Kaip užtikrinamas saugus keleivių pervežimas į Angliją? Eksperto vadovas

Kelionė į Didžiąją Britaniją – tai daugelio lietuvių kasdienybė, susijusi tiek su darbu, tiek su vizitais pas artimuosius ar turizmu. Kadangi kelyje praleidžiame daug valandų, o atstumas nuo Lietuvos iki Anglijos yra didelis, natūralu kilti klausimams apie saugumą. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, esu girdėjęs viską – nuo susirūpinimo dėl vairuotojo įgūdžių iki baimės keltuose. Tačiau šiuolaikinė pervežimų industrija yra smarkiai pasikeitusi. Saugumas čia nėra atsitiktinumas ar papildomas paslaugos elementas, o griežtai reglamentuota, technologinė ir organizacinė sistema, veikianti be perstojimo.

Šiame straipsnyje norėčiau nušviesti tiems aspekčius, kurie dažniausiai lieka nematomi keleivio akims, bet yra kritiškai svarbūs užtikrinant, kad kelionė į Angliją ir atgal vyktų sklandžiai bei saugiai. Nesvarbu, keliate lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar dideliu turistiniu autobusu – principiai užtikrinti jūsų saugumą yra panašūs. Pakalbėkime apie tai, kas vyksta "kulisuose", ir atsakome į dažniausiai kylančius klausimus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateiktuose klausimuose ir atsakymuose bandysiu padengti visas pagrindines saugumo sritis, nuo techninės autobuso priežiūros iki vairuotojų darbo režimo, remiantis savo ilgamečiu patyrimu.

1. Kokie teisiniai reikalavimai taikomi kompanijoms, vykdančioms keleivių pervežimus į Angliją?

Saugumas prasideda ne nuo to, kai autobusas užsiveda, o dar gerokai anksčiau – biurose, kur sprendžiami teisiniai klausimai. Visos profesionalios pervežėjų kompanijos turi būti licencijuotos. Lietuvoje tai reiškia, kad įmonė turi gauti Keleivių vežimo licenciją, išduodamą Transporto licencijavimo komisijoje. Be to, kai kalbame apie tarptautinius reisus, būtina turėti bendrijos licenciją. Tai dokumentas, kurį išduoda Europos Sąjungos institucijos (šiuo atveju – susisiekimo ministerija), ir jis leidžia atlikti keleivių pervežimus tarptautiniais maršrutais.

Atvykus į Angliją (arba Jungtinę Karalystę, kuri po "Brexit" tapo trečiąja šalimi), taip pat būtina laikytis vietinių reikalavimų. Kompanijos turi turėti specialius leidimus (pvz., Cabotage arba ekonominės veiklos licencijas JK), kad galėtų teisėtai vežti keleivius šios šalies teritorijoje. Be šių dokumentų, vežimas yra nelegalus, o tai tiesiogiai kelia pavojų keleiviui, nes tokios įmonės dažnai vengia draudimo ar techninės priežiūros reikalavimų. Mano patirtis rodo, kad visada patikrinkite, ar įmonės svetainėje paminėtos šios licencijos – tai pirmasis saugumo ženklas.

2. Kaip užtikrinamas transporto priemonės techninis saugumas ir kiek dažnai atliekami patikrinimai?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Profesionalus autobusas ar mikroautobusas nėra paprastas automobilis – tai sudėtinga mechaninė sistema, kuri reikalauja nuolatinės priežiūros. Esant reglamentui, kiekviena transporto priemonė, vykstanti tarptautiniais maršrutais, privalo turėti galiojantį techninės apžiūros pažymėjimą (TA). Lietuvoje jis atnaujinamas kas 6 mėnesius.

Tačiau tai tik pradžia. Geros pervežimo kompanijos taiko savo vidaus standartus, kurie dažnai yra griežtesni už įstatymus. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną išvykimą į tolimą kelionę (o kelionė į Angliją trunka 30–40 valandų viena kryptimi), vairuotojas privalo atlikti kasdieninę techninę apžiūrą. Jis tikrina: stabdžių veikimą, padangų padėtį (ar nėra įtrūkimų arba per mažo protektoriaus gylio), šviesų veikimą, vairo sistemą, bei, labai svarbu, ugnies gesintuvus ir pirmosios pagalbos priemones.

Be to, nepamirškite, kad šiuolaikiniai autobusai turi daugybę elektroninių saugumo sistemų: ABS ( Antiblockiersystem), ESP (Electronic Stability Program), lėtintojus (retarderius), kurie sumažina stabdžių apkrovą kalnuose ar greitkeliuose, ir t. t. Visa šia įranga turi būti nuolat diagnozuojama serviso centre. Aš asmeniškai neleistinau išvykti autobusu, kuriame bent viena iš šių sistemų švytėtų prietaisų skydelyje.

3. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis, kad būtų išvengta nuovargio?

Vairuotojo nuovargis – viena pavojingiausių situacijų kelyje. Šioje srityje egzistuoja griežti Europos Sąjungos reglamentai (EO 561/2006), kurie taikomi ir Lietuvos, ir Anglijos (perėjimo laikotarpiu) vairuotojams. Šie reglamentai užtikrina, kad vairuotojas negali vairuoti be perstojo.

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba ją dalinti į 15 ir 30 minučių). Paros poilsis turi trukti mažiausiai 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę). Savaitinis poilsis – mažiausiai 45 valandų.

Kaip tai kontroliuojama? Kiekvienas autobuse turi būti įrengtas tachografas – prietaisas, kuris automatiškai užfiksuoja vairavimo laiką, greitį, atstumą ir poilsio laikus. Duomenys saugomi specialiose vairuotojo kortelėse ir prietaiso atmintyje. Per savo karjerą esu matęs nemažai inspekcijų, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kur inspektoriai nedelsiant iškrauna šiuos duomenis. Jei paaiškėja pažeidimai, baudos yra milžiniškos, o įmonė gali netekti licencijos. Todėl seržantiems pervežėjams vairuotojo poilsis yra šventa, o ne galimybė sutaupyti laiko.

4. Kokiais kriterijais atrinkiami vairuotojai ir kokia jų kvalifikacija?

Saugumas priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo žmogaus, sėdinčio prie vairo. Profesionalus vairuotojas turi turėti ne tik "D" kategorijos vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti autobusus, bet ir Code 95 kvalifikacinį pažymėjimą. Tai reiškia, kad jis ne tik išlaikė vairavimo egzaminus, bet ir reguliariai lanko mokymus (kas 5 metus), kurie atnaujinamos žinias apie saugumą kelyje, ekologinį vairavimą, sveikatos apsaugą ir t. t.

Tačiau mano patirtis parodo, kad dokumentai – tai tik pusė reikalo. Atrenkant vairuotojus maršrutams į Angliją, svarbu ir psichologinė būklė bei patirtis. Kelionė per jūrą (keltuose), srautingi keliai Anglijoje (kairioji eismo pusė), skirtingi kelių nuostatai ir kalbos barjeras reikalauja ramesnio ir labai atsakingo vairuotojo. Dažnai kompanijos siūlo vairuotojems papildomus psichologinius testus arba vertina jų darbo istoriją prieš leisdamos išvykti tolimam reisui. Vairuotojas turi būti ne tik vairuotojas, bet ir diplomatas, galintis rasti bendrą kalbą su keleiviais bei pasienio pareigūnais.

5. Kaip veikia keleivių draudimas kelionės metu ir ką jis apima?

Draudimas – tai jūsų saugumo tinklas. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, vežėjai privalo turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (KET draudimas). Tačiau tarptautiniam keleivių pervežimui to nepakanka. Profesionalios įmonės įsigyja papildomą draudimą, dažnai vadinamą "Accident insurance" arba keleivių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.

Šis draudimas paprastai apima: * Mirtį ar sveikatos sutrikdymą dėl nelaimingo atsitikimo. * Medicininių išlaidų padengimą (jei reikalinga skubio pagalba užsienyje). * Bagažo praradimą ar sugadinimą (tam tikra suma, nustatyta draudimo sutartyje).

Svarbu suprasti, kad kelyje gali įvykti situacijų, kurios nepriklauso nuo vairuotojo (pvz., avarija su kitu automobiliu, kurio kaltė). Tokiu atveju, jei keleivis patiria sužalojimą, draudimo kompanija užtikrina kompensaciją. Visada rekomenduoju prieš išvykstant susipažinti su draudimo sąlygomis arba paprašyti jų iš pervežėjo. Gerbiamos įmonės visada mielai pateikia šią informaciją.

6. Kokios priemonės taikomos keleivių saugumui kelyje (juostos, techninės priemonės)?

Esu girdėjęs, kai keleiviai klausia: "Ar tikrai reikia užsisegti saugos juostą autobuse?" Atsakymas yra vienareikšmis – taip. Nuo 2006 metų visiems naujiems autobusams, kurie važiuoja daugiau nei 80 km/h valandą, privalo būti montuojamos saugos juostos visoms sėdynėms. Lietuvoje ir Anglijoje tai yra įstatymu privaloma. Jei policija sustabdys autobusą ir pamatys neprisegtą keleivį, baudą gali gauti ne tik keleivis, bet ir vairuotojas bei įmonė.

Be saugos juostų, autobuse turi būti: * Ugnies gesintuvai (pagal keleivių skaičių). * Pirmosios pagalbos rinkinys. * Stiklų laužtuvai (jei reikia išlaužti langą avarijos atveju). * Specifiniai įrankiai durims atidaryti, jei įvyksta avarija ir elektros sistema nusileidžia. * Atsparumo ugniai sienelės ir grindys.

Didelioje Britanijoje saugumo reikalavimai yra ypatingai griežti, todėl kai autobusas atvyksta į JK techninę apžiūrą (plieninės apkrosos metu), jis tikrinamas itin kruopščiai. Jei autobuse nebus veikiančio šviesos signalo ar gesintuvo, jis gali būti uždraustas toliau važiuoti iki kol trūkumas nešalinamas.

7. Kaip vežėjai užtikrina saugų perėjjimą per Lamanšą (keltai arba Eurotunelis)?

Kelionė į Angliją beveik visada įtraukia persikėlimą per Lamanšą. Tai vienas atsakingiausių kelionės etapų. Jei keliame keltu, įmonė turi užtikrinti, kad vairuotojas laikytų visų keltų kompanijos nurodymų. Autobusai turi būti užfiksuoti specialioje zonoje, vairuotojams nurodoma, kur laukti, o keleiviai – kur saugiai išlipti. Nenurodyta vietose stovėti draudžiama dėl gaisrų pavojus.

Keliantis Eurotuneliu ("Le Shuttle"), reikalavimai dar griežtesni. Autobusas turi būti įvažiuojamas į specialų vagoną. Čia kritiškai svarbu, kad autobuse nebūtų jokių techninių trūkumų (pvz., nutekėjimų), nes ugnis tunelyje yra didžiausia grėsmė. Prieš įvažiavimą į tunelį atliekamas papildomas keleivių apskaita ir instrukcavimas: kaip elgtis avarijos atveju, kur yra išėjimai iš vagono. Šie protokolai yra suderinti su "Eurotunnel" saugumo tarnybomis ir yra privalomi.

8. Kokių dokumentų reikia keleiviui, kad kelionėtų saugiai be nesusipratimų pasienyje?

Saugumas – tai ne tik fizinė sauga, bet ir dokumentinė. Po "Brexit" pasienio kontrolė tarp JK ir ES tapo griežtesnė. Jei keleivis neturi tinkamų dokumentų, jis gali būti neišleistas iš Lietuvos arba neįleistas į Angliją. Tai sukelia stresą ir vėluojamą autobusą, kas kelia riziką vairuotojui (dėl grafiko sutrikdymo).

Pagrindiniai reikalavimai: * Pasas: Turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš JK datos. * Viza: Jei reikalinga (priklausomai nuo pilietybės). * Leidimas gyventi/arba darbo leidimas: Tiems, kurie vyksta dirbti.

Atsakingi pervežėjai visada išsiunčia instrukcijas dėl dokumentų iš anksto. Taip pat svarbu, kad keleivis turėtų su savimi kontaktinį telefono numerį įmonės atstovo. Kartais įvyksta situacijų, kai pasienio pareigūnai atskiria keleivį dėl papildomo patikrinimo. Tokiu atveju vairuotojas negali laukti neribotą laiką (dėl poilsio režimų), todėl įmonė turi turėti planą, kaip padėti tokiam keleiviui (pvz., nurodyti, kur laukti arba kaip susisiekti su konsulatu).

9. Kaip elgtis avarijos ar techninės gedimo atveju, ir ką daro pervežėjas?

Niekas nesiruošia avarijai, bet būti tam pasiruošus – tai eksperto darbas. Jei autobuse užsidega variklis ar įvyksta avarija, veiksmas turi būti greitas ir koordinuotas. Vairuotojas yra įgaliotas asmuo, kuris pirmiausia užtikrina keleivių saugumą: 1. Stabdo autobusą saugioje vietoje (jei įmanoma). 2. įjungia "avarinius signalus" (keturkampius). 3. Įvertina situaciją: ar yra ugnis, ar reikia evakuoti.

Evakuacijos planas yra kiekviename autobuse. Jei reikia išlipti iš autobuso pro langus (dėl avarijos durų blokavimosi), vairuotojas parodo, kaip naudoti specialius plaktukus. Po to vairuotojas skambina įmonės dispečeriui.

Dispečerinė centras – tai "smegenys", kurios suveikia tokiose situacijose. Per savo 20 metų patirtį esu matęs, kaip dispečeriai nedelsiant organizuoja pagalbą: siunčia techninę pagalbą arba pakeitimo autobusą. Jei įvyksta užsienyje, pvz., Vokietijoje, dispečeris turi turėti sutartis su vietinėmis pagalbos tarnybomis. Keleiviams turi būti užtikrinta, kad jie nebus palikti kelyje be priežiūros. Jie bus perkelti į kitą transportą arba, jei reikia, apgyvendinti viešbutyje tol, kol problema išsprendžiama.

10. Kodėl kainos gali skirtis ir kaip tai susiję su saugumu?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažniausiai. "Kodėl viena kompanija keliauja brangiau nei kita?" Atsakymas dažnai glūdi saugumo ir kokybės investicijose. Pigi kaina gali reikšti, kad įmonė: * Taiko senus, techniškai nepatikimus autobusus. * Vengia pilnos draudimo apsaugos. * Verčia vairuotojus pažeisti poilsio režimus (važiuoti be perstojo), kad sutaupytų laiko ir pinigų. * Nekaupia lėšų vairuotojų mokymams.

Pasirinkdamas patikimą, šiek tiek brangesnį pervežėją, jūs tiesiogiai investuojate į savo saugumą. Už šias papildomas lėšas mokama už naujesnę techniką, patyrusių vairuotojų darbą ir pilną draudimą. Mano nuomone, taupyti ant savo saugumo kelyje, kur trunka dešimtys valandų, yra neprotinga sprendimas. Visada patikrinkite ne tik kainą, bet ir atsiliepimus, įmonės veiklos trukmę ir tai, ar jie aktyviai bendrauja su klientais.

Išvada

Keleivių pervežimas į Angliją yra sudėtingas logistinis procesas, kurio pagrindas yra saugumas. Nuo to, kaip įmonė tvarko dokumentus ir techninę priežiūrą, iki to, kaip ji rūpinasi savo vairuotojų gerove, priklauso kiekvieno keleivio ramybė. Per savo ilgametę patirtį esu įsitikinęs, kad incidentai dažniausiai įvyksta tada, kai kažkurioje šioje grandinėlėje bandoma sutaupyti arba ignoruoti taisykles.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta užmarštyje, kai jūs sėdite ir žiūrite į pro langą lekiantį kraštovaizdį.