angliją. Jungtinė Karalystė turi vieną griežčiausių legislacijų pasaulyje, reglamentuojančių pavojingų šunų veisles. Yra specifinis „Pavojingų šunų įstatymas“ (Dangerous Dogs Act).

Į JK draudžiama įvežti (ir laikyti) šias veisles be ypatingo leidimo: Pit Bull Terrier, Japanese Tosa, Dogo Argentino ir Fila Brasileiro. Net jei jūsų šuo yra mielas ir niekada nekandojo, pagal šį įstatymą jis gali būti klasifikuojamas kaip pavojingas pagal išvaizdą (tipą), o ne ne tik pagal kilmę. Jei bandysite įvežti tokios veislės šunį be specialios išankstinės licencijos (kurią gauna tik JK gyventojai ir po sudėtingų procedūrų), gyvūnas gali būti konfiskuotas ir netudojamas.

Kas dydžio atžvilgiu, apribojimų nėra, tačiau yra praktinių reikalavimų. Dideliems šunams (pvz., dogams, alabajams) reikalingas didesčius narvelis. Mūsų transporto priemonėse stengiamės pritaikyti vietas taip, kad net ir didžiausi augintiniai jaustumtŗs erdvės. Tačiau būtina iš anksto pranešti apie gyvūno svorį ir matmenis, kad galėtume parinkti tinkamą narvelį ar vietą. Maži šunys ir katės dažnai keliauja kompaktiškesnėse dėžėse, kurios lengviau talpinamos salone.

4. Kaip vyksta pasienio veterinarinė kontrolė? Ką turiu parodyti pareigūnams?

Pasienio veterinarinė kontrolė vyksta jūsų atvykus į JK uostą (pvz., Doveris) arba stotyje (jei naudojate Eurotunelį). Tai yra momentas, kuriam reikia pasiruošti labai atidžiai. Nors mūsų vairuotojai daugelį kartų jau yra įveikę šią procedūrą, atsakomybė už dokumentus visada liepia ant keleivio.

Kai atvykstate į kontrolės punktą, pareigūnas paprašys parodyti Gyvūno sveikatos pažymėjimą (AHC) ir pasitikrins mikroschemą. Jie gali paprašyti išleisti gyvūną iš narvelio, kad patikrintų, ar mikroschema tikrai veikia ir ar ji atitinka dokumentuose nurodytą kodą. Būtinai įsitikinkite, kad gyvūnas turi antkakį su jūsų telefono numeriu – tai paprasta, bet labai svarbu saugumo priemonė, jei staiga nutiktų sumišimas tarp dokumentų ir gyvūno.

Pareigūnas taip pat patikrins, ar skiepai galioja, ir ar dokumentas pasirašytas teisingo veterinarijos gydytojo. Jei bus rasta bent mažiausia klaida (pvz., neteisinga data ar trūkstamas parašas), gresia grėsmė, kad gyvūnas nebus įleistas į šalį. Tokiu atveju jis gali būti siunčiamas atgal arba laikamas karantine savo, o tai kainuoja labai brangiai. Todėl, prieš išvykdami, visada patikrinkite dokumentus du kartus.

5. Ar gyvūnas gali važiuoti kartu su manimi salone, ar jis turi būti bagažinėje?

Tai vienas dažniausiai kylančių nerimo šaltinių. Keleiviai bijo, kad jų augintiniai bus uždaryti tamsioje, šaltoje bagažinėje su lagaminais. Profesionaliose keleivių pervežimo kompanijose, tokių kaip mūsų, taip nėra.

Gyvūnai visada keliauja keleivių salone kartu su savininkais. Mes naudojame specialias, uždaromas transporto priemones, kurioje yra oro kondicionierius ir šildymas (priklausomai nuo sezono). Tai užtikrina pastovią temperatūrą, kas yra kritiška šunims ir katėms. Gyvūnų narveliai ar dėžės yra tvirtinamos specialiose vietose, kad jų nejudėtų važiuojant ar stabdant.

Savininkas visada turi galimybę matyti savo gyvūną, kalbėti su juo, duoti vandens ar net patrinti per narvelio grotelę. Tai labai svarbiau psichologinio požiūrio – gyvūnas jaučiasi ramiau, kai mato savo šeimininką šalia, o ne girdi jo balsą iš kitos salono pusės. Bagažinėse (traileriuose) gyvūnų niekada nevežame, nes tai prieštarautų mūsų saugumo standartams ir gerajai praktikai.

6. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Angliją ir nuo kuo priklauso kaina?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia, tai gyvūno dydis. Keltas į Angliją turi savo tarifus, kurie priklauso nuo to, kokio dydžio narvelis reikalingas. Mažas šuo ar katė kainuos mažiau nei, tarkime, vokiečių aviganis.

Antra, svarbi kelionės data. Vasaros sezono metu (birželis–rugpjūtis) ir švenčių laikotarpiais keltų bilietų kaina šokteli, todėl ir pervežimo kaina gali būti aukštesnė. Taip pat į kainą įeina veterinarinės dokumentų patikrinimas ir mūsų komandos darbas užtikrinant, kad viskas vyktų sklandžiai.

Verta paminėti, kad pigiausias variantas nebūtinai yra geriausias. Rinkdamiesi pervežėją, atsižvelkite ne tik į kainą, bet į tai, ar į kainą įskaičiuota visa priežiūra, ar vairuotojas yra patirtas ir ar transporto priemonė atitinka standartus. Mūsų patirtis rodo, kad sutaupyti ant gyvūno pervežimo nėra verta, nes rizikuojate jo sveikata ir ramybe.

7. Ar reikia duoti gyvūnui raminamuosius vaistus prieš kelionę?

Tai klausimas, dėl kurio nuomonių skyla, tačiau kaip profesionalas esu ryškiai už tai, kad raminamųjų vaistų nereikia, nebent tai yra absoliučiai būtina dėl medicininių priežasčių ir patvirtinta veterinaru.

Dažnai savininkai mano, kad jei duos šuniui piliulę, jis miegos visą kelionę ir taip bus lengviau. Tačiau raminamieji veikia ne taip – jie gali sukelti disorientaciją, koordinacijos sutrikimus, o kai kurie gyvūnai net tampa agresyvesni ar labiau susierzinę. Be to, jei gyvūnas mieguistas, jis negali tinkamai kontroliuoti savo kūno temperatūros arba reaguoti į judesį, kas gali būti pavojinga ilgos kelionės metu.

Geriausias būdas nuraminti gyvūną – jį išvarginti prieš kelionę. Ilgas pasivaikščiojimas, žaidimai, aktyvumas prieš išvykstant padarys savo darbą. Kelionės metu gyvūnas dažnai tiesiog užmiega natūraliai, ypač jei vairuotojas vairuoja ramiai ir lygiai. Jei turite specifinių rūpesčių, visada pasitarkite su veterinaru, bet nenaudokite vaistų be reikalo.

8. Kaip reikia paruošti narvelį ar dėžę gyvūnui?

Narvelio paruošimas – tai pusė sėkmės. Jis turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų stovėti, atsistoti ir apsisukti. Tai ne tik patogumo, bet ir bienūgės reikalavimas.

Dugno dėklą reikia uždengti sugeria medžiaga. Geriausiai tinka specialios paklodos arba senos rankšluosčiai, servetėlės, kurios sugers drėgmę, jei gyvūnas netyčia susipulkins arba išlietų vandenį. Būtinai įdėkite kažką, ką kas kvapą namų – tai suteiks jiems saugumo jausmo svetimoje aplinkoje.

Narvelyje taip pat turi būti prisegtas butelis su vandeniu. Ilgos kelionės metu, ypač vasarą arba kai salone veikia kondicionierius, gyvūnams gali prireikti daugiau vandens. Užtikrinkite, kad vanduo būtų lengvai pasiekiamas, bet kad jis nebūtų išsiliejęs ant grindų. Taip pat verta turėti atsarginę paklodę ir plastikinius maišelius šiukšlėms, jei teks susitvarkyti viduje.

9. Kas nutinka, jei kelionės metu gyvūnui pasidarosi blogai?

Nors mūsų vairuotojai yra patirti ir stengiasi užtikrinti maksimalų komfortą, ligos nelaužia. Jei gyvūnui staiga pasidarys blogai (vėmimas, viduriavimas, kvėpavimo sutrikimai), mūsų veiksmai yra greiti ir aiškūs.

Pirmiausia, vairuotojas sustoja saugioje vietoje ir įvertina gyvūno būklę. Jei tai lengvas nepageidaujamas reiškinys (pvz., vėmimas dėl judesio ligos), mes padedame jį nusiplauti, pakeisti paklodę ir duoti atsigerti. Jei būklė rimta, mes nedelsdami susisiekiame su artimiausia veterinarine klinika maršruto ruože.

Turime užtikrintus kontaktus ir galimybę kreiptis pagalbos bet kuriuo paros metu. Be to, visada rekomenduojame savininkams turėti su savimi veterinarijos pasą su nurodytais lėšų numeriais, jei gyvūnas turi chroninių ligų, arba paprastai savininko telefoną, kad galėtume su jumis susisiekti nedelsiant. Sveikata yra pirmiausia, todėl nebijokite pranešti vairuotojui, jei pastebite, kad jūsų augintinis elgiasi keistai.

10. Kodėl verta rinktis profesonalų paslaugas, o ne važiuoti savo automobiliu?

Tai klausimas, kurį dažnai klauso patys keleiviai. Galite važiuoti savo automobiliu, tačiau tai reiškia didelę stresą ir atsakomybę. Kelionė į Angliją – tai apie 2000 kilometrų viena kryptimi. Tai reiškia kelias dienas vairavimo, brangius degalus, keltų bilietų rezervavimą, rūpinimąsi viešbučiais, kurie priima gyvūnus (o jų nėra daug), ir galų gale – pavargusį vairuotoją.

Rinkdamiesi profesonalų paslaugas, jūs perkate ne tik transportą, bet taip pat ramybę. Mūsų vairuotojai dirba pamainomis, jie nuolat važinėja šiuo maršrutu, todėl žino kiekvieną kampą, kur geriausia sustoti, kur yra veterinarinė pagalba, kaip greičiaiai praeiti pasienio kontrolę. Mūsų transportas pritaikytas ilgiems nuotoliams – čia patogios sėdynės, galima gulėti, nereikia rūpintis vairavimu.

Be to, po „Brexit“ dokumentų tikrinimas yra griežtas. Profesionalai žino, ką tiksliai reikia turėti, kad nebūtų nereikalingų uždelčių. Jei dokumentuose bus klaida, privačiam asmeniui gali tekti grįžti atgal iš pasienio, o patyrusi komanda gali padėti išspręsti problemas vietoje arba bent jau užtikrinti, kad jos neatsirastų. Tai investicija į jūsų ir jūsų gyvūno saugumą.

Išvada

Keleivių pervežimas į Angliją su gyvūnais yra sudėtingas, bet visiškai įgyvendinamas uždavinys, kai viskas yra suplanuota ir atlikta teisingai.