Kaip Sutaupyti: Pigesnis Dalinių Krovinių Pervežimas iš Anglijos – Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas logistikos srityje, mačiau, kaip pasaulio prekyba keitėsi neapibrėžtamu greičiu. Vienas ryškiausių ir nuolatinių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuvos verslas bei privačios asmenys, yra prekių gabenimas iš Didžiosios Britanijos. Anglija visada buvo svarbi prekybos partnerė, tačiau po „Brexit“ procesai šioje srityje pasidarė kur kas sudėtingesni, o kartu – ir brangesni. Dažnai klientai, susidūrę su poreikiu atgabenti krovinius iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo, kyla panika, išgirdę ekspeditorių pateikiamas kainas. Tačiau, turint dešimtmetų patirtį, galiu drąsiai teigti: brangumas – tai ne visada vienintelė alternatyva.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausais teoriniais apibrėžimais. Mano tikslas – pasidalinti praktine žinia, parodyti, kaip veikia šiandienos rinka ir, kas svarbiausia, kaip rasti pigesnį dalinių krovinių pervežimo būdą nenukrypdamas nuo kokybės. Dalinis krovinys (angliškai vadinamas LTL – Less than Truckload) yra vienas efektyviausių būdų taupyti, jeigu žinote, kaip jį tinkamai organizuoti. Čia nesikalbėsime apie magiškas tabletas, bet apie logistikos mechanizmą, kurį suprasdami, galėsite valdyti savo išlaidas ir tikėtis, kad prekės atvyks laiku ir saugiai.

Nuo šiol pamirškite mitą, kad krovinių gabenimas iš Anglijos yra „praba“ paslauga, prieinama tik didžiausioms korporacijoms. Smulkios ir vidutinės įmonės bei privatiei asmenys taip pat gali konkurencingomis kainomis gauti savo siuntas. Svarbiausia yra suprasti krovinio konsolidacijos principus, muitinės reikalavimus po „Brexit“ ir tinkamai parinkti pervežimo partnerį. Šiame vadove mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, kad jūsų sekantis užsakymas būtų ne tik pigesnis, bet ir emociškai ramesnis.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susiformavęs per daugelį metų dirbant su klientais, ieškančiais efektyviausių sprendimų krovinių gabenimui iš Anglijos.

1. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kodėl jis pigesnis už pilną vagoną?

Dalinių krovinių pervežimas (LTL – Less than Truckload) yra logistikos modelis, kai viena transporto priemonė (pavyzdžiui, sunkvežimis su priekaba) veža ne vieno, o kelių skirtingų siuntėjų krovinius. Tarkime, vienas klientas siunčia tris paletes baldus iš Londono, kitas – vieną paretę mašinų detalių iš Bristolio, o trečias – penkias dėžutes su tekstilės išpardavimais iš Mančesterio. Vietoj to, kad būtų siunčiami trys atskiri sunkvežimiai, kurių kiekvienas važiuotų tuščiai arba puse pilnas, ekspeditorius suorganizuoja vieną transportą, kuris surenka šias prekes į vieną vietą – konsolidacijos sandėlį, ir jas veža į Lietuvą kartu.

Kodėl tai pigiau? Paprasta: sąnaudas pasidalina visi dalyviai. Krovinių pervežimo kainą sudaro degalai, vairuotojo atlyginimas, kelių mokesčiai Anglijoje ir Europoje, ir laikas. Jeigu vienas klientas mokėtų už viso sunkvežimio nuomą 1000 eurų, o jo prekims užtenka tik penktadalio priekabos vietos, su LTL modeliu jis sumokės tik proporcinqją dalį, pridėjęs konsolidacijos mokestį. Taigi, vietoj 1000 eurų, galimas kainos tarifas gali svyruoti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo krovinio tūrio. Tai yra racionaliausias sprendimas tiems, kurie neturi pakankamai prekių, kad užpildytų visą sunkvežimį (FTL – Full Truckload).

2. Kaip susiformuoja kaina? Kas turi įtakos galutiniam tarifui?

Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo tarp taško A ir taško B. Tačiau logistikoje tai tik vienas iš dešimčių komponentų. Dirbdamas šioje srityje 20 metų, galiu teigti, kad atstumas dažnai nėra nusprendžiantis faktorius. Kas turi didžiausią įtaką kainai formuojant dalinį krovinį iš Anglijos?

Pirmiausia, tai krovinio svoris ir tūris (m3). Logistikoje egzistuoja tokie sąvokos kaip „svėrimas“ ir „matavimas“. Jeigu jūsų krovinys yra labai lengvas, bet užima daug vietos (pavyzdžiui, putŗs plastikas arba tuščios dėžės), jums bus apskaičiuota kaina pagal tūrį. Atvirkščiai, jeigu siunčiate smulkias metalo dalis, kurios sveria toną, bet telpa į mažą erdvę, kaina bus grindžiama svoriu.

Antra, vieta Anglijoje. Krovinio paėmimas iš Londono centro arba labiau nutolusių žemės ūkio regionų (pvz., Kornvalis) kainuos brangiau nei paėmimas netoli didžiųjų pramoninių centrų ar uostų (pvz., Felsatas ar Imingamas). Trečia, ir labai svarbu po „Brexit“, yra muitinės procedūros. Ar jūsų sutartyje nurodyta EXW (prekę surenka mūsų vairuotojas) ar FCA (prekę atiduodate sandėlyje)? Jeigu mums reikia siųsti vairuotoją į gilų Anglijos rajoną tik tam, kad paimtų vieną paretę, kainą padidins „tuščiojo važiavimo“ grėsmė.

Galiausiai, kainą lemia rinkos paklausa ir degalų kaina. Jeigu rinkoje trūksta vietų (pavyzdžiui, prieš šventes), kainos šuoliuoja aukštyn. Todėl, norint gauti pigiausią pasiūlymą, rekomenduoju planuoti pervežimus iš anksto ir būti lankčiu dėl paėmimo datų.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam pervežimui iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta – tik prekių sąrašas ir vairuotojo liudijimas – dabar tapo biurokratiniu labirintu. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, kiekvienas krovinys, net tas mažiausias, turi kirsti muitinę. Tam reikalingi trys pagrindiniai dokumentai:

1. Prekybinis-invoicinis dokumentas (Commercial Invoice). Tai ne įprastas sąskaitas faktūra mokėjimui. Muitinės reikalavimai jiems yra griežti. Invoicą turi išrašyti siuntėjas (Anglijoje esantis asmuo). Jame būtina nurodyti tikslias prekių pavadinimas, HS kodus (prekių tarptautinį kodą), svorį, kiekį, kainą ir prekių kilmės šalį. Jeigu HS kodas nurodytas neteisingai, muitinė gali uždelsti krovinį arba baudžia už neteisingą deklaravimą.
2. Pakuotės sąrašas (Packing List). Šis dokumentas padeda muitinės pareigūnams ir sandėlininkams suprasti, kaip supakuotas krovinys. Jis turi atitikti fizinę krovinio būklę – jeigu rašote 10 dėžių ant dokumento, o fiziškai jų yra 12, kils nesusipratimų.
3. EX1 eksporto deklaracija. Šį dokumentą paprastai suformuoja ekspeditorius arba muitinės tarpininkas. Ji reikalinga, kad Anglijos muitinė patvirtintų, jog prekės išvežtos iš šalies, o Lietuvos muitinės pusėje – importo deklaracija.

Be to, būtina, kad tiek siuntėjas, tiek gavėjas turėtų EORI numerius (Economic Operators Registration and Identification number). Be EORI numerio negalima įvykdyti legalaus importo ar eksporto. Dažnai klientai pamiršta šį detalų, o tai sustabdo visą procesą pasienio punkte.

4. Ar galiu būti tikras, kad mano siuntos nebus sumaišytos su kitais kroviniais?

Tai vienas dažniausiai bijomų dalykų. Logistikoje terminas „krovinio maišymas“ skamba kaip košmaras. Tačiau profesionalioje logistikoje egzistuoja griežti protokolai, kurie to išvengia. Kai atvykstate į mūsų konsolidacijos sandėlį Anglijoje (arba mūsų partnerio sandėlį), kiekviena siunta yra ženkliuojama.

Procesas atrodo taip: vairuotojas atveja su jūsų kroviniu, jis yra iškraunamas ir sandėlyje priskiriamas unikalus barkodas arba numeris. Šis numeris eina visais keliais kartu su kroviniu. Krovinys užfiksuojamas sandėlio valdymo sistemoje (WMS), kurioje nurodoma tiksliai, kiekvienos paletės ar dėžės vieta priekaboje. Pavyzdžiui, „Paletė Nr. 12345, 500 kg, vieta A-05“. Nėra tokios galimybės, kad ši paletė būtų padėta į kitą vietą, nes sistema to neleis.

Be to, krovinius paprastai fiksuoja vaizdo kameros. Kraunant į bendrą sunkvežimį, krovėjai naudoja „klijuotės“ (tarpas tarp krovinių), kad jie nejudėtų važiuojant. Taigi, jūsų krovinys fiziškai yra atskirtas nuo kito kliento krovinio tvirta medine ar plastikine klijuote. Atvykus į Lietuvą, vairuotojas pagal manifestą (dokumentą su visais kroviniais) iškrauna viską po eilę, o sandėlio darbuotojas, nuskaitęs barkodą, tiksliai žino, kuriam klientui skirta kiekviena detalė. Esant dešimtmečių patirčiai, galiu pasakyti: sumaišymai įvyksta tada, kai žmogus bando taupyti ant dokumentacijos arba naudojasi nelegaliais „pervežėjais“ be sandėlių.

5. Kiek laiko trunka dalinių krovinių pervežimas iš Anglijos?

Čia nėra vieno atsakymo, nes „laikas“ logistikoje yra kintantis dydis. Jeigu užsakote pilną sunkvežimį (FTL), jis gali važiuoti tiesiai iš jūsų sandėlio į jūsų paskirties vietą Lietuvoje per 3–4 dienas (priklausomai nuo kelio sąlygų ir laukimo eilėse prie Lamanšo sąsiaurio). Tačiau kalbant apie dalinius krovinius (LTL), reikia kantrumo.

Standartinis dalinių krovinių pervežimo laikas iš Anglijos į Lietuvą svyruoja nuo 5 iki 10 darbo dienų. Kodėl trunka ilgiau? Pagrindinė priežastis – konsolidacija. Sunkvežimis turi užpildyti vietą. Jis negali važiuoti tuščias arba su viena palete. Todėl, jeigu jūsų krovinys atveja į sandėlį pirmadienį, reikia laukti, kol atvyks kitų klientų krovinių, kad būtų užpildytas reisas. Tai gali užtrukti 1–2 dienas.

Taip pat reikia atsižvelgti į keltų tvarkaraštį per Lamanšo sąsiaurį (Doveris-Kalis arba Doveris-Dunkirkas). Nors čia dažniausiai važiuojama kas dieną, kartais dėl blogo oro ar techninių trikčių keltuose atsiranda eilių. Po to, atvykus į Lietuvą, krovinys turi nueiti muitinės procedūrą. Jeigu deklaracija pateikiama iš anksto, tai trunka valandą, jeigu bus klaidų – gali užtrukti ir dieną. Taigi, planuokite savo tiekimo grandines taip, kad turėtumėte laiko rezervą – 7 dienų vidurkis yra saugus standartas.

6. Kokios prekės draudžiamos arba sunkiai pervežamos kaip daliniai kroviniai?

Nors daliniai kroviniai yra universalus sprendimas, egzistuoja apribojimai. Visų pirma, kalbant apie pavojingas krovinius (ADR). Tai yra degiosios medžiagos, sprogmenys, nuodingosios medžiagos, aerozoliai ir pan. Tokias prekes galima pervežti daliniu būdu, tačiau reikalingas specialus transportas su ADR sertifikatu, o tai kainuoja daugiau. Be to, ne visi ekspeditoriai sutinka įtraukti pavojingas medžiagas į bendrą reisą dėl rizikos kitiems kroviniams.

Taip pat reikia atsargiai elgtis su maisto produktais. Jeigu tai yra sausas maistas (pavyzdžiui, kava, miltai), jis gali būti pervežamas bendrame kontingente, tačiau jis turi būti tinkamai supakuotas (pakuotė neturi būti pažeista). Jeigu tai šaldomi arba šaldyti produktai, reikalingas šaldytuvas – tai jau yra specialus pervežimas, ne standartinis LTL.

Draudžiama pervežti nelegalias prekes, ginklus (be specialių leidimų), gyvūnus (be specialių sąlygų) ir daiktus, kurie gali sugadinti kitus krovinius (pvz., ašarų dujų balionai be hermetiško pakavimo). Taip pat reikia prisiminti apie intelektinę nuosavybę – negalima legaliai pervežti daugiau nei 10 vienetų vartotojams skirtų prekių (pavyzdžiui, „Adidas“ batų), jeigu nėra įrodymų, kad tai ne prekybinis partijos importas (pilnas deklaravimas ir mokesčiai), o asmeninis naudojimas. Kitaip muitinė gali konfiskuoti prekę kaip padirbtą arba kontrabandą.

7. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Kokių klausimų reikia užduoti?

Rinka pilna įvairių siuntų brokerių ir logistikos kompanijų. Kaip ekspertas, patariu neapsiriboti paieška „Google“ pagal mažiausią kainą. Pigiausias variantas dažnai pasirodo brangiausiu dėl prarastų prekių arba vėlavimų. Pasirinkdamas partnerį, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

• Patirtis ir licencijos. Klauskite, kiek metų kompanija dirba su Anglija. Ar turi jie savo ar patikimų partnerių konsolidacijos sandėlius Anglijoje? Ar turi LR transporto licenciją?
• Apdraudimas. Būtina, kad transportas būtų apdraustas. Klauskite apie CMR draudimo sumą. Standartinė apsauga dažnai yra nedidelė (pvz., 8,33 SDR/kg), o tai gali neužtikrinti brangių prekių vertės. Rekomenduoju papildomai apdrausti krovinius (Cargo insurance).
• Muitinės kompetencija. Ar kompanija gali suorganizuoti ne tik pervežimą, bet ir muitinės deklaravimą? Po „Brexit“ tai yra kritiškai svarbu. Jeigu jie sako „susitvarkykite patys“, tai gali reikšti, kad jie nėra pilnai pasirengę rinkai.
• Atsiliepimai. Paieškite kompanijos pavadinimo internete su žodžiu „atsiliepimai“ arba „skundai“. Realūs klientų patyrimas daugiau pasako nei gražūs žodžiai svetainėje.
• Kontaktai. Ar galite susisiekti su žmogumi, o ne su robotu? Esant problemai (pavyzdžiui, krovinys užstrigo prieš Lamanšą), būtina greita komunikacija.

8. Kas nutinka, jei krovinys sugenda arba dingsta? Ką daryti?

Tai nemalonus, bet reikalingas klausimas. Dirbant logistikoje, žinoma, kad įvykiai yra neįvengiami. Jeigu krovinys atvykpa pažeistas, pirmiausia reikia veikti ramiai ir pagal procedūrą.

1. Nuotraukos. Niekada nepasirašykite važtaraščio (CMR), jeigu matote, kad pakuotės pažeistos. Vairuotojas privalo laukti, kol jūs apžiūrėsite krovinius. Nufotografuokite pažeidimus iš visų pusių.
2. Protokolas. Reikia sudaryti pažeidimo protokolą (Lading Report / Damage Report). Jį turi pasirašyti ir vairuotojas, ir gavėjas.
3. Pranešimas. Apie pažeidimą reikia pranešti ekspeditoriui arba pervežėjui raštu (el. paštu) ne vėliau kaip per 7 dienas (geriau iš karto).
4. Draudimo išmoka. Jeigu krovinys buvo apdraustas, pradedamas draudimo išmokos procesas. Reikės pateikti nuotraukas, protokolą, prekių vertės dokumentus (invoisas, mokėjimo įrodymai).

Dėl dingusių krovinių procedūra panaši – reikia pareikalauti pažeidimo protokolo (nurodančio, kad krovinio nebuvo). Svarbiausia – neskubėkite pasirašyti „viskas gerai“ dokumentų, norint išsikrauti. Pasirašius tvarkingą važtaraštį, teisiškai patvirtinate, kad gavote krovinius tvarkingomis būklėmis, ir vėliau bus labai sunku įrodyti žalą.

9. Ar galiu sekti savo krovinių judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo skambinti vairuotojui į telefoną ir klausti, kur jis yra. Šiandien technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku. Patikimi ekspeditoriai siūlo track & trace sistemas.

Kai užsakydamas pervežimą, gausite unikalų siuntos numerį. Jį įvedę į svetainę, matysite tokias būsenas kaip: „Krovinys paimtas“, „Krovinys konsoliduojamas sandėlyje“, „Išvyko iš Anglijos“, „Laukia keltą“, „Muitinės kontrolė“, „Krovinys išduotas“.