Kaip užtikrinti dalinių krovinių gabenimo saugumą į Jungtinę Karalystę: Eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sužinojai vieną pagrindinę tiesą: logistika – tai ne tiesiog judėjimas iš taško A į tašką B. Tai ypatingas tikslumas, preventiveika ir gebėjimas numatyti rizikas, kol jos dar nepapuldavo į „avarijų statistiką“. Viena sudėtingiausių ir reikalaujančių daugiausia dėmesio krypčių yra dalinių krovinių, dar vadinamųjų LTL (Less Than Truckload), gabenimas į Jungtinę Karalystę (JK).

Po „Brexit“ ši kryptis tapo dar labiau „šiurkšti“, o reikalavimai – griežtesniais. Kai į vieną sunkvežimį surenkami kelių skirtingų siuntėjų kroviniai, o juos reikia pristatyti per visą Europą ir per Lamanšą, saugumo klausimai tampa prioritetas nr. 1. Klientai dažnai klausia: „Kuo mano krovinys skiriasi nuo kito?“ Arba „Ką daryti, jei prekės sugadins?“. Šiame straipsnyje, remiantis daugiamete praktika, padėsiu suprasti, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys į JK atvyktų toks pat, kokį jį palikote sandėlyje, ir kaip išvengti pačių dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Saugumas – tai ne tik fizinė apsauga nuo vagystės ar sudužimo. Tai ir dokumentų tvarkymas, teisingas pakavimas bei draudimas. JK rinka yra viena brangiausių, o tenykščiai klientai ir muitinė nenusileidžia reikalavimais. Jei krovinys atvyks pažeistas ar su neteisingais dokumentais, laukia ne tik nuostoliai, bet ir ilgai trunkančios problemos prieš uostą arba terminaluose. Todėl šiame vadove susisteminsime žinias, kurios leis Jums jaustis ramiai, kai Jūsų prekės keliauja keliu.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kurie dažniausiai kyla norint užtikrinti krovinių saugumą gabenant į Angliją, Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją. Šie atsakymai paremti realiomis situacijomis ir praktiniu patyrimu.

1. Kodėl dalinių krovinių (LTL) gabenimas į JK yra rizikingesnis nei pilnos kelionės (FTL) krovinys?

Dalinių krovinių gabenimas pagal prigimtį yra labiau „trauminis“ nei pilnos kelionės pervežimas. Kai užsakote pilną sunkvežimį (FTL), jis užpildomas Jūsų prekėmis (dažnai viena didelė paletė arba keletas), uždaramas ir atidarymas tik prieš pat gavėją. LTL atveju viskas vyksta kitaip. Sunkvežimis važinėja po Europą, renkdamas krovinius iš įvairių siuntėjų (Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir t.t.). Vėliau jis važiuoja į konsolidacijos terminalą, kur kroviniai gali būti iškraunami ir vėl pakraunami (perkraunami) į kitą transporto priemonę, kuri važiuos tiesiai į JK arba į keltą.

Kiekviena perkrovimo operacija – tai galimas smūgis, vibracija arba netinkamas padėjimas ant kitos paletės. Be to, daliniame krovinyje Jūsų prekės gali slinkti arba gali būti spaudžiamos kitų, sunkesnių krovinių. Kelionė į JK taip pat apima keltų pervežimą, kur jūra sukelia drėgmę ir papildomą virpesį. Dėl šios priežasties dalinių krovinių pakavimas turi būti kur kas tvirtesnis ir atsparesnis nei įprastas, nes kelionės metu jis patirima daugiau fizinių veiksnių.

2. Kokios yra pagrindinės pakavimo klaidos, kurios lemia krovinio sugadinimą kelyje į JK?

Per savo karjerą mačiau viską: nuo brangios elektronikos supakuotos į plonas popieriaus dėžutes, iki metalo konstrukcijos, padėtos ant paletės be jokio fiksavimo. Dažniausia klaida – netinkamas arba pernelyg silpnas fiksavimas prie paletės. Kai sunkvežimis staigiai stabdo arba susisuka britų keliuose (kur žiediniai sankryžos ir „roundabout“ yra įprasti), centripetinė jėga gali nustumti netinkamai pritvirtintą krovinį nuo paletės. Jis tampa „svaidomu kamuoliu“ konteineryje.

Kita kritinė klaida – nepakankamas apsauginis „vyniojimas“ (stretch film). Jei naudojate ploną, prastą kokybęs plėvelę ir ją vyniojate tik vienu sluoksniu, ji greitai prasižiūri arba plyšta nuo vibracijos. Rekomenduojama naudoti storą, juodą arba pilką (su UV apsauga) plėvelę ir vynioti bent 3-4 sluoksniais, ypatingai dėmesį skiriant kraštams. Taip pat dažnai pamirštami kampai (corner protectors). Jie yra būtini, nes neleidžia plėvelei įsirėžti į dėžės kraštus ir apsaugo dėžės struktūrą nuo sutraiškymo, kai ant jos užkeliama kita paletė.

3. Ar „Brexit“ pasikeitė saugumo reikalavimai ar tai tik dokumentų klausimas?

„Brexit“ pasikeitė visą žaidimo lauką, ir tai tiesiogiai įtakoja saugumą. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES rinkos dalis, todėl sunkvežimiai dažnai važiuodavo „transitu“ be sustojimų arba su minimaliais formalumais. Dabar kiekvienas krovinys turi praeti muitinės kontrolę. Kodėl tai kelia saugumo grėsmę? Jei dokumentai (prekių deklaracija, EX1, EAD) pateikti neteisingai arba vėlai, krovinys gali būti sulaikytas uoste arba terminalo „red zone“ zonoje.

Tokiose zonoje saugumas nėra toks aukštas kaip sandėliuose. Kroviniai gali būti greitai iškraunami, kad atlaisvintų vietą, ir padėti ant bet kokios grindinio vietos. Ten padidėja vagystės arba pažeidimo tikimybė. Be to, jei krovinys sulaikomas dėl muitinės, jis gali praleisti savo „laiko langą“ keltui, būti perkraunamas į laikiną sandėlį, kas vėl reiškia papildomą fizinį kontaktą. Teisingai parengti dokumentai – tai taip pat krovinio fizinis saugumas, nes užtikrina, kad prekės nebus kankinamos pergalinio muitinės proceso metu.

4. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad būtų užtikrintas saugumas?

Rinkis pervežėją ne pagal mažiausią kainą, o pagal patirtį ir tinkamą įrangą. Užtikrintam saugumui į JK būtina, kad transporto priemonė būtų aprūpinta moderniomis fiksavimo priemonėmis: „spanset“ diržais (su įrašomais stiprumo rodikliais), oro pagalvėmis (dunnage bags) užpildyti tarpams tarp paletų, o ne tiesiog lentoms. Paklauskite pervežėjo, ar jis naudoja „airbags“ sistemas. Jos yra kritiškos daliniams kroviniams – užpildomos oru tarpą tarp Jūsų ir kaimyninės paletės, neleisdamos joms judėti net aštuonių tūkstančių kilometrų kelionėje metu.

Taip pat svarbu patikrinti, ar pervežėjas turi savo tinklą JK arba patikimus partnerius. Jei krovinys atvyksta į Didžiąją Britaniją, o vietinis partneris nepasirodo, krovinys gali likti vairuotojo priekaboje nelegalioje stovėjimo aikštelėje, kur padidėja vagystės rizika. Patikimas ekspertas visada sužinos, kur ir kada krovinys bus iškrautas, ir pateiks šią informaciją klientui. Taip pat verta patikrinti, ar įmonė turi AEO (Authorized Economic Operator) statusą – tai rodo aukštą saugumo ir patikimumo standartą muitinės akivaizdoje.

5. Kokio tipo draudimas būtinas daliniams kroviniams į JK?

Standartinis CMR draudimas, kurį turi dauguma vežėjų, yra nepakankamas. CMR draudimo limitas Lietuvoje ir daugelyje šalių yra apskaičiuojamas pagal SDR (Special Drawing Rights) vienetus ir svorį, dažniausiai siekiant tik apie 8,33 SDR už kilogramą (tai yra apie 10 EUR už kg). Jei vežate 500 kg vertės elektronikos, kuri kainuoja 20 000 EUR, ir ji dingsta arba sudegina, gausite tik apie 5 000 EUR atlyginimą. Likusią dalį turėsite ieškoti iš vežėjo teisme, kas yra ilgas ir nelengvas procesas.

Todėl būtina užsakyti papildomą krovinių draudimą (Cargo Insurance). Užtikrinti, kad polisas dengtų visą maršrutą „nuo durų iki durų“, įskaitant ir JK teritoriją. Svarbu pasirinkti draudimą, kuris dengia ne tik visišką praradimą, bet ir dalinį sugadinimą. Prieš pristatant krovinį, pasidomėkite draudimo sąlygomis: ar jis dengia perkrovimo operacijas terminaluose, ar dengia jūros pervežimo rizikas. Gera draudimo polisa yra Jūsų ramybės garantas, ypač kai kalbame apie nestabilią po „Brexit“ situaciją.

6. Kaip teisingai pažymėti (etiketuoti) krovinį, kad jis būtų saugus?

Etiketės – tai ne tik adresas. Tai instrukcijos tiek vairuotojui, tiek sandėlininkams. Pirmiausia, etiketės turi būti ant kiekvienos paletės pusės (4 šonai). Negalima užklijuoti etiketės tik vienoje pusėje – kai paletės stumiamos viena prie kitos, kita pusė gali likti nepastebėta. Ant etiketės būtina nurodyti unikalų siuntos numerą (kurį atpažįsta brokeris), svorį ir matmenis.

Svarbiausia – įspėjamosios žymės. Jei krovinys yra trapus, turi būti didelė, ryški „FRAGILE“ žymė. Jei krovinys negali būti verčiamas aukštyn – „DO NOT STACK“ arba rodyklė, rodanti aukštyn. Pažymėkite, kur įeiti į dėžę (jei tai svarbu). Dažnai klientai rašo „Anglija“ arba „UK“, bet pamiršta nurodymi gavėjo kontaktinį telefoną. JK muitinėje ar terminaluje jei kyla klausimų, greitas telefonavimas gali išgelbėti nuo ilgos delsos ar net neteisingo išsiuntimo į kitą šalį. Naudokite atsparus vandeniui etiketes, kad drėgmė Lamanšo sąsiauryje neišblizdintų informacijos.

7. Ką daryti, jei krovinys pažeistas jo išsiuntimo metu?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Dažniausia klaida – vairuotojui pasirašyti važiaraštį (CMR) be pastabų, tikėdamasis, kad „viskas bus gerai“. Jei krovinys atvyko pažeistas, ir vairuotojas pasirašė dokumentą, kad „visa tvarkingai“, gauti atlyginimą bus beveik neįmanoma. Taisyklė paprasta: jei matote pažeidimą, jį turiame užfiksuoti tuoj pat.

Tiesiogiai pasakykite vairuotojui: „Žiūrėk, čia įskilęs kampas“. Vairuotojas privalo tai užrašyti į CMR važiaraštį (pvz., „kampas įskilęs“, „plėvė plyšta“, „dėžė suplėšyta“). Jei vairuotojas atsisako, nedarykite nuolaidų – skambinkite pervežėjui arba brokeriui nedelsiant. Be šio užrašo draudimo kompanijos nieko nebrašys. Taip pat visada darykite nuotraukas. Šiuolaikiniu laikuotarpiu nuotrauka su data ir laiku yra pagrindinis įrodymas. Nuotraukokite pažeidimą, apatinę paletę ir visą krovinį bendrai. Šios nuotraukos gali būti panaudotos ir bylose su JK gavėjais, jei jie atsisako priimti prekę.

8. Kaip muitinės procedūros įtakoja krovinio saugumą JK uoste?

Kai krovinys atvyksta į JK uostą (pvz., Dover, Felixstowe, Immingham), jis turi būti „išleistas“ (cleared) iš muitinės. Kol deklaracija nebaigta, krovinys laikomas saugumo zonoje. Jei muitinės pareigūnai nusprendžia atlikti fizinę patikrą (scan arba atidaryti priekabą), krovinys gali būti iškrautas į patikros aikštelę. Čia kyla pavojus, kad krovinys gali būti netvarkingai sugrąžintas.

Ypatingai svarbu, kad deklaracija būtų pateikta anksčiau, nei krovinys atvyksta (Pre-lodgement). Jei deklaracija vėluoja, krovinys gali būti nukreiptas į laikinąjį sandėlį (Warehouse), kas kainuoja pinigus ir laiką. Saugumo aspektu svarbu nurodyti teisingą HS kodą ir svorį. Jei deklaracijoje nurodytas svoris 500 kg, o realiai yra 1000 kg, tai kelia įtarimų, o įtarimai lemia griežtesnę patikrą. Teisingi duomenys = mažiau nepageidaujamų kontaktų su kroviniumi.

9. Ar verta naudoti sekimo sistemas (GPS) ir kaip jos padeda užtikrinti saugumą?

Žinios – tai ginklas. Šiuolaikiniai pervežėjai siūlo realaus laiko sekimo sistemas. Naudodami GPS sekimą, Jūsų brokeris ar logistikos vadybininkas gali matyti, kur yra Jūsų krovinys. Jei pastebima, kad sunkvežimis stovi neplanuotoje vietoje arba nukrypo nuo maršruto, galima nedelsiant reaguoti. Tai ypatinga svarbu dėl vagystės prevencijos.

Taip pat sekimo sistemos leidžia tiksliai numatyti atvykimo laiką. Tai leidžia JK gavėjui pasiruošti priimti krovinius (turėti sandėlininką, keltį). Jei krovinys atvyka naktį ir nieko nepasiruošę, jis gali būti paliktas priekaboje uosto aikštelėje, kuri nėra saugi. Tikslus laiko planavimas sumažina laiką, kurį krovinys praleidžia „priežiūros zonoje“, ir taip sumažina rizikas.

10. Kokie yra specifiniai JK rinkos reikalavimai dėl medžiagų ir pakuočių, atsižvelgiant į saugumą?

Jungtinė Karalystė turi griežtus reikalavimus dėl medžiagų, ypač jei kalbame apie maisto produktus (ISPM 15 standartai medienos paletėms). Jei Jūsų krovinys yra ant neapdorotos medienos paletės, be specialaus ženklo, JK gali ją ne tik konfiskuoti, bet ir priversti grąžinti atgal (siuntėjo sąskaita), o tai kainuoja šimtus ar tūkstančius eurų. Taigi, paletės kokybė – tai dalinio krovinio saugumo dalis.

Be to, JK rinka yra labai jautri dėl plastiko naudojimo. Nors tai daugiau ekologinis reikalavimas, neteisingai supakuotos plastikinės grandinės ar apvijos gali būti apmokestinos arba atmestos. Saugumo požiūriu, verta naudoti aukščiausios kokybės pakuočių medžiagas, kurios atsparios drėgmei. JK klimatas drėgnas, o sandėliavimo sąlygos gali skirtis nuo Lietuvos. Naudokite drėgmę atsparias dėžutes (double wall) ir apsaugokite prekes nuo kondensato, kuris susidaro žiemos metu per Lamanšą.

Išvada

Dalinių krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę nebegali būti traktuojamas kaip paprasta „siuntų“ į kaimyninę šalį. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis profesionalumo, dėmesio smulkmenoms ir aktyvaus bendravimo tarp siuntėjo, pervežėjo ir brokerio. Kaip kasdien su tuo susiduriantis ekspertas, galiu patikinti: dauguma nesklandumų galėtų būti išvengta tiesiog geriau supakavus krovinį ir iš anksto susitarus dėl dokumentų.

Nepamirškite, kad saugumas prasideda Jūsų sandėlyje. Tvirta paletė, kokybiška plėvė, aiškios etiketės ir tinkamas draudimas – tai Jūsų investicija į ramybę. Pasitikėkite savo logistikos partneriu, bet taip pat būkite aktyvus stebėtojas. Sekite savo siuntą, klauskite būklės ir nedelsiant praneškite apie nukrypimus.