Kaip rasti gerą vežėją į Angliją? Visiškas vadovas apsaugoti save nuo rūpesčių

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų darbo tarptautinių pervežimų srityje esu matęs viską – nuo puikių, be priekaištų vykstančių logistikos operacijų iki tokių istorijų, kurios verčia vyrus sužaloti. Anglija (Didžioji Britanija) visada buvo viena populiariausių ir svarbiausių kryptų lietuvių verslui bei privatiems asmenims. Tačiau po „Brexit“ situacija iš esmės pasikeitė. Kas anksčiau buvo paprasta kelių transporto priemonių ir krovinių srautų judėjimo zona, dabar tapo sudėtinga muitinės procedūrų ir biurokratij� labirintas.

Dažnai klientai, kreipiantys į mane, klausia to paties: „Kodėl kainos taip skiriasi?“ arba „Kaip aš galiu būti tikras, kad mano krovinys pasieks Londoną ne po mėnesio?“. Atsakymas paprastas: rasti gerą vežėją – tai ne rinktis pigiausią pasiūlymą paieškos sistemoje. Tai yra strateginis sprendimas, kuris lemia jūsų verslo reputaciją, nervus ir, žinoma, piniginę. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, kaip atskirti kvailius pinigus nuo tikros vertės, ką tikrinti prieš pasirašant sutartį ir kodėl patikimumas šioje maršruto atžvilgiu yra brangesnis už auksą.

Rinkodaros specialistai gali įtikinti jus, kad visi vežėjai vienodi, bet mano praktika rodo kitaip. Geras vežėjas – tai ne tik vairuotojas su sunkvežimiu, tai partneris, kuris supranta muitinės kodus, sugeba spręsti problemas ant kelio (ir jų Anglijoje iškyla dažnai) bei užtikrina, kad jūsų prekės ar asmeniniai daiktai būtų apsaugoti. Štai išsamus vadovas, padėsiantis jums naršyti logistikos pasaulyje ir rasti tiems, kurie verti jūsų pasitikėjimo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie pagrindiniai kriterijai turėtų būti vertinami renkantis vežėją į Angliją?

Renkantis vežėją, pirmiausia reikia nukryžiuoti nuo stereotipo, kad kaina yra vienintelis variklis. Per dvidešimt metų esu nustebęs, kaip dažnai klientai renkasi pigiausią variantą, o vėliau sumoka dvigubai dėl baudų, saugojimo mokesčių ar sugadintų prekių. Pirmasis ir svarbiausias kriterijus – tai licencija ir draudimas. Patikimas vežėjas turi galiojančią tarptautinę vežėjo licenciją (ECMT arba nacionalinę leidimą vykdyti tarptautinius vežimus) bei Kelių transporto priemonių draudimą (CMR draudimas).

Antrasis dalykas – patirtis būtent Anglijos kryptimi. Anglija nėra tas pats kas Vokietija ar Lenkija. Čia reikia žinoti specifinius uostus (Dover, Calais, Hull, Felixstowe), keltų tvarkaraščius ir, svarbiausia, muitinės procedūras po „Brexit“. Vežėjas, kuris važinėja į Italiją, gali būti puikus savo srityje, bet Anglijoje gali nukristi į muilus su dokumentais.

Trečiasis kriterijus – komunikacija ir skaidrumas. Geras ekspeditorius ar vežėjas niekada nesislėps. Jei jie atsako į telefoną ar el. laiškus greitai ir aiškiai paaiškina, kas vyksta su kroviniu, tai geras ženklas. Jei tenkinasi trumpais „važiuoja“ atsakymais ir dingsta dienoms – vengkite jų. Taip pat vertinkite lokomotyvų (sunkvežimių) amžių ir techninę būklę. Naujesnis parkas mažina gedimų riziką kelyje, o Anglijoje techninė pagalba gali būti brangi.

2. Ar mažiausia kaina visada garantuoja geriausią kokybę, ar čia yra spąstai?

Apibendrinant savo ilgą patirtį, galiu drąsiai teigti: mažiausia kaina tarptautiniuose pervežimuose dažniausiai yra signalas apie potencialią problemą. Logistika – tai labai plonos maržos verslas, todėl, jei kažkas siūlo kainą, kuri žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kad kažkur jie taupo.

Kur taupoma? Pirmiausia, tai gali būti nedeklaruoti mokesčiai. Pigi kaina gali neįtraukti „Brexit“ muitinės išlaidų, keltų bilietų (jie brangsta), arba vairuotojo dienpinigių Anglijoje. Vėliau šios išlaidos „užklijuojami“ klientui kaip papildomi mokesčiai, kai krovinys jau yra kelyje arba sulaikytas uoste.

Antra, gali būti taupoma vairuotojų kvalifikacijoje arba techninėje priežiūroje. Pigių vežėjų vairuotojai dažnai dirba be poilsio, pažeisdami vairavimo poilsio režimus (tachografų duomenys), kas kelia pavojų saugumui. Be to, labai dažnai pigi kaina reiškia, kad jūsų krovinys bus „užpildymas“ (groupage). Tai reiškia, jūsų siunta gali važiuoti šaligatviu keletą savaičių, kol surinks kitus krovinius vienam vagonui. Jei jums svarbus greitis, pigiausias pasiūlymas taps brangiausia klaida.

3. Ką reikia žinoti apie muitinės procedūras po „Brexit“ ir kaip vežėjas turi padėti šiuo klausimu?

„Brexit“ pakeitė žaidimo taisykles. Anksčiau Anglija buvo ES rinka be sienų. Dabar tai – trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net mažas siuntinys, turi praeiti eksporto (iš Lietuvos) ir importo (į Angliją) muitinės procedūras. Čia dauguma problemų kyla, jei vežėjas yra nekompetentingas.

Geras vežėjas ar ekspeditorius turi turėti patirties muitinės brokerių arba partnerių Anglijoje. Jis turi padėti jums suformuoti teisingus dokumentus: prekių deklaraciją (EX1 eksportui), komercinę sąskaitą-faktūrą ir pakavimo sąrašą. Dažna klaida – neteisingai nurodytas HS kodas (prekės tarifinis kodas), kas gali lemti baudas ar krovinio sulaikymą.

Taip pat svarbu suprasti atsakomybę. Daugelis vežėjų siūlo tik transportą, sakydami „muitinę sutvarkykite patys“. Profesionalai siūlo kompleksinį sprendimą – „door to door“ su įtrauktomis muitinės išlaidomis. Jei vežėjas nekalba apie EORI numerio būtinumą ir neprašo jūsų duomenų deklaravimui, tai didelis įspėjimo signalas. Be teisingų dokumentų, krovinys tiesiog nebus įleistas į Britanijos teritoriją arba bus grąžintas atgal, o tai kainuos brangiai.

4. Kaip galima patikrinti vežėjo reputaciją ir ar atsiliepimai internete yra patikimi?

Atsiliepimai – geras įrankis, bet juos reikia mokėti skaityti kritiškai. Esu matęs, kaip mažos, naujai sukurtos firmos perka teigiamus atsiliepimus arba juos rašo patys savo darbuotojai. Todėl ieškokite atsiliepimų ne tik pačioje svetainėje ar „Google Maps“ (kurie lengvai manipuliuojami), bet ir industry forumuose, socialiniuose tinkluose (pvz., Facebook grupėse apie logistiką ar verslą Anglijoje).

Ką ieškoti atsiliepimuose? Ieškokite istorijų apie tai, kaip įmonė elgėsi iškilus problemoms. Visi vežėjai važiuoja gerai, kai kelys lygus. Tikrasis partneris pasirodo, kai sugedsta sunkvežimis, užstringa muitinėje arba pasižymi krovinys. Jei klientas rašo: „Buvo problema, bet jie išsprendė per 2 valandas ir padengė žalą“ – tai vertas įvertinimas. Jei matote daug skundų dėl dingusių siuntų, neatsiliepiančių vadovų ar paslėptų mokesčių – venkite.

Taip pat patikrinkite įmonės registracijos duomenis. Lietuvoje tai gali būti JAR duomenys, o Anglijoje – „Companies House“. Jei įmonė egzistuoja tik kelis mėnesius, o jie skelbia apie dešimtmečių patirtį – tai melas. Patikrinkite, ar jie turi realų adresą ir sandėlius, o ne tik virtualų biurą.

5. Kokius dokumentus turi pateikti profesionalus vežėjas prieš pradedant pervežimą?

Profesionalumas matomas iš dokumentų kokybės ir tvarkos. Prieš pradedant vežimą, jūs turite gauti sutartį (order) arba transporto užsakymo patvirtinimą, kuriame aiškiai nurodyta: kas, ką, kur ir už kiek veža. Čia turi būti išvardytos visos sąlygos – įskaitant atsakomybę už vėlavimą ar sugadinimą.

Svarbiausias kelionės dokumentas – CMR važtaraštis. Jis yra pagrindinis įrodymas, kad krovinys buvo perduotas vežėjui. Jis turi būti užpildytas tiksliai, su prekių svoriu, kiekiu ir bukle. Jei vežėjas atsisako pasirašyti CMR arba jį užpildo „akių“ (nurodydamas mažesnį svorį, kad taupyti mokesčių), tai tiesioginis kelias į problemą. Jei įvyks incidentas, draudikas nebus mokėti kompensacijos, nes dokumentai bus neteisingi.

Taip pat patikrinkite, ar pateikiamas draudimo polisas. Vežėjas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą (pagal CMR konvenciją), tačiau jo apimtis dažnai būna ribota (pvz., 8,33 SDR už kilogramą). Jūsų krovinys gali būti vertingesnis. Klauskite apie galimybę įsigyti papildomo krovinio draudimo (Cargo Insurance). Geras vežėjas pasiūlys šią galimybę ir paaiškins skirtumus.

6. Kas nutinka, jei krovinys pasižymi, atsiranda delay arba sugenda technika? Kiekvienas turi turėti veiksmų planą.

Tai yra tas momentas, kai išsiskiria berniukai nuo vyrų. Kelyje į Angliją gali nutikti viskas: avarija, techninis gedimas, lėlės uoste (The Queue), blogi orai, užstrigęs muitinėje. Geras vežėjas turi turėti prevencinius planus.

Jeigu sunkvežimis sugenda, vežėjas privalo nedelsiant organizuoti krovinio perkelimą (perkrovą) į kitą transporto priemonę, kad kroviniui nepakenktų (pvz., šaldomi produktai) ir kad vėlavimas būtų kuo mažesnis. Jis turi apie tai pranešti klientui ne praėjus dviem dienoms, o iš karto.

Delay (vėlavimo) atveju, svarbu suprasti priežastis. Jei vėluoja dėl vežėjo kaltės (užmigęs vairuotojas, blogas planavimas), klientas gali reikalauti kompensacijos (nors CMR tai ribota). Jei dėl jėgos majeures (užtęsti muitinės patikrinimai, blogas oras), vežėjas dažniausiai atleidžiamas nuo atsakomybės, bet turi visada informuoti klientą. Jei gavote pasiūlymą su 3 dienų pristatymo terminu, o jis važiuoja 10 dienų nieko nesakęs – tai blogas aptarnavimas.

7. Ar geriau rinktis tiesioginį vežėją (vairuotoją) arba logistikos brokerį (ekspeditorių)?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų. Tiesioginis vežėjas (pavyzdžiui, vairuotojas, kuris turi vieną sunkvežimį) gali būti pigesnis, jei jums reikia vežti pilną vagoną (FTL) iš A į B ir jūsų krovinys užpildo visą mašiną. Jūs bendrate tiesiogiai su vykdančuoju asmeniu.

Tačiau ekspeditorius (brokeris) yra kaip orkestras dirigentas. Jis neturi savo sunkvežimių, bet turi platų tinklą patikimų vežėjų. Jei jums reikia vežti dalinį kroviniį (LTL arba groupage), ekspeditorius surinks jūsų siuntą su kitais ir organizuos transportą pigiau ir efektyviau. Be to, ekspeditorius užtikrina dokumentų tvarką, muitinę ir draudimą.

Mano patirtis rodo, kad didelėms, sudėtingoms siuntoms arba tiems, kurie nori ramybės, ekspeditorius yra geresnis pasirinkimas. Kodėl? Nes jei vienas vairuotojas susirgo, ekspeditorius turi dešimtį kitų, kuriuos gali siųsti. Jei dirbate su vienu vairuotoju, ir jis susirgo, jūs likote be pasirinkimo. Ekspeditorius taip pat prisiima atsakomybę už vežėjo pasirinkimą, todėl jie daug atidžiau juos tikrina.

8. Kaip suprasti, ar man reikia pilno vagono (FTL) ar dalinio krovinio (LTL/Groupage) paslaugos?

Tai tiesiogiai susiję su jūsų kišenės giliumi ir skubumu. FTL (Full Truck Load) – tai kai jūsų krovinys užima visą sunkvežimį (arba 22-33 europaletes). Tai greičiausias ir saugesnis būdas. Mašina važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą Anglijoje be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Tinka, jei pervežate baldus, statybines medžiagas ar didelius prekių kiekius.

LTL (Less than Truck Load) arba Groupage – tai dalinis krovinys. Jūsų siunta pakraunama į mašiną su kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, nes mokesčiai dalinami. Tačiau yra trūkumų: transportas trunka ilgiau (reikia surinkti kitas siuntas, iškrauti sandėlyje Anglijoje, paskui paskirstyti), didesnė rizika, kad krovinys gali pažeisti (gali būti perkrauta ant kitos sunkios siuntos).

Kaip pasirinkti? Jei turite 1-2 europaletes (pavėsinę, kelis baldus), groupage yra vienintelis ekonomiškas sprendimas. Jei turite 15+ europalečių arba labai brangų, trapų krovinį – verta mokėti už FTL. Geras vežėjas patars, kada grupinis pervežimas nebesigauna ekonomiškai dėl vietos trūkumo.

9. Kokios yra tipiškos paslėptos išlaidos, apie kurias dažnai nenurodoma pradinėje kainos sąraše?

Apie tai galiu papasakoti istorijų virtinę. Vieni iš dažniausiai pasitaikančių „pavogtų“ pinigų (hidden costs) yra „London Congestion Charge“ ir „ULEZ“ (Ultra Low Emission Zone) mokesčiai. Jei krovinys pristatomas į Londono centrą, seni sunkvežimiai, netenkantys ekologinių standartų, turi mokėti didelius mokesčius (100 GBP ir daugiau per dieną). Dažnai vežėjai to neįtraukia į kainą ir paskui atsiunčia sąskaitą klientui.

Taip pat uosto (terminal) mokesčiai. Kai kurie uostai Anglijoje (pvz., Immingham) turi specifinius mokesčius už krovinių apdorojimą, kurie gali būti įtraukti į keltų bilietą, o ne į vežimo kainą. Jei vežėjas nenurodo „All inclusive“, klauskite apie tai.

Dar viena bėda – laukimo mokesčiai (Waiting time). Jei vairuotojas atvyksta į iškrovos vietą Anglijoje, o gavėjas nėra pasiruošęs, vairuotojui tenka laukti. Standartiškai suteikiama 1-2 valandos nemokamai, viskas, kas viršija, – mokama (pvz., 40-50 GBP/val). Jei neapsibrėžiate šių sąlygų iš anksto, gausite staigmeną sąskaitoje.