Kaip Rasti Pigų Pervežimą į Angliją Patikimai: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistinis žemėlapis, ypač tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Anksčiau tai buvo gana tiesmogas maršrutas: įsijungiate sunkvežimį, važiuojate per Kaliningradą arba Lenkiją/Vokietiją, keliuote per Belgiją ir Prancūziją, ir jau esate Anglijoje. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar tai ne tik fizinis atstumas, kurį reikia įveikti, bet ir biurokratinės barijados, muitinės procedūros ir nauji taisyklės, kurios lemia galutinę kainą.

Dauguma klientų, kreipiančiųsi į mane, vienareikšmiškai nori to paties: kuo pigiau nugabenti savo daiktus į Angliją. Tai yra visai natūralu. Verslo ar asmeninės ekonomikos logika diktyuoja taupyti. Tačiau mano ilgametė patirtis moko vieno svarbaus dalyko: žodis „pigiai“ logistikoje yra dviprasmiškas. Jei pigu – reiškia, kad ką nors apleidote, arba ne viskas yra taip, kaip atrodo pirmą akimirką.

Straipsnyje aš neapsiriboju tik banaliu patarimu „pasirinkite pigiausią“. Siekiu paaiškinti, kaip šioje sudėtingoje rinkoje rasti „auksinį vidurkį“ – kainą, kuri atitinka jūsų biudžetą, bet garantuoja, kad krovinys pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku. Mes aptarsime nuo grupinių pervežimų niuansų iki muitinės deklaravimo paslėptų išlaidų. Suprasdami procesus iš vidaus, jūs galėsite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti nemalonų staigmenų, kurios dažnai kainuoja brangiau nei pradinis sutaupymas.

Šiame tekste rasite praktinius patarimus, paremtus realiomis situacijomis, su kuriomis susiduria ir siuntėjai, ir vežėjai. Nesvarbu, ar planuojate persikraustyti gyventi į Londoną, ar siunčiate prekių partiją į Mančesterį – ši žinios padės jums būti informuotam ir pasiruošusiam.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl pervežimų į Angliją kainos svyruoja taip stipriai?

Vienoje dienoje gausite pasiūlymą už 300 eurų, o kitą – už 500, nors krovinys toks pat. Kodėl taip atsitinka? Atsakymas slypi ne tik degalų kainoje, bet ir krovinio užpildomumo (fill rate) logikoje. Anglija nėra tranzitinė šalis – tai salos, į kurias reikia važiuoti konkrebiai. Sunkvežimis, važiuodamas į Angliją, turi grįžti tuščias arba rasti krovinį atgal.

Jeigu ekspeditorius turi daug krovinių, važiuojančių į Lietuvą (importas iš Anglijos), jis gali siūlyti žymiai pigesnes kainas eksportui, nes jam svarbu užpildyti sunkvežimį įvykusiam maršrutui. Tokiu atveju jūsų krovinys tampa „priedu“ prie pagrindinio pelno. Atvirkščiai, jeigu rinka „staiga“ ištuštėja ir vežėjui tenka važiuoti tik su jūsų siunta, o grįžti tuščias (arba laukti kelias dienas grįžtamam krovinui), kaina automatiškai šuoliais aukštyn, kad padengtų grįžimo išlaidas. Taip pat įtakos turi Laivų pervežėjų (P&O, DFDS ir pan.) kainų politika, kuri priklauso nuo sezono ir paklausos.

2. Ar grupinis pervežimas (groupage) visada yra pigiausias ir vertas pasirinkimas?

Grupinis pervežimas, kai kelių klientų siuntos sukeliamos į vieną sunkvežimį, yra klasikinis būdas sutaupyti. Taip yra, jeigu jums nėra skubu. Tačiau čia slepiasi pagrindinė rizika, apie kurią dažnai nepasakoja – terminai.

Esu matęs atvejus, kai siunta „užstrigdavo“ sandėliuose Vokietijoje arba Belgijoje savaitę laiko, laukiant, kol užpildys kita mašina. Pigiau tampa tik tokiu atveju, jeigu laiko sąnaudos jums neįkainojamos. Jeigu gabenate prekes, kurios reikalingos „vakar“, grupinis pervežimas gali sukelti didelių nuostolių dėl sustabdžiusios gamybos ar praleistų galimybių.

Be to, grupiniuose pervežimuose didesnė pažeidimo rizika. Krovinių perkrovimo (perkrovimas iš vienos mašinos į kitą terminaluose) metu, net jeigu tai daroma profesionaliai, visada egzistuoja tikimybė, kad dėžės bus pastumtos, užgriautos arba drėgnos. Taigi, taupydamas 50–100 eurų, jūs rizikuojate brangiu krovininiu. Asmeniniams daiktams (kai persikraustote) grupinis pervežimas yra puikus variantas, o jautrioms prekėms arba brangiems elektronikos komplektams – verta pagalvoti apie dalinį arba pilną sunkvežimį.

3. Kokius paslėptus mokesčius galiu susidurti, kai kaina atrodo peržiūrėjama?

Tai yra viena dažniausių klaidų. Klientas sutinka dėl fiksuotos kainos, pavyzdžiui, 1 EUR už kilometrą, tačiau galutinė sąskaita vėliau išauga dviem ar trimis kartais. Kodėl? Anglijoje yra specifiniai mokesčiai, kuriuos pradedantiesiems lengva pamiršti.

Pirmiausia tai ISC (Import Security Charges) ir Entry Summary Declaration (ENS) mokesčiai. Nuo „Brexit“ kiekvienas krovinys, įvežiantis į JK, turi būti deklaruojamas iki įplaukimo į uostą. Už šią deklaraciją imamas mokestis, kurį dažnai įtraukia ne vežėjas, o gavėjas arba muitinės tarpininkas Anglijoje. Jeigu šių mokesčių nenumatote, gavėjas gali atsisakyti priimti prekę, o ją grąžinus atgal, jums teks mokėti dvigubai – už transportą į abi puses ir sandėliavimą.

Taip pat būkite budrūs su „waiting time“ (laukimo laiku). Anglijoje dažnai būna, kad vairuotojas turi pristatyti prekę į konkretų laiką (time slot). Jei vairuotojas atvyksta anksčiau arba vėliau, arba jeigu pats klientas nespėja iškrauti, sandėliai moka didelius baudas už vairuotojo stovėjimą. Dauguma pigių pervežėjų neįtraukia šių išlaidų į savo bazinę kainą, o jas užrašo papildomai. Visada klauskite: „Ar kaina įtraukia 2 valandų iškrovą ir laukimą?“.

4. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimo procesą ir kainą?

„Brexit“ pakeitė visą žaidimo logiką. Anksčiau Anglija buvo ES dalis – nereikėjo muitų deklaracijų, prekių kilmės sertifikatų, inspekcijų. Dabar tai yra trečioji šalis. Kas tai reiškia jūsų kišenei?

Pirmiausia, papildomas laikas. Kiekviena siunta turi turėti Eksporto deklaraciją (iš Lietuvos/ES pusės) ir Importo deklaraciją (iš Anglijos pusės). Už kiekvieną deklaraciją turi mokėti muitinės tarpininkas. Jeigu jūsų sutartyje nėra parašyta „DDP“ (pristatyta su mokesčiais apmokėta), tuomet visus muitus ir PVM Anglijoje turės sumokėti gavėjas. Jei gavėjas nėra pasirengęs arba neturi EORI numerio, siunta sustabdoma, ir prasideda kauną brangus protokolas.

Be to, atsirado fizinės patikros. Maisto produktų, gyvūnų ar augalų pervežimas dabar reikalauja sanitarijos veterinarinių patikrų. Tai reiškia, kad sunkvežimis negali tiesiog važiuoti per tą patį greitkelį kaip anksčiau – gali tekti vykti į specialius patikros punktus, kas prailgina maršrutą ir padidina degalų sąnaudas. Taigi, „pigus“ pervežimas dabar reiškia, kad tiek siuntėjas, tiek gavėjas turi puikiai išmanyti dokumentaciją. Jei dokumentuose klaidų – baudos užmuša bet kokią ekonomiją.

5. Kaip patikrinti ar pervežėjas yra patikimas, o ne „kelių piratai“?

Rinkoje yra nemažai tarpininkų, kurie neturi nei savo transporto, nei ilgametės patirties. Jie tiesiog perka pigiausią vietą „freight exchange“ biržose ir parduoda ją jums brangiau. Kaip atskirti profesionalus nuo mėgėjų?

Pirma, patikrinkite licencijas. Lietuvoje vežėjas turi turėti vežėjo licenciją. Antroje vietoje – draudimą. Patikimas vežėjas niekada neabejos pateikti draudimo poliso numerio ir apimties. Dauguma pigių pasiūlymų remiasi minimaliu CMR draudimu, kuris dažnai dengia tik 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Jei gabenate 500 kg vertės elekttroniką, o ji dingsta, minimalus draudimas neapkels jūsų nuostolių.

Galiausiai, klauskite apie kontaktą Anglijoje. Jei įvykė avarija arba dėl techninių priežasčių reikės skubiai iškrauti krovinį į laikiną sandėlį, ar jūsų pervežėjas turi partnerių ten? Arba jis tiesiog paliks vairuotoją vieną su problemomis? Patikimas ekspeditorius turi vietinę atstovybę arba patikimus partnerius, kurie gali fiziniais padėti išspręsti problemą vietoje.

6. Ar verta laukti paskutinės minutės (Last Minute) pasiūlymų?

Tai yra aukso kasykla tiems, kurie turi lankstumo. Logistikoje yra tokia sąvoka kaip „tuščiai važiuojantis sunkvežimis“ (empty run). Jei vairuotojas išvežė krovinį į Angliją ir turi grįžti tuščias į Lietuvą, jis sutiks imti krovinį beveik už degalų kainą, tik kad nevažiuotų tuščias.

Tačiau čia yra „avinas“ – rizika. Tokie pasiūlymai dažnai atsiranda 12–24 valandos iki išvykimo. Jūs turite būti visiškai pasiruošę: prekės supakuotos, padėtos ant paletės (jei reikia), dokumentai paruošti. Jeigu vėluosite 30 minučių, vairuotojas tiesiog išvažiuos, nes jam svarbiau laikas ir grįžimas, nei jūsų siunta.

Be to, paskutinės minutės pasiūlymuose dažnai būna prasta komunikacija. Vairuotojas gali nežinoti angliškai, nežinoti tikslios adreso specifikos (ar gali patekti sunkvežimiu į siaurą gatvelę Londono centre). Jeigu jums reikalingas aukštas aptarnavimo lygis (pavyzdžiui, vairuotojas padės iškrauti), šie pasiūlymai nėra jums. Tačiau jei tai standartinis paletas į sandėlį su pristatymu lankstumu – laukti ir grobis gali būti solidus.

7. Kaip teisingai apskaičiuoti krovinio svorį ir tūrį, kad nekiltų papildomų reikalavimų?

Vienas dažniausių konfliktų kelyje yra netikslus krovinio aprašymas. Klientas sako: „Aš turiu 500 kg“, o pasirodo, tai yra 500 kg plunksnų, užimančių visą sunkvežimio ilgį, arba 500 kg metalo, kuris telpa į vieną dėžę, bet per sunki vienam žmogui pakelti.

Logistikoje naudojamas koncepcijas „Užimamas tūris“ (LDM – Loading Meter) ir „Volumetrisinis svoris“. Dauguma vežėjų Anglijos maršrutuose taiko tarifą pagal tūrį, o ne pagal realų svorį, nes vietos mašinoje dažniau trūksta nei keliamoji galia.

Kad išvengtumėte papildomų mokesčių (pavyzdžiui, „už neteisingai deklaruotą krovinių rūšį“), visuomet nurodykite tikslius paletės matmenis (ilgis, plotis, aukštis) ir svorį. Jeigu krovinys yra „ilgas“ (ilgesnis nei standartinė euro paletė 120 cm) arba „peraukštas“ (aukštesnis nei 180 cm), apie tai reikia pranešti iš karto. Anglijoje daug sandėlių turi aukščio apribojimus arba naudoja automatines sistemas, kurios nepriima per aukštų krovinių. Neteisingai nurodytas tūris gali lemti tai, kad krovinio tiesiog nepaims mašina, nors svoris ir atitinka.

8. Ką daryti, jei prekės sugadintos ar dingusios? Kaip veikia draudimas?

Mano patirtis rodo, kad dauguma klientų apie draudimą galvoja tik tada, kai jau per vėlu. Standartinis CMR draudimas, kurį turi beveik kiekvienas legaliai veikiantis pervežėjas, yra gana ribotas. Jis dažniausiai nedengia pilnos prekių vertės, ypač jei tai naudoti daiktai ar asmeninis turtas.

Jūsų užduotis – prieš išsiunčiant krovinią, pasidomėti, ar draudimas dengia pilną vertę (All Risk), ar tik pagal CMR konvenciją. Be to, labai svarbu pakavimas. Jei vairuotojas atvyksta ir mato, kad dėžės suirusios, o jūsų krovinys (pavyzdžiui, baldai) nėra uždengtas stretch plėvele arba neįtvirtintas ant paletės, draudimo kompanija gali atmesti išmoką, nurodydama „neteisingą pakavimą“.

Jei įvyko įvykis Anglijoje, nedelsdami fotografuokite sugadintas prekes vietoje, užpildykite CMR protokolą (Reserve note) kartu su vairuotoju. Niekados nepasirašykite pristatymo dokumentų su užrašu „Be priekaištų“, jei pastebėjote pažeidimus. Vėliau įrodyti žalą be vairuotojo patvirtinimo bus beveik neįmanoma.

9. Ar galima sutaupyti ant pakavimo medžiagų ir paruošimo?

Taip, ir tai viena dažniausiai pamirštamų sričių. Nemažai klientų nori sutaupyti ant paletės (paimamos naudotos) arba plėvės. Tačiau Anglijos keliai, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą, yra drėgni. Per keltą (Dover-Calais) ar Eurotunelį vyksta drėgmės pokyčiai.

Naudotos paletės gali būti suyjusios – viena lentelė gali atitrūkti keliuojant per nelygumus Anglijoje (ten keliai geresni nei Lietuvoje, bet miestuose yra daug „rampos“ tipo greitėjančių juostų). Jei paletė suirs, krovinys nukris ant grindų. Užklijavus dėžę scotch juosta – tai nėra pakavimas. Sutaupyti 10 eurų ant paletės ar plėvės neapsimoka, jeigu rizikuojate tūkstančių eurų verte.

Taip pat verta paminėti etiketes. Ant kiekvienos siuntos turi būti aiškios etiketės su gavėjo duomenimis (adresas, telefono numeris). Anglijoje sandėlininkai dažnai dirba greitai ir jei etiketė nuplyšo arba yra neišskaitoma, siunta nukelia į „dingusių krovinių“ skyrių, o jos suradimas ir grąžinimas kainuoja brangiau nei naujas pervežimas.

10. Kokius 5 pagrindinius klausimus turėčiau užduoti ekspeditoriui prieš pasirašant sutartį?

Kad būtumėte tikri, kad rado patikimą ir optimalų pasiūlymą, visuomet užduokite šiuos penkis klausimus. Jų atsakymai atskleis eksperto kompetenciją:

1. „Ar kaina įtraukia visus muitinės mokesčius ir dokumentų tvarkymą (EXS/ENS)?“ – Tai išvengs staigmenų pasienyje.