Kaip Rasti Pigiausias Krovinių Pervežimo Paslaugas į Angliją: Visiškas Vadovas

Įvadas

Pervežimo krovinių į Angliją rinka per pastaruosius kelis dešimtmečius patyrė drastiškus pokyčius. Buvęs „Sala“, pasiekiamas per vieną paprastą muitinės postą, dabar yra sudėtingesnė logistika iššūkis, reikalaujantis ne tik žinojimo, kur yra Doveris, bet ir supratimo, kaip veikia Brexit sukelta muitinės aplinka. Dirbdamas šioje srityje virš dvidešimties metų, mačiau, kaip kainos svyruoja nuo rekordiškai žemų iki astronomiškai aukštų priklausomai nuo degalų kainos, okeano pervežimų užimtumo ar net politinio nusistatymo. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – klientas visada nori rasti „pigiausią“ variantą.

Sąvoka „pigiausia“ logistikoje yra gana klaidinančia. Dažnai klientai, ieškodami mažiausios kainos, patenka į spąstus, kur galutinė kaina (tiek pinigais, tiek nervais) virsta brangiausia. Straipsnyje aš nesuvesiu jūsų į paprastus „užsukite į Google“ patarimus. Vietoj to, aš paaiškinsiu, kaip susiformuoja kaina, kur ieškoti rezervuotų vietų, kodėl grupinis krovinys (groupage) gali būti jūsų išgelbėjimas, o kada – praradimas, ir, svarbiausia, kaip atskirti profesionalų pasiūlymą nuo rinkos trikdytojų.

Anglija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių. Tokia konkurencija turėtų leisti rasti gerą kainą, tačiau specifiniai pervežimai (pvz., dideli gabaritai, temperatūrinis režimas, arba skubus siuntos pristatymas) visada kainuoja brangiau. Norint rasti optimalų variantą, reikia suprasti ne tik „kiek“, bet ir „kaip“. Mes aptarsime techninius niuansus, kurie leidžia sumažinti išlaidas neprarandant kokybės: nuo krovinių konsolidavimo mechanizmų iki tinkamo Incoterms sąlygų pasirinkimo. Taip pat parodysime, kaip tinkamai paruošti dokumentus, kad išvengtumėte brangių baudų Anglijos uostuose ar terminaluose.

Taigi, kaip tą „auksinį vidurkį“ rasti? Atsakymas glūdi ne vienoje skaičiuoklėje, o kompleksiniame požiūryje į savo krovinį, laiko lankstumą ir pasirinkimo logistikos partnerio kompetenciją. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime strategijas, kurias naudoja didžiausios Lietuvos importo ir eksporto įmonės, siekdamos optimizuoti savo išlaidas tiems kelionėms per Lamanšą. Mes kalbėsime apie tai, ką ekspeditoriai slepia smulkiame šrifte ir kaip jūs galite tai panaudoti savo naudai.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl kainos už krovinių pervežimą į Angliją taip skiriasi tarp skirtingų ekspeditorių?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne tik tame, kiek ekspeditorius nori uždirbti, bet ir tame, kaip jis organizuoja transportą. Skirtumas gali siekti net 30–50 proc. Pirmasis ir svarbiausias veiksnys yra krovinio tipas ir jo užpildomumas. Jei ekspeditorius turi savo reguliarius kursuojančius sunkvežimius (linijinis transportas), jis gali siūlyti žemesnes kainas, nes jau išdalijo fiksuotas išlaidas (keltų bilietus, vairuotojo atlyginimą) tarp keleto klientų. Tokiu atveju jums parduodama tik viena vieta (pvz., 1 EUR paletės vieta).

Antrasis veiksnys yra maršrutas. Pigiausia kaina dažnai būna siūloma tiems, kurie sutinka laukti. Jei sunkvežimis turi važiuoti tiesiai į jūsų paskirties vietą („Direct“), tai brangiau. Jei jis gali užeiti į tarpinius terminalus (pvz., Anglijoje) ir iškrauti dalį krovinio, tada kaina sumažėja. Trečias dalykas – muitinė. Kai kurie pasiūlymai yra „Ex Works“ (tik transportas), kiti – „DDP“ (su visais mokesčiais ir muitine). Palyginti šiuos du pasiūlymus be papildomo skaičiavimų yra neprotinga. Galiausiai, įtakos turi ir rizika. Labai žema kaina gali reikšti, kad transportavimo kompanija neturi tinkamo draudimo arba naudoja senas technines priemones, kas padidina sugedimo riziką. Todėl, lygindamas kainas, visada klausk apie tai, kas įeina į pasiūlymo sudėtį: ar įskaičiuota keltų kaina, ar yra „pirmojo valandos“ iškrovimo mokestis, kas atsitinka su kroviniumi, jei jis nepateks į suplanuotą reisą.

2. Ar tikrai verta laukti grupinio krovinio (groupage), kad sutaupyti?

Grupinis krovinys, arba dalinio krovinio pervežimas, yra populiariausias būdas sutaupyti mažesnėms įmonėms, siunčiančioms mažiau nei 3–4 paretes. Tačiau čia svarbu suprasti kompromisą tarp laiko ir pinigų. Esant grupiniam pervežimui, ekspeditorius renka krovinius iš skirtingų siuntėjų, kol pilnai užpildo sunkvežimį (arba jo dalį). Tai gali užtrukti nuo 2 iki 7 dienų Lietuvoje (prieš išvykstant) ir dar 1–3 dienas Anglijoje (prieš iškraunant).

Jūsų sutaupyta suma gali būti nereali – kartais grupinis pervežimas kainuoja 40 proc. mažiau nei pilnas sunkvežimis (FTL). Tačiau jei jūsų klientas Anglijoje laukia prekių „vakar“, šis variantas gali būti kritiškas. Mano patirtis rodo, kad grupiniai pervežimai tinka tada, kai prekybos grandinė yra suplanuota iš anksto ir sandėlyje yra atsargų, arba siunčiate nestandartines prekes, kurias nėra skubu pristatyti. Be to, grupiniuose pervežimuose didesnė krovinio pažeidimo rizika, nes jis daug kartų perkraunomas ir perkraunamos tarpinės paretės. Jei pasirinksite šį variantą, būtinai užtikrinkite, kad krovinius pakuoja profesionalai, o papildomai įsigyjate krovinio draudimą „nuo sandėlio iki sandėlio“. Taigi, verta laukti tik tada, kada pristatymo data nėra kritiška, o taupyti reikia žymiai.

3. Kaip Brexit paveikė krovinių pervežimo kainas ir kaip tai galima apsukti savo naudai?

Brexit (Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES) sukėlė revoliuciją logistikoje. Anksčiau tai buvo paprasta: vairuotojas važiuoja, rodo CMR sąskaitą-faktūrą ir važiuoja toliau. Dabar kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto (Lietuvoje/ES) ir importo (Anglijoje) muitinės procedūras. Tai reiškia papildomus darbus: EORI numerių registraciją, prekių kodų (HS codes) nustatymą ir, svarbiausia, muitinės brokerio paslaugas.

Dauguma ekspeditorių dabar į kainą įskaičiuoja brokerio paslaugas abiejuose pusiuose. Tai pakėlė bazinę kainą. Tačiau šią situaciją galima panaudoti savo naudai. Jei jūsų įmonė turi savo patikimą muitinės brokerį Anglijoje (arba galite susitarti dėl to su pirkėju), galite derėtis su ekspeditoriumi, kad jis neįskaičiuotų savo brokerio paslaugų į kainą. Taip galite sutaupyti 50–100 EUR už siuntą. Be to, dėl Brexit padidėjo administracinis naštas, todėl dauguma mažų „vokietiškų“ ar lenkiškų vežėjų nustojo vežti tiesiai į Angliją, bijant biurokratijos. Tai sumažino pasiūlą, todėl reikia ieškoti tiekėjų, kurie specializuojasi būtent UK rinkoje – jie turi optimizuotas procedūras ir gali siūlyti geresnes kainas nei „visų pasauli“ vežėjai. Taip pat, tinkamai užpildydami prekių deklaracijas ir išvengdami klaidų, išvengsite brangių sandėliavimo mokestių Anglijos uostuose, kurie gali padidinti sąskaitą dvigubai.

4. Kuo skiriasi „keltas“ ir „tunelis“ (Eurotunnelas), ir kuris pigesnis?

Tai techninis, bet svarbus klausimas, dažnai lemiantis galutinę kainą. Sunkvežimiai į Angliją gali patekti per keltą (dažniausiai iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija) arba iš Dunkerko į Doverį) arba per Eurotunelį (iš Kalė į Folkstoną). Keltų kaina dažnai svyruoja priklausomai nuo degalų kainos (keltams degalai brangiau), o tunelio kaina yra stabilesnė, tačiau jis turi griežtesnius grafikus.

Dažnai ekspeditoriai, norėdami sutaupyti, renkasi keltus, nes yra daugiau vežėjų, kurie turi kontraktus su keltų kompanijomis (P&O, DFDS, Irish Ferries), o tai leidžia gauti nuolaidas. Tačiau čia yra ir „laiko pinigas“. Tunelio perėjimas trunka 35 minutes, o kelto perėjimas – apie 1,5–2 valandas (įskaitant įvažiavimą, išvažiavimą ir plaukimą). Jei vairuotojui taikomos poilsio valandos (tachografas), skubant gali tekti samdyti antrą vairuotoją, kas padidina kainą. Taigi, pigiausias variantas yra tas, kuris geriausiai integruotas į maršruto planą. Jei krovinys neskubus, keltas gali būti pigesnis. Jei reikia pristatyti „just-in-time“, tunelis gali sutaupyti pinigų vengiant vairuotojo viršvalandžių arba nakvynės viešbutyje. Visada klauskite savo ekspeditoriaus, kokia transporto priemonės planuojama naudoti per Lamanšą – kartais tai leidžia susiderėti dėl kainos, jei sutinkate ilgesnę kelionę keltu.

5. Ar verta naudoti biržas arba skelbimus (pvz., „Timocom“, „Teleroute“), kad rasti pigų vežėją?

Naudojimasis transporto biržomis yra dviejų ašmenų kalvis. Biržose (Timocom, Trans.eu ir pan) savo paslaugas skelbia tūkstančiai vežėjų, ir čia tikrai galima rasti labai pigių pasiūlymų, ypač jei krovinys yra „tuščios kelionės“ (backload) kryptimi (t.y. sunkvežimis grįžta tuščias iš Anglijos ir nusprendžia paimti krovinį be didelio pelno). Tokiu atveju kaina gali būti 20–30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis.

Tačiau čia pasislėpė didelė rizika. Biržose dažnai skelbia tarpininkai, kurie neturi savo transporto, o parduoda užsakymus toliau. Taip pat gali būti mažų, patikimumo nepatvirtinų vežėjų, kurie, sulaukę problemų (pvz., sugedus sunkvežimiui ar atsiradus muitinės klaidai), tiesiog nebegali arba nenori spręsti problemų. Mano patirtis rodo, kad biržos tinka tiems, kurie pačiai turi didelę logistinos patirtį ir gali įvertinti vežėjo reputaciją, patikrinti jo draudimą ir finansinę padėtį. Jei esate paprastas klientas be gilių logistinos žinių, rizikuojate sumokėti avansą, o krovinis likti Lietuvoje arba strigti kelionėje be pagalbos. Profesionalios ekspedijavimo įmonės turi patikimų vežėjų bazę, su kuriomis dirba metų metus, ir nors jų kaina gali būti šiek tiek aukštesnė nei biržoje, ji apima garantiją ir atsakomybę. Pigiausia kaina biržoje dažnai tampa brangiausia, kai reikia spręsti incidentus.

6. Kaip krovinių paruošimas (pakavimas) įtakoja pervežimo kainą?

Tai yra dažnai nepaisomas aspektas, tačiau jis tiesiogiai veikia kainą. Logistikoje galioja taisyklė: kuo blogiau supakuotas krovinys, tuo brangiau jį vežti. Pirmiausia, kalbant apie vietą. Jei siunčiate neįtaisytas prekes į vadinamąsias „big bags“ maišus arba dėžes, kurios nėra sukrautos ant paretės, ekspeditorius privalo jas užtaisyti (palletize). Už šią paslaugą imamas mokestis, be to, netinkamai supakuotos prekės užima daugiau vietos sunkvežimyje (pvz., 2 dėžės užima vietą, kurią galėtų užimti 1 paretė). Jei jūsų krovinys užima daugiau „vežamųjų vietų“ (LDM – Linearp Meter), kaina didėja proporcingai.

Antra, saugumas. Jei krovinys yra nestabilus, gali reikėti papildomų fiksavimo juostų, o ekspeditorius gali atsisakyti vežti tokią siuntą grupiniame reise, bijodamas, kad ji sugadins kitus krovinius. Tokiu atveju teks užsisakyti pilną sunkvežimį, kas yra kelis kartus brangiau. Trečia, draudimas. Jei krovinys supakuotas ne pagal tarptautinius standartus (pvz., ISO standartai), draudimo kompanija gali atmesti išmoką atlyginimo atveju. Norint sutaupyti, visada rekomenduoju supakuoti prekes į standartines paretes (120x80 cm arba 120x100 cm) ir užtvirtinti jas juostomis arba apvynioti plėvele. Tai ne tik apsaugo prekes, bet ir leidžia ekspeditoriui efektyviau užpildyti sunkvežimį, o kartu ir siūlyti mažesnę kainą už vietą.

7. Kokios yra papildomos išlaidos, kurias dažnai pamiršta įskaičiuoti?

Dažnai gaunu pasiūlymus, kurie atrodo fantastiškai pigūs, tačiau juose nėra įskaičiuotos taip vadinamos „angliškosios“ išlaidos. Viena didžiausių yra „Layby“ arba „Waiting time“ mokestis. Anglijoje dauguma sandėlių turi griežtus grafikus. Jei sunkvežimis atvyksta 15 minučių vėlai arba reikia laukti, kol išsiruos sandėlis, imamas mokestis, kuris gali siekti 50–100 GBP už valandą. Dauguma pigių pasiūlymų neįskaito laukimo laiko – jis mokamas papildomai.

Kita paslėpta išlaida yra „Demurrage charge“ (uždelstas krovinys) muitinėje. Jei dokumentai yra neteisingi arba trūksta kokių nors leidimų, krovinys gali būti sulaikytas uoste ar terminaluose. Muitinės sandėlių mokestis Anglijoje yra vienas brangiausių Europoje. Taip pat reikia prisiminti apie „Cleanliness Certificate“ (Švaros pažymėjimą) grįžtant. Nors tai daugiau būna aktualu maisto produktams, kai kurie užsakovai reikalauja švaros pažymėjimo nuo profesionalių valymo kompanijų prieš išvykstant ar grįžtant, kas kainuoja 100–200 EUR. Galiausiai, nešvarų paretę priimantis sandėlis gali skirti baudą. Visada klauskite savo ekspeditoriaus: „Ar ši kaina yra galutinė, ar yra galimybė, kad atsiras papildomų mokesčių Anglijoje?“.

8. Ar laikotis (sezonas) įtakoja kainas, ir kada geriausia užsakyti pervežimą?

Absoliučiai taip. Logistika yra cikliška verslas. Yra „mirusiųjų“ sezonų (pavyzdžiui, sausis po Kalėdų) ir „pikų“. Brangiausi mėnesiai pervežti į Angliją paprastai yra rugsėjis ir spalis (kai pradedamas ruoštinys Kalėdoms) bei gruodis (paskutinės siuntos prieš šventes). Tuo metu vietų sunkvežimuose trūksta, o kainos šuoliais didėja. Taip pat brangu gali būti prieš Didžiąją Britanijos biudžeto paskelbimą arba didelių sporto renginių metu, kai keliais keliais ribojamas eismas.

Geriausia kainą gauti galima planuojant iš anksto. Jei žinote, kad reikės vežti krovinius po 2–3 savaičių, kreipkitės į ekspediatorius jau dabar. Tada jie gali jums užfiksuoti vietą ankstesniuose reisuose arba surasti pigesnį variantą, nes nėra spaudimo „skubiai“. Skubus užsakymas (pvz., „važiuoti šiandien“) visada kainuoja 20–30 proc. brangiau, nes ekspeditorius turi skubiai ieškoti laisvo sunkvežimio rinkoje. Taigi, jūsų galimybė sutaupyti priklauso nuo jūsų planavimo kompetencijos. Kuo ilgesnis laikotarpis tarp užsakymo ir išvykimo, tuo didesnė tikimybė gauti gerą kainą.

9. Kas yra „Incoterms“ ir kaip jų pasirinkimas gali sutaupyti pinigų?

Incoterms (tarptautinės prekybos sąlygos) – tai ne tik formalumas, tai pinigai. Dažniausiai sutinkamos sąlygos yra EXW (Ex Works – iš gamyklų), FCA (Free Carrier) ir DDP (Delivered Duty Paid). Jei perkate prekes Anglijoje ir sutinkate sąlygą EXW, tai reiškia, kad jūs turite organizuoti visą transportą iki jūsų sandėlio Lietuvoje.