Kasdieniniai krovinių pervežimai iš Anglijos: Visas vadovas efektyviam logistikos valdymui

Anglija ir Jungtinė Karalystė (JK) visada buvo vieni iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nepaisant politinių pokyčių ir „Brexit“ sukeliamų iššūkių, prekybos srautai tarp šalių ne tik neišblėso, bet ir tapo labiau organizuoti. Verslo atstovai, kurie nori išlikti konkurencingi rinkoje, supranta, kad logistika – tai ne tik prekių pervežimas iš taško A į tašką B, o strateginis sprendimas, lemiantis klientų pasitenkinimą ir įmonės pelningumą. Ilgą laiką šioje srityje dirbęs profesionalas gali pasakyti viena: svarbiausia šiuolaikinėje logistikoje yra ne tik kaina, bet ir pastovumas bei numatomumas.

Būtent čia į sceną įžengia reguliarūs maršrutai. Kasdieniniai reisai iš Anglijos į Lietuvą (ir atvirkščiai) suformavo naują standartą krovinių pervežimo pramonėje. Tai nebe paslauga, kuria tenka ilgai laukti arba dėl kurios reikia nerimauti, ar vairuotojas peržengs leistinąją valandą. Tai sistemingas, tiksliai suplanuotas mechanizmas, veikiantis kaip laikrodis. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime, kaip veikia ši sistema, kodėl ji verta dėmesio ir ką turi žinoti kiekvienas klientas, norintis siųsti krovinius iš Didžiosios Britanijos.

Esu matęs, kaip keitėsi ši sritis – nuo laukimo, kol užsipils visas sunkvežimis (groupage), iki šiandieninių sprendimų, kur kiekviena paletė turi savo vietą ir aiškų pristatymo terminą. Suprasti šiuos procesus klientams yra būtina norint išvengti nereikalingų rūpesčių ir muitinės klaidų. Reguliarūs maršrutai suteikia saugumo jausmą, kurio trūksta eksperimentinėms siuntoms. Žemiau rasite išsamų analizę, padėsiančią susidaryti pilną vaizdą apie kasdieninių pervežimų iš Anglijos privalumus ir niuansus.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai užduoda mano praktikoje. Atsakymai į juos padės jums suprasti ne tik techninius dalykus, bet ir strateginius logistikos sprendimus.

1. Kas yra reguliarūs maršrutai ir kaip jie veikia?

Reguliarūs maršrutai – tai tai, kai transporto įmonė nustato fiksuotą tvarkaraštį, pagal kurį sunkvežimiai važiuoja tarp dviejų ar daugiau šalių nenukrypdamas nuo grafiko, net jei sunkvežimis ne pilnai užpildytas. Anglijos atveju tai paprastai reiškia, kad kasdien (arba kelias kartas per savaitę) iš Lietuvos išvyksta sunkvežimis į JK, o tas pats arba kitas vairuotojas grįžta atgal su kroviniu.

Sistemos esmė yra konsolidacija. Tarkime, Lietuvoje turi dešimt skirtingų siuntėjų, kurių kiekvienas reikalauja pervežti tik vieną ar dvi paletes. Vietoj to, kad būtų siunčiamas dešimt atskirų mažų automobilių (kas būtų astronomiškai brangu ir ekologiškai nepagrįstama), logistikos centras surenka šias prekes į vieną didelį sunkvežimį. Atvykęs į Angliją, vairuotojas iškrauna prekes klientams, paima grįžtamąjį krovinių kiekį ir grįžta. Tokiu būdu klientas gauna „pirmos klasės“ paslaugą (kaip būtų siunčiant atskirai), bet moka tik už užimamą vietą (patalpinimą). Mano patirtis rodo, kad tokie maršrutai yra patikimiausias būdas planuoti tiekimo grandines, nes jūs tiksliai žinote, kada prekės išvyks ir kada atvyks.

2. Kiek laiko trunka krovinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra siunčiamas krovinius ir kur jis turi būti pristatytas Lietuvoje. Vidutiniškai, kai kalbame apie reguliarius maršrutus, tranzito laikas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Jeigu krovinius imame iš Londono arba pietryčių Anglijos regionų (pvz., Milton Keynes, Northampton), atstumas iki Lietuvos yra trumpesnis, todėl prekės gali pasiekti Vilnių arba Kauną net per 3–4 dienas. Tačiau jeigu siunta yra iš šiaurės (Šotlandija, Mančesteris, Leeds) arba pietvakarių (Bristol, Exeter), reikia skirti papildomą laiką krovinių surinkimui (konsolidacijai) ir paties atstumo įveikimui.

Taip pat būtina atsižvelgti į technines pertraukas – vairuotojo poilsio laiką, galimas eismo spūstis Anglijoje (ypač M25 žiede aplink Londoną) ir Lenkijoje, bei, žinoma, muitinės procedūras. Nors reguliariuose maršrutuose terminai yra griežtai laikomasi, o įmonės turi patirties spręsti muitinės klausimus be delsos, reikia suprasti, kad 4 dienų terminas yra standartas, kurio verta laikytis planuojant savo sandėlių atsargas.

3. Ar „Brexit“ paveikė kasdieninius maršrutus ir ką tai reiškia mano siuntai?

„Brexit“ sukėlė daugiausia sumaišties, tačiau po pirmųjų šiurkščių adaptacijos mėnesių, logistikos rinka susivienodino. Taip, dabar reikia eiti per muitinę, kas anksčiau nebuvo būtina tarp ES šalių ir JK. Tai reiškia, kad kiekviena siunta turi būti deklaruojama.

Kas tai reiškia klientui? Pirmiausia, reikalingi tinkami dokumentai: prekių sandėlis (Packing List), komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice) ir, jei reikia, sertifikatai ar leidimai (pvz., maisto produktams arba cheminei pramonei). Be šių dokumentų kroviniui nebus leista išvykti iš Anglijos arba įvažiuoti į ES.

Gerosios naujienos tokios: profesionalios logistikos kompanijos, kurios vykdo reguliarius maršrutus, turi savo brokerius arba glaudžiai bendradarbiauja jų su muitinės atstovais. Jums kaip klientui nereikia eiti į muitinę arba užpildyti sudėtingų formų – jūs tiesiog pateikiate prekių sąrašą ir vertę, o likusį atlieka ekspertai. Tačiau svarbu prisiminti, kad neteisingai pateikta informacija (pvz., klaidingas HS kodas arba prekės vertė) gali sustabdyti siuntą ir sukelti baudas. Todėl nuoširdus patarimas – investuokite laiką į dokumentų paruošimą, tai sumažins riziką.

4. Kokias prekes galima vežti reguliariais maršrutais?

Beveik visas, kas neįeina į pavojingų krovinių kategoriją (ką mes vadiname ADR) ir yra legali. Reguliarūs maršrutai yra universaliausi – juose vežama nuo mažmeninės prekybos prekių (rūbai, avalynė, elektronika) iki pramonės įrengimų detalių, statybinių medžiagų ir baldų.

Daugelis klientų klausia apie asmeninius daiktus (kai žmonės persikrausto iš Anglijos). Taip, tai taip pat įmanoma. Tačiau čia yra vienas niuansas: asmeniniai daiktai dažnai laikomi naudotomis prekėmis, ir jų muitinės deklaravimas gali šiek tiek skirtis nuo naujų prekių. Reikia pateikti sąrašą su nurodyta buvusia verte (ne pirkimo kaina, o vertė dabar), o kartais ir deklaraciją, kad tai nekomercinė siunta.

Jei kalbame apie maisto produktus arba gyvūnus, tai reikalauja specialių veterinarinių ir fitosanitarinių sertifikatų. Nors reguliarūs sunkvežimiai gali juos pervežti, reikia iš anksto suderinti su pervežėju, nes vairuotojas gali atsisakyti priimti tokį krovinią be tinkamų dokumentų, kadangi juos galima konfiskuoti patikrinimo metu.

5. Kaip apskaičiuojama kaina? Ką reiškia „patalpinimas“ (patalpinimas krove)?

Kainodara nėra atsitiktinė. Ji remiasi keliais pagrindiniais faktoriais: užimamas tūris, svoris ir atstumas. Kai kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), kuriuos veža reguliariais maršrutais, dažniausiai naudojamas terminas yra „patalpinimas krove“ arba mokėjimas už užimamą vietą (1 m³, 1 paletės vieta, 1 LDM – Loading Meter).

Standartinė europinė paletė (EUR, 120x80 cm) užima tam tikrą vietą sunkvežimyje. Jei jūsų prekės užima daugiau vietos aukštyje (pvz., yra labai aukštos, bet sveria mažai), kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį. Atvirkščiai, jei tai sunkios metalo detalės, kurios sveria 1000 kg, bet užima mažai vietos, kaina gali priklausyti nuo svorio, sunkvežimio neviršijant leistinosios masės.

Taip pat į kainą įeina kuro priedai, kurie gali kisti priklausomai nuo pasaulinės rinkos situacijos, ir „Brexit“ mokestis (muitinės išlaidos). Verta paminėti, kad nors kuro kainos šuoliuoja, reguliariuose maršrutuose kaina paprastai yra stabilesnė nei užsakant atskirą transportą (charter), nes rizika yra paskirstoma tarp visų to maršruto klientų.

6. Kaip reikia parengti krovinius? Ar galiu juos tiesiog paduoti neapdorotus?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai nepaisoma. Krovinių paruošimas – ne tik estetika, tai apsauga. Negalima tiesiog paduoti dėžių ant grindų ir tikėtis, kad jos atvyks nepažeistos. Krovinių pervežimas Anglijoje ir atgal yra ilgas kelias, kuriame sunkvežimis svyruoja, sustoja, staigiai pasuka.

Kiekviena siunta turi būti uždėta ant paletės. Paletė turi būti tvirta (geriausia EPAL standarto), nes sulūžusi paletė gali sukelti žalą kitoms siuntoms arba užkirsti kelią iškrovai. Ant paletės prekės turi būti tvirtai užfiksuotos – apvyniotos plėvele (stretch film) ir pritvirtotos juostomis.

Be to, būtina etiketės. Kiekvienos paletės šone turi būti lipdukai su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, siuntos numeriu (jei yra) ir, svarbiausia, „Šioje pusėje viršus“ („This way up“) žymėjimu, jei reikia. Esu matęs nemažai atvejų, kai dėl blogo pakavimo brangios elektronikos arba stiklo gaminių partijos atvykdavo sugadintos. Logistikos įmonės dažnai atsisako priimti netinkamai supakuotas siuntas arba imasi papildomos atsakomybės už jų fiksavimą, kas gali brangiai kainuoti klientui.

7. Ar mano krovinius apdraudo pervežėjas?

Šis klausimas visada kelia nerimą. Teisinis pagrindas yra CMR konvencija, kuri reglamentuoja tarptautinius krovinių pervežimus. Pagal ją, pervežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą arba sugadinimą nuo to momento, kai jis priima krovinius, iki jo pristatymo.

Tačiau yra vienas „bet“. Standartinė atsakomybė yra ribota. Ji dažnai svyruoja apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vieną už kilogramą (priklausomai nuo valiutos kurso, tai yra apie 10–11 eurų). Jei vežate brangius kompiuterius arba juvelyrinius dirbinius, ir jie dingsta arba sugenda, gauta kompensacija pagal standartinę CMR atsakomybę nebus pakankama padengti nuostoliams.

Todėl visada patariu pasidomėti papildomu draudimu. Dauguma logistikos brokerių gali pasiūlyti „All Risk“ (visų rizikų) draudimą už nedidelį priedą prie bendrosios kainos. Tai suteikia ramybės. Verta paminėti, kad jei sugadinimas įvyksta dėl to, kad kroviniys buvo blogai supakuotas (pvz., neįtvirtinta ant paletės), draudimo kompanija gali atmesti išmoką. Taigi, pakavimas ir draudimas yra susiję dalykai.

8. Kaip aš galiu sekti savo siuntos judėjimą?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo skambinti vairuotojui arba dispečeriui ir klausti: „Kur jis dabar yra?“. Šiandien technologijos leidžia mums sekti krovinius realiu laiku. Kiekvienas reguliariojo maršruto sunkvežimis yra aprūpintas GPS stebėjimo sistema.

Kai užsakote pervežimą, dažniausiai gausite prisijungimus prie klientų portalo arba tiesioginę nuorodą, kurioje matysite savo siuntos būseną. Sistema rodo: „Siunta surinkta“, „Siunta išvyko iš terminalo Anglijoje“, „Siunta keliuja per Lamanšą“, „Siunta atvyko į Lietuvos terminalą“ ir galiausiai – „Pristatyta“.

Tai leidžia ne tik tiksliai suplanuoti savo darbuotojų laiką (kad kas nors būtų pasiruošęs priimti prekes), bet ir aktyviai reaguoti į nesklandumus. Jei matote, kad siunta užstrigo prieš muitinę, galite iš karto susisiekti su savo brokeriu ir išspręsti problemą, kol ji neperaugo į didesnį delay. Skaidrumas šiuolaikinėje logistikoje yra lyg standartas.

9. Kas atsitinka, jei gavėjo nėra vietovėje arba jis negali priimti siuntos?

Gyvename tikrumo neturinčiu pasaulyje – gavėjas gali susirgti, sandėlis gali būti uždarytas techninėmis priežastimis, arba adresas gali būti neteisingas. Reguliarūs maršrutai turi griežtus grafikus, todėl vairuotojas negali laukti valandą ar dvi, kol kas nors atvyks.

Jei gavėjo nėra, vairuotojas ir dispečeris nedelsdami praneša siuntėjui. Paprastai yra kelios išeitys. Pirmiausia, bandoma susisiekti su gavėju telefonu. Jei tai nepavyksta, krovinys gali būti grąžintas atgal į terminalą Lietuvoje (arba paliktas artimiausame sandėlyje Anglijoje, jei tai buvo bandymas išvežti).

Čia svarbu suprasti papildomų išlaidų aspektą. Už krovinių laikymą sandėlyje (demurrage) ir už antrinį pristatymą dažniausiai tenka mokėti siuntėjui. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad gavėjo kontaktiniai duomenys būtų teisingi, o asmuo, atsakingas už priėmimą, būtų informuotas apie pristatymo laiką. Nuoširdus patarimas: visada patikrinkite, ar gavėjo sandėlis dirba tose valandose, kada planuojamas pristatymas, ypač jei tai yra mažesnės įmonės arba fiziniai asmenys.

10. Kodėl verta rinktis būtent reguliarius maršrutus, o ne atskirą transportą (kurtą)?

Tai galutinė strateginio pasirinkimo klausimas. Jeigu turite 22 paletes (pilną sunkvežimį) ir jums reikia, jos patektų į konkretų vietą anksčiau nei 3 dienos, tuomet užsakytas atskiras sunkvežimis (FTL – Full Truckload) gali būti racionaliau. Tačiau 90% klientų siunčia mažesnius kiekius.

Reguliarūs maršrutai šiuo atveju laimi dėl kainos ir aplinkosaugos. Dalindami išlaidas su kitais siuntėjais, jūs mokėtik tik už užimamą vietą. Be to, reguliariems maršrutams nereikia laukti, kol susirinks pilnas kiekis prekių – jūsų siunta išvyks pagal tvarkaraštį (pvz., kiekvieną antradienį ir penktadienį).

Taip pat, reguliarios linijos yra daugiau „žaliųjų“ standartų atitinkančios. Vieno sunkvežimo važiavimas su pilnu kroviniu yra daug efektyvesnis nei penkių tuščių arba pusiau tuščių mažųjų automobilių važiavimas. Ilgalaikėje perspektyvoje, pasirinkę patikimą reguliarių maršrutų tiekėją, jūs gaunate ne tik pigesnę paslaugą, bet ir partnerį, kuris pažįsta jūsų verslo poreikius, gali pasiūlyti lanksčias atsargų valdymo galimybes (pvz., laikyti prekes sandėlyje Anglijoje ir siųsti dalimis į Lietuvą pagal poreikį).

Išvada

Apibendrinant, kasdieniniai krovinių pervežimai iš Anglijos yra nebe papildoma paslauga, o būtinas šiuolaikinio verslo elementas. Po „Brexit“ susiformavusi nauja realybė reikalauja didesnio tikslumo, geriau paruoštų dokumentų ir patikimų partnerių.