Kas geriau: keleivių pervežimas į Angliją mikroautobusu ar lėktuvu?

Kasdienybėje, susidūrus su būtinybe nukeliauti į Jungtinę Karalystę, kiekvienas keliautojas arba grįžtantis emigrantas suserga viena ir ta pačia dilema. Pasirinkimas tarp skrydžio lėktuvu ir kelionės mikroautobusu nėra tiesiog klausimas apie tai, kaip nuvykti iš taško A į tašką B. Tai yra sprendimas, kuris įtakoja jūsų biudžetą, fizinę sveikatą, nervų sistemą ir visą kelionės patirtį. Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, aš mačiau viską – nuo be galo laimingų susitikimų oro uoste iki nusivylimų, kai „pigūs“ bilietai pasidaro brangiau už prabangų kelionę.

Šiame straipsnyje nenusprendžiame už jus. Vietoj to, mes išsamiai ir be reklaminių užuominų analizuosime abu variantus, remdamiesi realia patirtimi ir logistikos niuansais. Anglija jau nebe ta pati po „Brexit“ ir pasikeitusių pasienio kontrolės taisyklių, todėl reikia žiūrėti giliau nei į vien tik bilieto kainą.

Įvadas

Kelionė į Angliją istoriškai buvo susijusi su ilgomis valandomis kelyje ir jūros perėjimais. Tačiau atsiradus pigiems oro linijoms, situacija pasikeitė. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lėktuvas – akivaizdžiai geriausias pasirinkimas. Jis greitas, modernus ir visiems žinomas. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų, kai suskaičiuojame visas išlaidas ir laiko sąnaudas?

Mikroautobusų pervežimai (tiek reguliarios reisų linijos, tiek individualūs pervežimai) išlaiko savo pozicijas rinkoje ne be reikalo. Jie siūlo lankstumą, kurio oro uostai negali pasiūlyti. Esamuose kontekstuose, kai keleiviai dažnai veža didelius kiekius bagažo arba vyksta iš mažų Lietuvos miestelių tiesiai į Anglijos provinciją, mikroautobusas tampa nebūtinu piktnaudžiavimu, o oazu racionalumo.

Šiame tekste mes išnagrinėsime penkis esminius kriterijus: kainą (įskaitant paslėptas išlaidas), bagažo galimybes, kelionės trukmę su visais priedangais, komfortą bei patogumą, o taip pat šiuolaikinius reikalavimus susijusius su dokumentais. Po išsamaus apžvalgos, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančius susiformuoti galutinę nuomonę.

Svarbu prisiminti, kad nėra vieno teisingo atsakymo visiems. Verslininkas, skubantis į susitikimą Londono „City“ rajone, ir šeima, keliaujanti atostogauoti į Velsą su trimis vaikais ir šunimi, turės visiškai skirtingus prioritetus. Mūsų užduotis – padėti jums atpažinti, kuris metodas geriau tenkina jūsų asmeninius poreikius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuris transporto būdas iš tikrųjų yra pigesnis, jei įskaičiuoti visas papildomas išlaidas?

Tai yra klasikinis spąstai. Pažiūrėję į skrydžių bilietų paieškos sistemas, matome kainas nuo 30 iki 60 eurų. Atrodo, kad pervežimas mikroautobusu, kainuoja nuo 100 iki 150 eurų, yra brangesnis. Tačiau, turint dvidešimt metų patirties šioje srityje, galiu drąsiai pasakyti: toks lyginimas yra klaidingas.

Norint apskaičiuoti tikrąją lėktuvo kainą, reikia pridėti kelias būtinas pozicijas. Pirmiausia – transportas iki oro uosto. Jei gyvenate ne Vilniuje ar Kaune, reikės važiuoti autobusu arba nuvažiuoti automobiliu, mokėti už degalus arba taksi. Tuo tarpu mikroautobusai dažnai pasiima keleivius tiesiai iš namų arba iš artimiausio miesto centro.

Antra, pasienio kontrolė Anglijoje dabar reikalauja paso tikrinimo. Nusipirkę pigų bilietą, dažnai neturite teisės įnešti didelio rankinio bagažo į salono keleivius. Tenka už jį papildomai mokėti (nuo 20 iki 50 eurų vienam krypčiai). Taip pat reikia atsižvelgti į bagažo Registracijos (Check-in) mokesčius, kurias dažnai imasi pigių skrydžių kompanijos, jeigu bilietą perkate internetu.

Galiausiai, atvykus į Angliją (pvz., Stansted ar Luton oro uostus), reikia nukeliauti į Londoną ar kitą miestą. Traukinio ar autobuso bilietas gali kainuoti dar 20–30 svarų (apie 25–35 eurus). Susumavus visas šias išlaidas, „pigus“ 50 eurų skrydis virto 150–200 eurų išlaidomis. Mikroautobusu dažniausiai mokate vieną fiksuotą kainą, kurioje jau įskaičiuotas vežimas nuo išvykimo vietos iki galutinio tikslo (arba artimiausio stotelės) be jokių papildomų mokesčių už bagažą.

2. Kaip atrodo bagažo apribojimai ir kiek daiktų galima pasiimti?

Ši kategorija yra viena svarbiausių, ypač tiems, who vyksta dirbti arba ilgam laikui gyventi. Lėktuvų bagažo taisyklės yra griežtos ir standartizuotos. Paprastai tai yra 20–23 kg registruotas bagažas ir nedidelis rankinis bagažas (dažnai ribojamas matmenimis, ne svoriu). Viršijus svorį net nustatą kilogramą, reikia mokėti astronominius mokestis.

Mikroautobusu vykstantiems keleiviams situacija yra daug lankstesnė. Nors irgi egzistuoja tam tikros ribos (pvz., 2–3 dideli lagaminai vienam keleiviui), tačiau jos yra daug didesnės. Be to, jei keliaujate grupe arba esate reguliarus klientas, vairuotojai dažnai uždaro akis į nedidelę viršybę, ypač jei yra vietos bagažinėje.

Svarbus aspektas – tai, ką galima vežti. Lėktuvu negalima vežti skysčių virš 100 ml, aštrių daiktų, maisto produktų (mėsos, sūrių) dideliais kiekiais. Mikroautobusu šių apribojimų nėra. Dažnai keleiviai veža riešutų sviestą, laižykles, gimtadienio dovanas, netgi statybinius įrankius, kuriems ore privaloma speciali dokumentacija. Jei jūsų kelionės tikslas – pasiimti kuo daugiau lietuviškų prekių arba nuvežti įrangą, mikroautobusas yra neginčijamas lyderis.

3. Ar lėktuvas visada yra greitesnis, jei įskaičiuoti visus laiko sąnaudas?

„Skrydis trunka tik 2 valandas 30 minučių“ – tai tikrovės dalis. Profesionaliame požiūriu mes vertiname bendrą kelionės trukmę nuo durų iki durų. Skrendant, reikia atvykti į oro uostą mažiausiai 2 valandas prieš skrydį. Jei skrydis yra ryte, reikia išvykti iš namų naktį arba labai anksti rytą.

Pridėkime patį skrydį, tada – laiką leidimą lėktuve (nusileidimas, važiavimas taku, išlipimas), pasienio kontrolę (kuri po „Brexit“ Anglijoje gali užtrukti ilgiau nei valandą, ypač vasarą), ir galiausiai – kelionę iš oro uosto miesto centro. Visas šis procesas vidutiniškai trunka nuo 6 iki 8 valandų, o kartais ir ilgiau, jei įvyksta nesklandumų.

Mikroautobuso kelionė trunka ilgiau – paprastai nuo 24 iki 30 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų (Klaipėda-Šiauliai-Varšuva-Londonas ir t.t.). Tačiau šis laikas praleidžiamas ramiau. Jums nereikia važiuoti į oro uostą, stovėti eilėse, nešti bagažo per skambiuosius detektorius. Jus pasimauna ir išleidžia tiesiai prie jūsų namų Anglijoje arba sutartame taške. Taigi, nors fiziškai kelyje praleidžiate daugiau laiko, jūsų aktyvios veiklos (rūpinimosi logistika) laikas žymiai sumažėja.

4. Kur yra patogiau keliauti: erdvė, kojų vietos ir galimybė pajudėti?

Ergonomika yra svarbi, ypač ilgos kelionės metu. Pigiųjų aviakompanijų lėktuvuose vietos skirtos taip, kad tilptų kuo daugiau keleivių. Tarp kojų vietos dažnai tiesiog nebėra, sėdynės atremtos ir negali būti reguliuojamos. Ilgą laiką sėdėti tokioje pozicijoje gali būti kančia, ypač aukštiems žmonėms arba tiems, kurie vargo nugaros problemomis.

Mikroautobusai, kurie naudojami tarptautiniams pervežimams (pvz., 9 vietų „Mercedes Sprinter“ arba „Volkswagen Crafter“), siūlo daugiau erdvės. Keleiviai gali lengviau atsistoti, pasistumti, netgi, jei mikroautobusas ne pilnas, užimti dvi vietas (nors tai priklauso nuo vairuotojo nuožiūros). Be to, mikroautobusas dažnai sustoja trumpam poilsio (pietų) pertraukai kas 4–5 valandas. Tai suteikia galimybę išlipti, pasistriegti, paliesti žemės, įkvėpti gryno oro ir nusipirkti kavos. Tokios laisvės lėktuve nėra net ir verslo klasėje – ten esate įkalintas kabinę.

5. Kiek patogu yra nuvežti keleivį tiesiai į jo paskirties vietą („door-to-door“)?

Mikroautobuso pervežimo paslaugų didžiausias privalumas – tai galimybė pasiekti vietų, kurių neina pasiekti lėktuvu. Lėktuvu nusileidžiate tik didžiuosiuose oro uostuose (Londonas, Birmingemas, Mančesteris). Jei jūsų tiksly yra mažas miestelis pietų Velse arba kaimas Šiaurės Anglijoje, turėsite dar kelias valandas važiuoti traukiniu arba užsisakyti brangų taksi.

Daugelis mikroautobusų kompanijų siūlo „door-to-door“ paslaugą arba veža keleivius į gana smulkius miestus. Vairuotojas žino maršrutą ir gali nuvežti tiesiai prie jūsų namų vartų. Tai ypač aktualu naktį, kai viešasis transportas Anglijoje nebevažiuoja, o taksi kainos yra užsukusios į dangų. Nenukrypstant nuo temos, dvidešimt metų patirtis rodo, kad keleiviai dažniausiai vertina būtent šį aspektą – nereikia galvoti, kaip patekti iš oro uosto su trimis keliais ir vaikais.

6. Kaip „Brexit“ ir pasienio kontrolė veikia mikroautobusų ir lėktuvų keleivius?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolės taisyklės pasikeitė abiems būdams, tačiau skirtingai. Oro uostuose kontrolė vyksta atvykus. Visi ES piliečiai turi eiti per specialias eiles, pasirodyti pasienio pareigūnams, pateikti pasus. Esant dideliam srautui, eilės gali būti ilgos, tačiau procesas yra standartizuotas.

Mikroautobusams situacija yra sudėtingesnė. Kontrolė vyksta tiesiai uostuose (Doveris, Folkestone) arba eurotunelyje. Vairuotojas turi išduoti visus keleivių pasus. Jei vieno keleivio dokumentai bus netvarkingi (pvz., pasas galioja mažiau nei 6 mėnesius po išvykimo datos), visas mikroautobusas gali būti sulaikomas. Tai sukelia stresą ir vėlavimus visiems keleiviams. Tačiau patyręs vairuotojas ir pervežėjas visada iš anksto patikrina dokumentus, todėl rizika sumažėja. Be to, mikroautobuse vairuotojas yra kaip gidas – jis padeda susitvarkyti su formalumais, kai lėktuve esate vienas prieš pasienio pareigūną.

7. Ką daryti, jei reikia keisti planus: bilieto grąžinimas ir keitimas?

Gyvenimas neprognozuojamas. Staigiai susirgo šeimos narys, pasikeitė darbo grafikas arba atsirado kitų kliūčių. Čia pasireiškia didelis pigiųjų aviakompanijų trūkumas. Jų bilietai dažniausiai yra negrąžinami. Jei norite juos pakeisti, tenka mokėti didelius administracinius mokesčius, kartais brangiau nei nusipirkote naują bilietą.

Mikroautobusų pervežėjai dažnai yra lankstesni. Nors irgi egzistuoja atsisakymo taisyklės, tačiau susisiekus su dispečeriumi arba vairuotoju, dažnai galima susitarti dėl bilieto perkėlimo į kitą datą už nedidelį mokestį ar net be jo (jei pranešama pakankamai anksti). Tai yra žmogiškesnis požiūris į klientą, kurį pastaruoju metu stengiamės išlaikyti lietuviški pervežėjai, norėdami išlaikyti konkurenciją su didžiosiomis aviacijos kompanijomis.

8. Kaip pasirinkimas veikia aplinką ir ekologiją?

Nors šis klausimas dažnai nebūra pirmasis prioritetas renkantis transportą, verta apie jį pagalvoti. Skrydis lėktuvu vienam keleiviui sukuria didžiulę anglies dioksido (CO2) koncentraciją. Nors skrydis trumpesnis laiku, kuro suvartojimas per kilometrą yra milžiniškas.

Mikroautobusas, kuriame važiuoja 8 keleiviai, yra daugiau „švarus“ transporto būdas vienam asmeniui apskaičiuotai. Jei mikroautobusas pilnas, išmetamųjų dujų kiekis vienam žmogui gerokai mažesnis nei lėktuve. Taip pat, daugelis šiuolaikinių mikroautobusų yra perėję prie „Euro 6“ ekologinių standartų, o kai kurie netgi yra hibridiniai. Taigi, rinkdamiesi mikroautobusą, jūs ne tik taupote pinigus, bet ir darote nedidelę, bet reikšmingą įtaką aplinkai.

9. Ar saugu keliauti mikroautobusu ilgas atstumus?

Saugumo klausimas visada kelia nerimą. Statistiškai, skrydis lėktuvu yra saugiausias transporto būdas pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad mikroautobusais keliauti pavojinga. Profesionalios pervežimo kompanijos naudoja naujus, techniškai tvarkingus automobilius, kurie reguliariai praeina technines apžiūros. Be to, įstatymai reikalauja, kad vairuotojai turėtų tachografo įrašus ir laikytŗsi poilsio režimo (taksiometro), t.y. negali vairuoti daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Tai užtikrina, kad vairuotojas prie vairo yra atsigavęs ir orientuotas.

Savo praktikoje esu mačias, kad mikroautobusų eismingumas yra gerokai mažesnis nei lengvųjų automobilių, nes vairuotojai yra profesionalai, kurie vertina savo ir keleivių gyvybę.