Kaip saugiai gabenti krovinius iš Jungtinės Karalystės: Vadovas verslui ir asmenims

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje virš dvidešimties metų. Per tą laiką matyta viską – nuo smulkių siuntinių, nukeliusių po visą Europą, iki milžiniškų projektinių krovinių, kuriems reikėjo specialios technikos. Tačiau viena rinka visada išsiskyrė savo ypatingumu – Jungtinė Karalystė. Nors sala ir yra geografiškai arti, logistinės aplinkos pokyčiai pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, pavertė krovinių gabenimą iš šios šalies iššūkiu net patyrusiems eksportuotojams.

Kai kalbame apie saugų gabenimą, turime omenyje ne tik tai, kad prekės atvyks nepažeistos. Saugumas šiame kontekste yra kompleksinis konceptas. Tai ir fizinis krovinio apsaugumas nuo pažeidimų, ir dokumentinis tvarkingumas, užtikrinantis, kad krovinys neužstrigs pasienio punktuose, ir finansinė apsauga nuo netikėtų išlaidų ar dingusių siuntinių. Jungtinė Karalystė, kaip salos šalis, turi savo specifiką: čia viskas prasideda uoste, o baigiasi – greitkelyje arba sandėlyje.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir praktiniais patarimais, kaip organizuoti krovinių gabenimą iš JK taip, kad jums nebūtų rūpėtų naktys, o jūsų partneriai ar klientai gautų prekes laiku ir saugiai. Nesvarbu, ar gabenate individualias siuntas, ar didelius partijinius krovinius, principai išlieka tie patys – tikslumas, žinios ir pasiruošimas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti šio proceso niuansus ir išvengti dažniausių klaidų.

1. Kokius dokumentus būtina paruošti norint saugiai išvežti krovinius iš Jungtinės Karalystės?

Dokumentacija yra kiekvieno sėkmingo pervežimo pagrindas. Be tvarkingų dokumentų net geriausiai supakuotas krovinys gali užstrigti Doverio ar Folkstono uoste dienomis. Esant pokyčiams po „Brexit“, reikalavimai tapo griežtesni. Pirmiausia, tai komercinė invoice (Commercial Invoice). Ji turi būti labai tiksli – nurodytos tikslios prekių vertės, svoriai, prekių kodai (HS kodais) ir kilmės šalis. Jei dokumentuose bus neatitikimų, britų muitinė gali sustabdyti krovinį patikrinimui.

Antrasis, bet ne mažiau svarbus dokumentas – pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda muitinės pareigūnams ir sandėlininkams greitai identifikuoti, kas yra dėžėse ar ant paletės, neišardant krovinio. Taip pat būtinas eksporto deklaracijos numeris (jie gaunamos pateikus eksporto deklaraciją JK muitinėje) ir, jei taikoma, transporte reikalingi leidimai (pvz., pavojingų medžiagų pervežimo liudijimai arba fitosanitariniai pažymėjimai maisto produktams). Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų kyla būtent dėl blogai užpildytų komercinių sąskaitų, todėl šiuo dalyku reikia pasirūpinti iš anksto.

2. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių saugumą ir pervežimo procedūras?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES rinkos dalis, todėl prekių judėjimas buvo beveik nematomas. Dabar kiekviena siunta turi praeiti importo (į ES) ir eksporto (iš JK) procedūras. Tai reiškia, kad saugumo aspektu atsirado naujas rizikos faktorius – administracinės klaidos. Jei anksčiau grėsmė buvo fizinis krovinio pažeidimas kelyje, dabal didelė grėsmė yra krovinio užstrigimas tarp muitinės zonų.

Be to, atsirado papildomi fiziniai patikrinimai. ES muitinė turi teisę atsitiktiniu būdu tikrinti krovinius, atvykstančius iš trečiųjų šalių, kuria dabar yra JK. Tai reiškia, kad krovinys gali būti iškrautas ir patikrintas, kas ne tik prailgina pristatymo laiką, bet ir didina pažeidimo riziką, jei krovinys buvo supakuotas neatsižvelgiant į galimybę jį greitai iškrauti ir vėl užkrauti. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojams dabar reikalingi specialūs leidimai (Kent Access Pass ir pan.) norint patekti į uostus, kas reikalauja papildomo planavimo.

3. Kokios ypač svarbios yra krovinių pakavimo taisyklės pervežiant jūra iš JK?

Kadangi JK yra sala, didžioji dalis krovinių keliauja keltuvais arba (rečiau) mažais laivais per Lamanšą. Jūros pervežimas specifinis dėl draskos (vibracijų) ir drėgmės. Nors šiuolaikiniai keltuvai yra stabilūs, jūros bangos sukelia pastovų judesį, kuris gali sugadinti netinkamai užfiksuotą krovinį. Esu matęs, kaip neprifixuotos dėžės nukrito nuo paletės per staigų laivo svyravimą.

Svarbiausia taisyklė – krovinys negali judėti ant paletės. Reikia naudoti aukštos kokybės plastikines juostas (stretch film), kurios turi būti apvyniotos ne tik apačioje, bet ir viršuje (uždengiant krovinį nuo drėgmės ir dulkių). Jei krovinys lengvas, bet didelis (pvz., putų plastikas), jis turi būti prifixuotas prie paletės viršaus, kad nenukristų. Taip pat būtina naudoti „džiovinančiuosius“ paketus (desiccant bags), ypač jei prekės jautrios drėgmei, nes drėgmės pokytis uoste gali būti drastiškas. Paletės turi būti tvirtos, be skilčių, nes keltuvo kėlimo mechanizmai gali pažeisti silpną medieną.

4. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ar logistikos partnerį šiam maršrutui?

Rinkis pervežėją yra vienas svarbiausių sprendimų. Rinka pilna tarpininkų, kurie nieko neperveža patys, o tik parduoda vietą kitų sunkvežimiuose. Nors tai normali praktika, rizika ta, kad tarpininkas gali neturėti pakankamai kontrolės. Ieškodamas partnerio, atkreipkite dėmesį į jo patirtį būtent JK maršrutuose. Jis turi žinoti ne tik, kaip nuvežti į Lietuvą, bet ir kaip išspręsti problemą Dovere arba Imingeme.

Klauskite apie jų „customs brokerage“ paslaugas – ar jie gali užtikrinti sklandų muitinės išskyrimą Lietuvoje ir JK? Patikimas partneris visada turės kontaktus vietinio britų muitinės brokerio. Taip pat svarbu draudimas. Ar pervežėjas turi savo draudimą? Ar jis apima ir JK teritoriją? Dažnai atsitinka, kad draudimas nebegalioja, jei krovinis buvo užkrautas neteisingai, todėl reikia suprasti sąlygas. Nepabūkite bijlaus klausti apie jų vairuotojų patirtį šiame maršrute – patyręs vairuotojas, kuris žino uostų eilių ypatumus, gali sutaupyti valandų.

5. Kokio tipo draudimas būtinas kroviniams, gabenamiems iš JK?

Standartinis draudimas, kurį dažnai siūlo pervežėjai (pagal CMR konvenciją), dažnai nepakankamai apsaugo jūsų interesus. CMR draudimo išmokos dažnai apribotos (pvz., 8,33 SDR už kilogramą), kas dėl brangių prekių gali būti tik nedidelė dalis tikrosios vertės. Mano nuomone, būtina turėti visavertį krovinių draudimą (Cargo Insurance), kuris padengtų visą prekių vertę nuo „door to door“ (nuo durų iki durų).

Svarbu atkreipti dėmesį į rizikas, kurios nėra padengtos standartiniu draudimu – pvz., karinės rizikos (nors mažai tikėtina, tačiau geopolitinė situacija keičiasi), streikai uostuose (JK uostuose tai pasitaiko) ar netinkamas pakavimas. Geriausia yra susitarti dėl „A“ tipo draudimo poliso, kuris draudžia visas rizikas (All Risks). Prieš pasirašydami sutartį, perskaitykite išimtis (exclusions). Dažnai žmonės sužino, kad jų krovinys nedraudžiamas, tik kai jau jis dingęs ar sugadintas.

6. Kaip užtikrinti, kad jautrios prekės (maistas, vaistai, elektronika) atvyks tinkamos naudojimui?

Jautrių prekių gabenimas reikalauja ypatingo dėmesio vadinamajai „šaltajai grandinei“ (cold chain) arba apsaugai nuo elektros statinių. Maisto produktams ir vaistams būtina naudoti termografinius prietaisus, kurie fiksuja temperatūros pokyčius visą kelionę. Jei temperatūra viršija leistinąsias ribas, toks krovinys gali būti sunaikintas muitinėje arba patekęs į parduotuvę.

Elektronikai svarbu ne tik fizinis, bet ir elektrostatinis apsauga. Dėžės su elektronika turi būti pažymėtos specialiais ženklais. Taip pat reikia apgalvoti, kaip krovinys bus kraunamas – elektronika negali būti kraunama virš sunkių metalinių detalių. Vienas iš patarimų: jei gabenate labai jautrią elektroniką, pagalvokite apie vaizdo stebėjimo kamerą viduje (jei legalu/įmanoma) arba bent jau užrakintus dėžes su kontroliniais lipdukais, kurie parodytų, ar dėžė nebuvo atidaryta pervežimo metu.

7. Kiek laiko užtrunka tipinis krovinio pervežimas iš JK iki Lietuvos ir nuo ko priklauso laikas?

Laikas yra kritinis veiksnys, tačiau jis labai priklauso nuo to, ką mes vadiname „pristatymu“. Faktinis važiavimo laikas sunkvežimiui nuo, tarkime, Londono sandėlio iki Vilniaus gali užtrukti apie 36–48 valandas, jei kelyje nėra didelių spūsčių. Tačiau tai yra idealus scenarijus. Realus pristatymo laikas (Lead Time) paprastai yra ilgesnis dėl kitų veiksnių.

Pirmiausia, tai uosto eilės. Užsienio vairuotojams, važiuojantiems į JK, tenka laukti eilėse prie keltuvų, ypač atostogų arba „Brexit“ susidūrimų metu. Antra, tai muitinės procedūros. Jei deklaracija pateikiama ne iš anksto (pre-lodged), krovinys gali praleisti dieną uoste, laukdamas išskyrimo. Trečia, tai vairuotojo poilsio laikas. Vairuotojas turi laikytis poilsio režimo, todėl ilgos kelionės reikalauja planavimo. Paprastai reikia skirti 3–5 darbo dienas nuo krovimo dienos iki pristatymo Lietuvoje, kad būtų užtikrintas saugumas ir laikotvarkė.

8. Kas daryti, jei krovinys pažeidžiamas ar dingsta pervežimo metu?

Tai kiekvieno siuntėjo košmaras, tačiau veiksmiškumas čia nulemia nuostolių dydį. Pirmiausia, nedelsdami praneškite pervežėjui. Pagal CMR konvenciją, nuostolio pranešimas turi būti padarytas raštu per tam tikrą laiką (paprastai 3 dienas nuo pristatymo, jei pažeidimas matomas, ir 7 dienas, jei ne). Jei pranešate vėliau, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką.

Antroji, užfiksuokite žalą. Nefotografuokite tik sugadintos prekės – fotografuokite visą padėtį: kaip stovi paletė, kaip uždėtos juostos, ar yra drėgmės požymių. Jei yra liudininkų (pvz., sandėlininkas priimant prekes), gaukite jų parašus ir pažymas apie defektus. Trečia, nedelskite su draudimo pranešimu. Geriausia, kai pervežėjas tai padaro iš karto, bet būkite aktyvus. Jei krovinys dingsta visiškai, procesas trunka ilgiau, reikia laukti tyrimo išvadų, tačiau pradinis žingsnis toks pat – raštiškas pranešimas.

9. Ar verta naudotis sėdinčiais ( consolidated ) krovinių pervežimais iš JK, ar geriau nuomoti pilną sunkvežimį (FTL)?

Tai klasikinis klausimas apie kainos ir saugumo balansą. Sėdinieji kroviniai (LTL – Less than Truckload) yra pigesni smulkiems siuntėjams, nes jums mokate tik už užimamą vietą. Tačiau čia yra didesnė rizika. Jūsų krovinys bus kelis kartus perkraunamas (iš jūsų į sandėlį JK, iš sandėlio į sunkvežimį, galbūt perkraunamas tarpiniais taškais Lietuvoje). Kiekvienas perkrovimas – tai galimybė sudužti arba pamaišyti su kitu kroviniu.

Jei gabenate brangias, jautrias ar labai svarbias prekes, visada rekomenduoju pilną sunkvežimį (FTL – Full Truckload). Tokiu atveju jūsų krovinys užkraunamas ir užrakintas vienoje vietoje, atidarytas tik paskirties vietoje. Vairuotojas atsako už konkretų krovinią, o ne dešimtų skirtingų siuntų mišinį. Nors tai brangiau, saugumo garantija ir pristatymo greitis čia daug kartų didesnis. Jei visgi pasirenkate sėdinįjį krovinį, įsitikinkite, kad jis yra gerai pažymėtas ir, jei įmanoma, padėtas sunkvežimio viduje, o ne „uodegoje“, kur dažniau pasitaiko smūgių.

10. Kokios papildomos išlaidos gali iškilti gabenant krovinius iš JK, kurių reikėtų atsižvelgti?

Daugelis klientų žiūri į frakto kainą ir mano, kad tai viskas. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose iš JK yra daug „paslėptų“ išlaidų, kurios gali nustebinti. Pirmiausia, tai „customs clearance“ mokesčiai – tiek JK pusėje (eksportas), tiek Lietuvos pusėje (importas). Tai nėra mokesčiai valstybei, tai paslaugos, už kurias imasi brokeriai.

Antra, tai uosto mokesčiai (terminal handling charges). Juos dažnai apmoka gavėjas Lietuvoje, tačiau kartais sutartyse nurodoma, kad jas apmoka siuntėjas. Trečia, tai galimas „demurrage“ (uždelstimo) mokestis. Jei krovinys atvyksta į uostą, o dokumentai nėra tvarkingi, jis gali štampuoti uoste, ir uostas imasi mokesčio už laiką. Ketvirta, tai kuro priedlėjos, kurios gali keistis kelionės metu. Visada pasidomėkite, ar kaina fiksuota, ar priklauso nuo kuro kainos. Patirtis moko, kad geriausia sudaryti fiksuotos kainos sutartį „all in“ (viskas įskaičiuota), išskyrus muitus, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų.

Išvada

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės šiandane nėra paprasta „nuo taško A į tašką B“ užduotis. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, planavimo ir partnerystės. Po „Brexit“ logistika tapo labiau biurokratizuota, ir štai čia dauguma žmonių padaro klaidą – jie sutelkia dėmesį tik į kainą, o ne į procesų saugumą.

Sąžiningai sakant, saugumas šiame kontekste reiškia ramybę. Ramybę žinoti, kad tavo dokumentai tvarkingi, kad krovinys užfiksuotas ant paletės pagal visus standartus, kad turi gerą draudimą ir kad pervežėjas žino, ką daro. Nėra nieko blogiau, nei laukti savo prekių ir sužinoti, kad jos užstrigo 500 km į vakarus dėl trūkstamo parašo ant dokumento.

Mano dviejų dešimtmečių patirtis sako, kad sėkmės formulė paprasta: gerai paruoškite duomenis (duomenų kokybė lemia greitį), investuokite į kokybišką pakavimą (tai pigiau nei draudimo franšizė) ir pasitikėkite profesionalais, kurie šiuo maršrutu važiuoja kasdien. Logistika neapsiriboja tik sunkvežimiais tai yra informacijos ir atsakomybės srautas. Vadovaukitės šiais principais, ir jūsų krovinių kelionė iš JK bus ne tik saugi, bet ir efektyvi.