Kaip Užsisakyti Pigias Keliones iš Anglijos: Vadovas Išmanančiam Klientui

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik du dešimtmečius. Per šį laiką matavau viską – nuo paprastų siuntinių su asmeninėmis daiktais iki sudėtingų industrialinių krovinių, kuriuos reikėjo pristatyti į giliausią Lietuvos kampą. Anglija (Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išliks viena aktyviausių krypčių mūsų regione. Tūkstančiai lietuvių gyvena ir dirba šioje šalyje, o prekybos ryšiai tarp šalių tik stiprėja, nors ir „Breksitas“ suvedė keletą savo taisyklių.

Dažnai susiduriu su situacija, kai klientas ateina pas mane ir klausia: „Kaip aš galiu užsisakyti pigią kelionę iš Anglijos?“ Jis nori taupyti, bet dažnai neturi įžvalgos, kas tiksliai nulemia kainą. Pigumas – tai ne tik mažesnis skaičius sąskaitoje-faktūroje. Tai sudėtingas derinys tarp laiko, patikimumo, krovinio tipo ir logistinių sprendimų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia rinka, kad galėtumite priimti informuotus sprendimus ir iš tikrųjų sutaupyti, neprarandant ramybės.

Svarbiausia, ką reikia suprasti iš pat pradžių: logistikoje, kaip ir gyvenime, niekas nemokama. Kaina atspindi ne tik degalų kainą, bet ir vairuotojo darbo laiką, keltų bilietus, muitinės procedūras bei įmonės pelno maržą. Tačiau esantys rinkos mechanizmai leidžia rasti „anges“, kurias gali naudoti ir įprasti klientai. Tiesiog reikia žinoti, kur ieškoti ir kaip teisingai formuliuoti savo užklausą.

Šiame straipsnyje mes neapsiribosime paviršutiniškais patarimais. Mes panirsime į logistikos gelmes. Kalbėsime apie tai, kada geriau siųsti dalinį krovinį (grupinis pervežimas), o kada verta ieškoti papildomos vietos konteineryje. Aptarsime, kaip „Breksito“ dokumentacija gali paversti pigų pervežimą brangiu nuoboduliu, jeigu viskas neatliekama laiku. Taip pat parodysiu, kaip jūsų elgsies – kaip užsakovo – įtaka gali tiesiogiai sumažinti galutinę kainą.

Po daugiau nei 20 metų šioje srityje galiu drąsiai pasakyti: geriausias klientas yra ne tas, kuris tiesiog reikalauja pigiausios kainos, o tas, kuris supranta procesą ir sugebėja prisitaikyti prie jo. Toks klientas visada laimėja. Tad, jei planuojate siųsti daiktus iš Londono, Mančesterio, Birmingemo ar bet kurio kito JK miesto, skaitykite toliau. Žemiau pateikiamas išsamus DUK (dažniausiai užduodamų klausimų) sąrašas, sukurtas remiantis realia praktika, o ne teoriniais vadovėliais.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl kainos už pervežimus iš Anglijos taip stipriai svyruoja?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Kainos svyravimai Anglijos-Lietuva maršrute priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir akivaizdžiausias – pasiūlos ir paklausos balansas. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, tūkstančiai lietuvių grįžta į tėvynę atostogauti, o verslas siunčia prekes prieš rudenę. Tuomet laisvų vietų trūksta, o kainos šuoliuoja aukštyn. Atvirkščiai, sausio mėnesį arba vėlyvą rudenį, kai judėjimas mažesnis, galima susitarti dėl žymiai palankesnių tarifų.

Antrasis veiksnys – keltų ir Eurotunelio kainų politika. Pervežėjai turi užsakyti bilietus iš anksto, o jų kaina kinta priklausomai nuo sezono. Jeigu keleivis ar krovinys iš Anglijos reikalingas „iš karto“, pervežėjas gali tekti įsigyti brangų bilietą paskutinę minutę, o ši išlaida permokama klientui.

Trečiasis, bet ne mažiau svarbus dalykas – degalų kainos. Nors jos svyruoja visoje Europoje, Anglijoje mokesčiai ir kuro kainos gali skirtis, o ilgas atstumas iki Lietuvos (apie 1800–2000 km viena kryptis) reiškia, kad net 10 centų skirtumas už litrą sukuria didelę kainos skirtumą galutiniam sąskaitos sumai. Taip pat įtakos tarpininkų mokestis už „Breksito“ muitinės deklaracijas, kurį dabad privalu mokėti beveik kiekvienam siuntiniui iš ne ES šalių.

2. Ar tikrai pigiau užsisakyti kelionę iš anksto, ar galima laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymų?

Profesionalo požiūriu, planavimas – tai geriausia investicija. Logistikoje „paskutinės minutės“ pasiūlymai egzistuoja, bet jie yra reti kaip balta varna. Jeigu jūsų siunta nėra lankstus (pvz., reikia pristatyti būtent iki šeštadienio), laukti iki paskutinės akimirkos yra strategiškai klaidinga. Pervežėjai formuoja grafikus ir užpildo mašinas savaitėmis iki išvykimo. Kiekviena laisva vieta yra potencialus nuostolis, todėl stengiamasi ją užpildyti kuo anksčiau.

Tačiau yra išimtis. Jeigu jūsų krovinys yra nedidelis (pvz., kelios dėžės) ir jūs galite leisti sau laisvą terminą (pvz., „pristatyti bet kada per dvi savaites“), tada galite bandyti susisiekti su ekspeditoriais ir paklausti, ar neturi „užpildomo“ krovinio. Kartais vairuotojui trūksta vos šimto kilogramų iki pilnos apkrovos, ir jis gali pasiūlyti gerą kainą, kad tik užpildytų erdvę. Tačiau tokio scenarijaus negalima laikyti patikimu strateginiu sprendimu. Jums reikia tikrumo, o ne lošimo. Todėl mano patarimas: jeigu žinote datą, rezervuokite kelionę bent 2–3 savaites iki planuojamo išvykimo. Taip užtikrinsite ne tik mažesnę kainą, bet ir vietą automobilyje.

3. Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno krovinio, ir kuris yra pigesnis?

Šis klausimas liudija, kad klientas suprama logistikos esmę. Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad jūsų siunta užima visą sunkvežimį (pvz., 33 europaletes arba 22–24 tūkst. kg). Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) arba grupinis pervežimas reišia, kad viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų daiktai.

Kas pigiau? Jeigu turite daug daiktų (pvz., persikraustote iš Anglijos), pilno krovinio užsakymas vienam klientui gali būti pigesniu už vieną kilogramą ar kubinį metrą. Taip yra todėl, kad vairuotojas tiesiog važiuoja iš taško A į tašką B be sustojimų kituose sandėliuose. Jis sutaupo laiką, o laikas – tai pinigai.

Kita vertus, jeigu turite tik kelias baldas ar kelias dėžes, užsisakyti visą sunkvežimį būtų absurdu. Tuomet grupinis pervežimas yra vienintelė išeitis. Kaina čia skaičiuojama už užimamą vietą (m³ arba metrais). Būtent šiose kelionėse dažniausiai galima sutaupyti, jeigu sutalpinote daiktus kuo kompaktiškiau. Verta prisiminti, kad grupiniuose pervežimuose sąskaita-faktūra gali būti didesnė nei tikitės, jeigu jūsų daiktai užima daugiau erdvės (pvz., neleidžia sudėti kitų siuntinių virš jų).

4. Ar įtaka turi tai, iš kurio Anglijos miesto siunčiate daiktus?

Žinoma, ir tai, galiu drąsiai teigti, yra vienas lemiamų veiksnių. Anglija – sala, o visi keliai į žemyninę Europą veda per keletą „kakliukų“. Jeigu jūsų siunta yra pietinėje Anglijoje (pvz., Londonas, Bristolis), vairuotojui lengviau pasiekti Folkestone’ą ir Doverį, iš kur jūsų daiktai keliauja toliau per Prancūziją ar Belgiją. Šie maršrutai yra trumpesni, pigesni, o pasirinkimas pervežėjų – kur kas didesnis.

Bet jeigu jūs esate Šiaurės Anglijoje (Newcastle, Leeds, Manchester) ar Škotijoje (Glasgow, Edinburgh), situacija pasikeičia. Vairuotojui tenka važiuoti visą Angliją išilgai arba pliaustoti per Šiaurės Airiją-Rytų Midlandso kelią, kurie dažnai užstrigsta tiesioginės eismo juostose. Be to, toliau esantys miestai reiškia didesnes išlaidas vairuotojo darbo laikui.

Kartais pigiau ne tik užsisakyti pervežimą iš toliau esančio miesto, bet ir nuvežti siuntą į artimiausią pervežėjo sandėlį (pvz., į Londoną ar Birminghamą) savo jėgomis. Tada galima gauti geriausią kainą už „depoto“ paslaugą. Taigi, geografinė padėtis nulemia bazinę kainą, prie kurios prisideda kiti mokesčiai.

5. Kaip „Breksitas“ ir muitinės procedūros veikia galutinę kainą?

Po 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“ Europos Sąjungos akimene. Tai reiškia, kad kiekvienas siuntinis, net jei tai tik asmeninės dovanos ar naudoti daiktai, turi praeiti muitinės kontrolę. Mano daugelio metų patirtis rodo, kad klientai dažnai pamiršta apie šią išlaidą, planuodami biudžetą.

Muitinės procedūros kainą sudaro dvi dalys: pačios deklaracijos parengimas ir galimi mokesčiai (PVM ir muito). Dauguma pervežėjų siūlo „importo paslaugą“, kai jie patys užsurenka brokerį. Tai patogu, bet kainuoja papildomai – paprastai nuo 50 iki 150 eurų už siuntą, priklausomai nuo sudėtingumo. Jeigu pasirūpinsite deklaracija savarankiškai arba rasite pigesnį brokerį, galite sutaupyti.

Tačiau čia slypi pavojus. Jeigu dokumentai užpildyti neteisingai arba trūksta jų (pvz., ne pateiktas EORI numeris, nesuderinti prekių kodai), siunta gali būti sulaikyta sandėlyje Anglijoje arba Lietuvoje. Uždelstimas laiko atžvilgiu reiškia baudas už sandėlio laikymą (storage fees), kurios gali viršyti pačios pervežimo kainą. Todėl, norint pigios kelionės, būtina „Breksito“ dokumentus tvarkyti be klaidų. Tvarkinga dokumentacija – tai greitas prasilenkimas sienoje be papildomų išlaidų.

6. Ar įmanoma sutaupyti ant pakuotės? Kaip tūrinis svoris veikia kainą?

Tai viena paprasčiausių sutaupymo priemonių, apie kurią dažnai pamirštama. Logistikoje egzistuoja sąvoka „tūrinis svoris“ (volumetric weight). Keltai ir pervežėjai uždirba ne tik iš sunkių, bet ir iš didelių, lengvų siuntinių. Jeigu į sunkvežimį užkrauti vien patalas, jis užpildomas vietą, bet neverčia kelti didelio svorio.

Skaičiuojant kainą grupiniuose pervežimuose, dažnai atsižvelgiama į tai, kiek vietos užima jūsų krovinys (m³). Jeigu siunčiate daug „oro“ (pvz., nešamuosius maišus su plunksnomis, išpūstus čiužinius ar gerai supakuotas, bet tuščiavidures dėžes), mokėsite už erdvę, o ne už faktinį svorį.

Kaip tai išnaudoti? Pakuokite kuo kompaktiškiau. Išardykite baldus, jeigu įmanoma – tai ne tik sumažins tūrį, bet ir apsaugos nuo pažeidimų. Naudokite standartinius dėžių dydžius, kad pervežėjas galėtų jas padėti vieną ant kitos (pilstyti). Jeigu turite keletą mažų siuntų, geriau juos sujungti į vieną didesnę dėžę arba apvynioti į „stretch“ plėvelę ant paletės. Taip sutaupysite ne tik vietą, bet ir sumažinsite praradimo riziką. Mano patirtis rodo, kad gerai supakuotas krovinys gali kainuoti net 20–30 proc. mažiau nei chaotiškas krūva.

7. Kokios yra alternatyvios pervežimo rūšys (autobusai, traukiniai, keltai), ir ar jos vertos dėmesio?

Kai kalbame apie „keliones iš Anglijos“, daugelis įsivaizduoja tik sunkvežimius. Tačiau rinka pasiūlo ir kitų variantų, kurie gali būti pigesni tam tikrais atvejais.

Autobusų pervežimai (pvz., keleiviniai reisai su bagažo skyriumi) yra vienas pigiausių būdų persikelti nemažai bagažo. Tačiau čia yra ribojimai: dažniausiai leidžiama paimti tik po vieną didelį lagaminą (apie 20–30 kg) ir rankinį bagažą. Jeigu jūsų daiktai sverdžia 100 kg, šis variantas netinka. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad bagažas gali būti perkraunamas iš vieno autobuso į kitą (pvz., per Briuselį arba Varšuvą), kas didina pažeidimo ar praradimo riziką.

Keltų bilietai (pvz.,