Kasdieninis krovinių pervežimas į ir iš Jungtinės Karalystės: Greitis, Saugumas ir Efektyvumas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulio logistika pasikeitė neatpažįstamai. Vienas iš aktyviausių ir reikalaujančių didžiausio dėmesio maršrutų visada buvo jungtis tarp kontinentinės Europos ir Jungtinės Karalystės. Nors Brexit sukėlė daugiau nei vieną bangą sumaišties pasienio punktuose, verslas neustojo. Priešingai – poreikis greitiems, patikimiems ir, kas svarbiausia, kasdieniams pervežimams tik augo. Šiandien norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip veikia ši sudėtinga, tačiau sėkmingai funkcionuojanti sistema, bei kodėl kasdeminis prekių judėjimas per Lamanšą yra ne tik įmanomas, bet ir labai efektyvus.

Krovinių pervežimas į ir iš JK (Jungtinės Karalystės) niekada nebuvo paprastas tik dėl to, kad šalis yra sala. Visada reikėjo derinti laikus, keltų grafikus ir muitinės procedūras. Tačiau šiuolaikinėje logistikoje, kai „Just in Time“ (tik laiku) principas tampa standartu, o ne privalumu, klientai reikalauja ne tik to, kad prekės atvyktų – ji turi atvykti vakar. Tai reiškia, kad kasdeminis reisų dažnumas tampa būtina sąlyga konkurencingai veiklai.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į tai, kaip užtikrinama trumpa kelionės trukmė ir saugumas, kas yra du kritiniai faktoriai, kuriuos vertina kiekvienas verslo atstovas. Nesvarbu, ar tai yra skysčiai, maisto produktai, ar aštriųjų prekių siuntos – logistika turi būti be trūkkių. Esu matęs, kaip netinkamas planavimas gali priversti gamyklą stoti, ir kaip puikus logistinis partneris gali gelbėti reputaciją. Tad, kaip tai viskas veikia iš vidaus? Ką reikia žinoti klientui, norinčiam siųsti krovinius į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar Edinburgą?

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos girdėju iš savo klientų per daugelį metų. Jie padės jums suprasti procesą ir geriau pasiruošti siuntai.

1. Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas į/iš JK, kalbant apie kasdienes siuntas?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau remiantis dabartine patirtimi, standartinis eksporto pervežimas iš Lietuvos (ar kitų Baltijos šalių) į JK trunka maždaug 3–4 dienas. Jeigu kalbame apie importą iš JK į Lietuvą, laikas panašus – 3–5 dienos, priklausomai nuo konkretaus vietovės JK ir galutinio pristatymo taško Lietuvoje.

Svarbu pažymėti, kad „trumpa kelionės trukmė“ šiuo atveju reiškia ne tik vairuotojo vairavimo laiką. Tai apima ir keltų perėjimą, ir muitinės procedūras. Naudodami optimalius maršrutus (pvz., per Dover-Calais arba Eurotunelį), mums pavyksta sumažinti laiką praleidžiamą jūroje arba po ja iki minimumo. Kasdeminis reisų grafikas leidžia kroviniams išvykti be ilgos delsos – krovinius pavyksta surinkti ir išsiųsti kiekvieną dieną, o tai leidžia klientams gauti prekes be ilgų pauzių. Jei siunta skubi, yra galimybė naudoti „ekspresinio“ pervežimo paslaugas, kai krovinių dalinimas (groupage) netaikomas ir krovinys važiuoja tiesiai į paskirties vietą, tačiau tai kainuoja brangiau.

2. Kaip Brexit paveikė kasdieninius pervežimus ir ar tai prailgino kelionę?

Brexit buvo didelis iššūkis visai mūsų sričiai, ir melaginga būtų sakyti, kad tai nepaveikė laiko. Anksčiau pervežimas tarp ES ir JK buvo beveik kaip vidiniais ES maršrutais – nereikėjo sustoti muitinėje. Dabar situacija pasikeitė. Kiekviena siunta turi būti deklaruojama.

Tačiau profesionalios logistikos kompanijos sugebėjo prisitaikyti. Mūsų atveju tai reiškė investicijas į papildomą personalą, kuris užsiima muitinės deklaravimu, ir modernias IT sistemas, kurios leidžia pateikti dokumentus iš anksto. Dėl to, nors formalios procedūros atsirado, fizinis laikas, praleidžiamas pasienio punktuose, sumažėjo iki minimumo. Vairuotojai dažniausiai naudoja „Green Lane“ sistemą arba greituosius kelius, jei visi dokumentai tvarkingi. Taigi, Brexit pridėjo biurokratinio darbo, bet ne būtinai fizinio važiavimo laiko, jei viskas tvarkoma profesionaliai.

3. Kokios prekės dažniausiai pervežamos kasdieniais reisais?

Kadangi kalbame apie kasdienį, dažnai (daily) pervežimą, tai dažniausiai būna prekės, kurios nekančia ilgos saugojimo trukmės arba yra būtinos nuolatiniam gamybos procesui. Tai yra:

• Maisto produktai ir gėrimai: Šviežia produkcija, mėsos ir pieno produktai, kurie turi trumpą galiojimo laiką. Čia būtina šaltkrovė (refrigerated transport).
• Suderinamosios detalės (Spare parts): Gamykloms, kai sugenda įranga, reikalingos detalės iš karto. Delsa šiuo atveju kainuoja tūkstančius eurų per valandą.
• Elektronika ir tekstilė: Prekės, kurios juda iš sandėlių į parduotuves arba tiesiogiai pirkėjams.
• Kita pramoninė produkcija: Pakuotės, plastiko gaminiai, chemijos pramonės produktai.

Dėl didelio prekių srauto, mums tenka dirbti su labai įvairiu asortimentu – nuo paletės su dokumentais iki 24 tonų sunkvežimio krovinių.

4. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas per tokias ilgas distancijas?

Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1. Pervežant krovinius į JK, juos dažnai tenka perkrauti arba palikti sandėliuose laukiant keltų. Kiekviename etape taikomos saugumo priemonės.

Pirmiausia, kiekvienas krovinys yra apdraudžiamas. Mes visada rekomenduojame klientams pasirūpinti visavertiu krovinių draudimu (CMR draudimas), nors ir turime atsakomybės draudimą. Antra, fizinis saugumas: vairuotojai yra instruktuoti stovėti tik saugiose, apsaugotose aikštelėse (pvz., „Truckstops“), kurios yra apželdintos ir stebimos kameromis. Vairuotojai taip pat turi GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti krovinio vietą realiu laiku 24/7. Jei sunkvežimis nustoja judėti neplanuotoje vietoje, sistema mums praneša. Be to, krovinius fiziškai užrakiname ir fiksavimo juostomis (straps) užtvirtiname, kad jie nejudėtų kelio metu, kas ypač svarba važiuojant angliškąja kaire puse.

5. Ar galima pervežti krovinius, reikalaujančius specialių temperatūros režimų?

Žinoma, tai yra didelė mūsų ekspertizės dalis. Lietuvos ir JK prekybos ryšiuose maisto produktai užima didelę dalį. Turime šaldytuvų (frigo) parką, kuris gali palaikyti reikiamą temperatūrą nuo -25°C iki +25°C.

Kasdienei veiklai čia ypač svarbu yra temperatūros kontrolė. Mūsų sunkvežimiuose yra įrengtos šiuolaikinės temperatūros įrašymo sistemos, kurios fiksuoja temperatūrą kas 15 minučių. Atvykus į paskirties vietą, klientas gali gauti ataskaitą, patvirtinančią, kad per visą kelionę temperatūra neviršijo leistinų normų. Tai yra būtina maisto saugumo (HACCP) standartų užtikrinimui. Be to, vairuotojai yra apmokyti tikrinti šaldymo įrangą ir užtikrinti, kad kėlimo metu (pvz., keltuose) šaltkrovės agregatas veiktų nuolat.

6. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam pervežimui į JK?

Dokumentų tvarka po Brexit yra griežtesnė. Negalime tiesiog užkrauti sunkvežimio ir važiuoti. Siekiant užtikrinti trumpą kelionės trukmę, dokumentai turi būti tvarkingi dar prieš išvykstant.

Būtini dokumentai yra: * Prekių sandėlis (Packing List): Detalus prekių sąrašas. * PVM sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Būtina nurodyti tikslias prekių vertes, svorius, HS kodus (tarifinius skaičius) ir šalies kilmės kodus. * EORI numeris: Tiek siuntėjas, tiek gavėjas turi turėti galiojantį EORI numerį. * Muitinės deklaracija: Ja užsiima mūsų brokeriai, tačiau klientas turi pateikti duomenis.

Jei dokumentuose yra klaidų (pvz., neteisingas HS kodas), siunta gali būti sustabdyta pasienyje. Tai yra dažniausia delsos priežastis. Mano patarimas: investuokite laiką į tikslų dokumentų paruošimą, tai sutaupys dienas kelionėje.

7. Kaip veikia krovinių dalinimas (groupage) ir ar jis tinka kasdieniams pervežimams?

Krovinių dalinimas, arba grupinis pervežimas, yra idealus sprendimas smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie neturi užpildyti pilno sunkvežimio. Principas paprastas: mes renkame kelias mažas siuntas iš skirtingų klientų Lietuvoje, juos suruošiame viename sunkvežimyje ir vežame į JK. Ten krovinys iškraunamas ir paskirstomas.

Kasdeminio pervežimo kontekste tai labai efektyvu. Klientas nereikalauja jo siuntos iš krosčios vežti vieno sunkvežimio – jis moka už užimtą vietą (palečių kiekį). Mūsų užduotis – taip suderinti surinkimo grafikus, kad sunkvežimis neišvyktų vėlai. Dėl didelio srauto į JK, mūsų grupiniai reisai vyksta beveik kasdien. Tai leidžia klientams siųsti prekes net ir po 1-2 paletes už prieinamą kainą, tačiau privalu suprasti, kad pristatymo terminas gali šiek tiek skirtis dėl iškrovimo ir paskirstymo proceso.

8. Kas atsitinka, jei kelyje įvyksta avarija ar techninė gedimas?

Tai yra blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriame retai, bet būtinai turime planą B. Dirbant tarptautiniais maršrutais, ypač per Lamanšą, techninė būklė yra kritinė.

Turime sudarytą techninės pagalbos sutartį su partneriais visame maršrute – nuo Lietuvos iki pat JK gilumos. Jei sunkvežimis sugenda, vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui. Jei krovinys skubus, mes organizuojame perkrovimą į kitą transporto priemonę (transhipment), kad siunta pasiektų paskirties vietą su minimalia delsa. Jei tai nėra įmanoma arba per brangu, mes informuojame klientą ir ieškome geriausio sprendimo. Svarbiausia čia yra komunikacija. Klientas visada turi žinoti, kas vyksta su jo siunta, ir niekada neturėtų sužinoti apie problemą iš vėlesnio pristatymo datos. Mūsų patirtis leidžia mums spręsti šias problemas greitai, dažnai dar tai klientui nespėjus susirūpinti.

9. Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Šiandien be GPS stebėjimo sunku įsivaizduoti efektyvią logistiką. Kai klientas perduoda mums siuntą, jis gauna unikalų siuntos numerį. Naudojant mūsų klientų portalą arba tiesiogiai kreipiantis į vadybininką, klientas gali pamatyti, kur yra jo krovinys.

Tai ypač svarbu, kalbant apie saugumą ir planavimą. Klientas gali matyti, kai sunkvežimis kirto Lamanšą, kai atvyko į tarpinį sandėlį arba kai iškeliavo į galutinę paskirties vietą. Šis skaidrumas sukuria pasitikėjimą ir leidžia klientams geriau planuoti savo gamybos ar parduotuvių procesus. Mūsų sistemos taip pat siunčia pranešimus apie svarbiausių įvykių (pvz., pristatymas) pasiekimą el. paštu ar SMS žinute.

10. Kodėl verta rinktis profesionalią pervežimų kompaniją su ilga patirtimi, o ne pigų „nekvalifikuotą“ vežėją?

Tai klausimas, į kurį dažnai atsakau taip: „pigiau“ dažnai reiškia „brangiau“ ilguoju laikotarpiu. Logistika – ne tik fizinis prekių pernešimas. Tai ir dokumentų tvarkymas, ir rizikos valdymas, ir žinių apie vietinius įstatymus (tiek JK, tiek ES) turėjimas.

Esu šioje srityje daugiau kaip 20 metų, ir galiu pasakyti, kad kasdien pasikeičia muitinės reikalavimai, kainos, keltų grafikai. Profesionali kompanija turi „akys ir ausis“ ant žemės. Mūsų vairuotojai žino, kur geriau užpilti degalų, kur saugu stovėti, kaip elgtis su JK pareigūnais. Jei pasikliausiate atsitiktiniu vežėju, rizikuojate, kad jūsų siunta bus užstrigusi pasienyje dėl trūkstamo EORI numerio arba blogai užpildytos deklaracijos. Tokios klaidos kainuoja šimtus eurų baudų ir dienas pristatymo vėlavimo. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai, o jūsų krovinių pervežimas būtų viena mažiausiai rūpinančių dalių.

Išvada

Kasdienis pervežimas į ir iš Jungtinės Karalystės yra sudėtingas, tačiau puikiai suorganizuotas procesas, kuris leidžia Lietuvos ir JK verslams glaudžiai bendradarbiauti. Nors geografinės ir politinės kliūtys egzistuoja, patirtis, technologijos ir gerai suderinti procesai leidžia užtikrinti trumpą kelionės trukmę ir aukštą saugumo lygį.

Mano daugiametė patirtis sako, kad sėkmė logistikoje priklauso nuo dalykų, kuriuos nematote: nuo tikslios dokumentacijos iki vairuotojo, kuris miega saugioje aikštelėje, pasirinkimo. Pasirinkdami patikimus partnerius, investuojate į savo verslo ramybę ir efektyvumą. Jungtinė Karalystė liko ir liks viena svarbiausių prekybos sričių, o su tinkamu požiūriu, kelias per Lamanšą gali būti toks pat sklandus kaip kelias Vilniaus gatvėmis.