Kaip pasiruošti kelionei su augintiniu į Angliją? Žinios iš vidaus

Kelionė į Jungtinę Karalystę su keturkoju draugu visada yra iššūkis, netgi patyrusiems keliautojams. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje mačiau ne vieną šeimą, kurios nusivylė dėl nedėkingų biurokratinių smukmenų ar neteisingai suprastų taisyklių. Anglija (ir vis Jungtinės Karalystės regionas) istoriškai visada buvo griežčiausia šalis šiuo klausimu, o po „Brexit“ procesai pasikeitė dar drastiškiau. Tačiau su tinkamu žinių arsenalu ir atsargiu planavimu, ši kelionė ne tik įmanoma, bet ir gali būti be rūpesčių.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie svarbiausių detalių, kurias dažnai praleidžiame įsivaizduodami, kad viskas vyks savaime. Nesvarbu, ar planuojate gyventi ten ilgą laiką, ar vos kelioms savaitėms – taisyklės būtinos užtikrinti, kad jūsų augintinis nebuvo sulaikytas pasienyje ar grąžintas atgal. Kalbėsime ne tik apie sausus dokumentus, bet ir apie tai, kaip iš tikrųjų jaučiasi gyvūnas kelyje, kaip išvengti streso ir ko tiksliai reikia laukti, atvykus į Britų salas.

Svarbiausia žinoti: šiandien nėra vietos improvizacijai. Viskas turi būti užrašyta, parodyta ir patvirtinta. Tačiau nenusiminkite – šis gidas sukurtas tam, kad supaprastintų sudėtingas procedūras ir padėtų jums jaustis ramiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje suformulavau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda dažniausiai. Čia rasite ne tik teorines nuorodas, bet ir praktinius patarimus, kurie padės išvengti dažniausių klaidų.

1. Kokie pagrindiniai dokumentų reikalavimai galioja šunims ir katėms vykstant į Angliją po „Brexit“?

Tai bene dažniausias klausimas, ir ne veltui, nes nuo 2021 m. sausio 1 d. situacija pasikeitė fundamentaliai. Anksčiau mums užteko Europos Sąjungos gyvūno paso („pet passport“), kuris buvo galiojantis be galiojimo laiko. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, taisyklės tapo griežtesnės.

Norint įvežti šunį, katę ar ferretą (žebenkštį) į Angliją iš Lietuvos (kaip ir iš kitų ES šalių), privalote turėti Gyvūno sveikatos pažymėjimą (angliškai – Animal Health Certificate, trumpiau – AHC). Šis dokumentas pakeitė senąjį pasą. Be to, būtina, kad gyvūnas būtų mikroschemuotas (čipas) ir turėtų galiojantį pasižymėjimą apie antžmogiškųjų ligų (pasitvirtinusios pasiutligės) skiepymą.

Svarbu pabrėžti: Gyvūno pasas, išduotas ES šalyje, daugeliu atvejų į JK nebeskeliamas, nebent jis buvo išduotas prieš „Brexit“ ir tenkina griežtas sąlygas (pvz., gyvūnas gyveno JK ir turi gyventojo statusą), tačiau paprastam turistui ar persikėlėliui reikalingas būtent AHC. Šis dokumentas galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos kelionei į JK, o pats kelionės į JK įvykdyti turi būti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo to pažymėjimo išdavimo datos. Taigi, laikas čia yra kritinis kintamasis – negalite užsisakyti šio dokumento pusę metų iš anksto.

2. Kada ir kaip turi būti padaryta mikroschema (čipas)?

Mikroschema – tai pagrindas, ant kurio viskas remiasi. Be jos niekas kito negalioja. Pagal taisykles, mikroschema turi būti įskiepyta prieš pirmąjį pasiutligės skiepą (jei gyvūnas skiepijamas pirmą kartą). Jei skiepas padarytas anksčiau nei įskiepytas čipas, skiepymas laikomas negaliojančiu, ir teks skiepyti iš naujo.

Techninė pusė: čipas turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kad jį būtų galima nuskaityti standartiniu skaitytuvu. Jei jūsų gyvūnas turi ne ISO standarto čipą (kas šiandien yra reta, bet pasitaiko senesniems gyvūnams), privalote turėti sau patį skaitytuvą, kuris gali jį nuskaityti, ir parodyti jį pareigūnui.

Mano patirtis rodo, kad dažniausiai problemų nebūna su pačia skiepymo procedūra, o su dokumentų derinimu. Veterinaras, užpildydamas AHC, turi nuskaityti čipą ir užpildyti jo numerį dokumente su labai dideliu tikslumu. Net viena skaitmeno klaida gali sukelti nesusipratimą pasienio kontrolės punkte. Visada patariu dar kartą patikrinti čipo numerį su AHC dokumentu dar pas veterinarą, kol jis dar nepasirašė.

3. Kaip vykdomas pasiutligės skiepymas ir koks yra laukimo laikas?

Pasiutligės skiepymas yra būtinas sąlyga. Skiepas turi būti galiojantis. Tai reiškia, kad nuo paskutinio skiepymo datos neturi būti praėjęs nustatytas laikotarpis (paprastai tai 1-3 metai, priklausomai nuo vakcinos gamintojo). Tačiau čia yra vienas esminis niuansas, apie kurį dažnai užmirštama.

Jei gyvūnas skiepijamas pirmą kartą (arba jei buvo praleistas skiepų atnaujinimas ir skiepymo laikotarpis nebegaliojo), turi būti palaukama 21 diena prieš išvykdami. Skiepas laikomas galiojančiu tik po 21 dienų nuo skiepymo datos. Planuokite savo kelionę taip, kad ši 21 dienų sąlyga būtų įvykdyta dar prieš išvykstant. Jei bandysite važiuoti anksčiau, jums neleis įsileisti.

Be to, skiepymas turi būti atliktas to paties veterinarijos gydytojo, kuris išduoda AHC (arba bent jau toje pačioje klinikoje, kurioje yra prieiga gyvūno istorijai), nes Veterinarinio pasas ar AHC užpildyme turi būti nurodytas skiepo numeris ir data, sutampanti su klinikoje esančiais duomenimis. Pareigūnai mėgsta tikrinti šią konsistenciją.

4. Kas yra Gyvūno sveikatos pažymėjimas (AHC) ir kaip jį gauti?

Gyvūno sveikatos pažymėjimas (AHC) – tai oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad jūsų augintinis atitinka sveikatos reikalavimus kelionei į JK. Jį gali išduoti tik sertifikuotas veterinarijos gydytojas (Official Veterinarian – OV). Ne kiekvienas veterinaras turi tokias teises, todėl prieš važiuodamas į klinką, būtinai paklauskite, ar jie turi sertifikuotą gydytoją, galintį išduoti AHC.

Procedūra atrodo taip: turite susirasti veterinarą, paimti visus savo ir gyvūno duomenis bei skiepų istoriją. Veterinaras apžiūri gyvūną (tikrina, ar jis sveikas ir gali keliauti), nuskaityo čipą, patikrina skiepus ir užpildo formą. AHC anglų kalba (jei reikia, gali būti dvikalbis).

Dokumentas išduodamas nustatytai datai (paprastai tai diena prieš išvykstant arba 1-2 dienos iki jos). Atminkite 10 dienų taisyklę: jei išvykstate vėliau nei 10 dienų nuo AHC išdavimo datos, jis nebegalioja įvažiavimui į JK. Taip pat verta paminėti, kad AHC kaina gali skirtis priklausomai nuo klinikoje taikomų tarifų, tačiau tai ne vieta kur taupyti. Blogai užpildytas AHC reiškia atsisakymą pasienyje.

5. Ar reikalingas kirmėlių (parazitų) gydymas prieš kelionę?

Šis klausimas dažnai kelia painiavą. Taisyklės šiuo atveju skiriasi priklausomai nuo to, iš kurios šalies atvykstate. Jei keliaujate iš Lietuvos (kaip ir kitų ES šalių) tiesiogiai į Angliją, kirmėlių gydymas nebėra privalomas šunims (kaip tai buvo anksčiau).

Tačiau yra vienas svarbus išimtis. Jei jūsų maršrutas eina per trečiąsias šalis (pavyzdžiui, jei važiuojate per Šveicariją, kuri nors ne ES valstybę, arba jei lėktuvas nusileidžia ne ES oro uoste prieš atvykdamas į JK), tuomet šunis turi būti gydomas nuo kirmėlių. Gydymas turi būti atliktas veterinaro ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos (5 dienos) prieš įvažiavimą į JK. Veterinaras turi užrašyti tai AHC dokumente.

Daugelis savo iniciatyva vis tiek gydo šunis nuo parazitų prieš kelionę dėl gyvūno saugumo, tačiau pagal galiojančius įstatymus tiesioginis maršrutas iš Lietuvos į Angliją to neprivalo. Visada geriau pasikonsultuoti su savo veterinarijos gydytoju ir aptarti maršruto detales, kad nebūtumėte neteisėtai apkaltinti pažeidę taisykles.

6. Koks yra minimalus gyvūno amžius kelionei į Angliją?

Teisinis minimalus amžius nėra nustatytas pačios Jungtinės Karalystės įstatymų, tačiau jis yra nustatomas per pasiutligės skiepymo reikalavimus. Pasiutligės skiepą Lietuvoje (ir daugelyje kitų šalių) leidžiama atlikti tik nuo 12 savaičių (3 mėnesių) amžiaus.

Vėliau prisiminkite tą 21 dienų laukimo periodą po skiepo. Taigi realiai mažiausias amžius, kuriuo gyvūnas gali saugiai keliauti į Angliją, yra apie 15 savaičių. Jei bandysite nuvežti jaunesnį šuniuką, jis neturės galiojančio skiepo, o tai yra griežtas draudimas.

Taip pat verta pagalvoti apie fizinę bei psichologinę brandą. 15 savaičių šuniukas vis dar yra kūdikis. Ilgos kelionės (ypač keltu ar lėktuvu) gali būti labai stresuojančios. Nors dokumentinis pagrindas gali būti tvarkingas, aš asmeniškai patarčiau vertinti, ar tokia kelionė tikrai būtina tokiam jaunam gyvūnui. Jei taip – užtikrinkite, kad turiite pakankamai maisto atsargų ir patogią transportavimo dėžutę.

7. Kaip pasirinkti transportavimo būdą: keltu, traukiniu „Eurotunnel“ ar lėktuvu?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų išvykimosi vietos ir biudžeto, tačiau kiekvienas būdas turi savo specifiką.

• Lėktuvas: Tai greičiausias, tačiau sudėtingiausias būdas. Dauguma oro linijų leidžia vežti tik mažus gyvūnus kabinėje (svorio apribojimai, dėžutės matmenys). Didesni šunys turi skristi bagažo skyriuje, kas gali būti stresuojanti dėl triukšmo ir temperatūros svyravimų. Be to, reikia užsakyti vietą iš anksto, nes vietų gyvūnams yra labai ribotai.
• Traukinis „Eurotunnel“ (Le Shuttle): Populiariausias pasirinkimas tiems, kurie važiuoja automobiliu. Kelionė truko vos 35 minutes. Gyvūnai turi būti automobilyje (ne išleisti lauk) arba specialiuose vagonuose (jei keliaujate be automobilio – pėsčiomis, bet čia taisyklės griežtesnės). Tai vienas geriausių būdų, nes gyvūnas išlieka su jumis.
• Keltai: Keliai iš Olandijos (pvz., „Hook of Holland“ į „Harwich“) ar iš Prancūzijos. Keltai dažnai turi specialias „pet-friendly“ kabinas arba erdves gyvūnams. Kelionė trunka ilgiau (6-7 valandų), tačiau gali būti patogesnė, jei turite didelę šunų grupę ar norite judėtis.

Mano patirtis: jei keliaujate iš Lietuvos, dažniausiai patogiausia važiuoti automobiliu per Lenkiją ir Vokietiją iki Olandijos ar Prancūzijos, o tada pereiti per „Eurotunnel“ arba patekti į keltą. Tai leidžia geriau kontroliuoti aplinką ir sustoti reikalingu metu.

8. Kaip paruošti gyvūną fiziškai ir psichologiškai ilgai kelionei?

Dokumentai – tai pusė darbo. kita pusė – gyvūno gerovė. Ilgos kelionės, ypač jei tai 20-30 valandų nuvažiavimas automobiliu, gali išgąsdinti net drąsų šunį.

Pirmiausia – nebeskiepykite ir negydykite (išskyrus būtinus parazitų preparatus) keletą dienų prieš kelionę, kad išvengtumėte šalutinio poveikio (vėmimas, silpnumas) kelyje. Antra – mityba. Paskutinis maistas turi būti duotas maždaug 4-6 valandas prieš išvykstant (jei tai kėdutės kelionė), tačiau vanduo turi būti pasiekiamas visada.

Dėžutė (kennel): jei keliaujate lėktuvu ar keltu be automobilio, dėžutė turi atitikti IATA standartus. Gyvūnas turi galėti stovėti, suktis ir gulti joje. Namuose įdėkite į dėžutę mėgstamą kilimėlį ar drabužį su jūsų kvapu – tai suteiks saugumo jausmo. Nenaudokite raminančių vaistų be veterinaro rekomendacijos, nes jie gali paveikti kvėpavimą ar širdies darbą aukštame ore arba staigiai pasikeitus temperatūrai.

Ir svarbiausia – pasitikėjimas. Gyvūnai jaučia jūsų stresą. Jei jūs nerimstate, jie taip pat. Būkite ramūs, kalbėkite su jais, leiskite jiems užmigti ant jūsų kelių (jei važiuojate automobiliu), kai tik įmanoma.

9. Kas nutinka pasienio kontrolėje atvykus į Angliją?

Atvykus į Jungtinę Karalystę (pavyzdžiui, per Dover arba „Eurotunnel“ terminalą Kalėje prieš išvykstant), jūsų gali sustabdyti pasienio pareigūnai (JK vyriausybės pareigūnai arba veterinarinės kontrolės darbuotojai).

Jie gali paprašyti parodyti AHC dokumentą ir nuskaityti gyvūno čipą. Čia vyksta dvigubas patikrinimas: ar dokumente esantis čipo numeris sutampa su tuo, kas nuskaitytas gyvūno kūne. Jei numeriai nesutampa – kelionė baigtas, ir gyvūnas gali būti siunčiamas atgal arba į karantiną (kas yra labai brangu).

Taip pat gali būti tikrinama, ar AHC parašyta teisinga kalba, ar turi veterinaro antspaudą. Nors dažnai šie patikrinimai yra „sampling“ (tikrinami atsitiktiniai vairuotojai), būkite pasiruošę pilnam patikrinamui. Nepalikite dokumentų bagažinėje – turėkite juos rankinėje bagaže, kad galėtumėte pateikti akimirksniu. Jei viskas tvarkoje, procesas trunka kelias minutes, ir jūsų leidžia važiuoti toliau.

10. Ar reikia rūpintis grįžimu atgal į Lietuvą (arba ES)?

Taip, ir tai yra dažnai pamirštamas detalės. Gyvūno sveikatos pažymėjimas (AHC), kurį gavote Lietuvoje, yra skirtas vienam įvažiavimui į JK. Jis negalioja grįžimui į ES (Lietuvą).