Kaip pasiruošti kelionei iš Anglijos be streso?

Šiuo metu, kai pasaulis vystosi labai greitai, o geografinės ir politinės sąlygos nuolat kinta, planavimas tampa svarbiausiu sėkmės raktu. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, mačiau viską – nuo idealiai organizuotų reisų iki visiškai chaosu užvirtusių situacijų, kurias buvo sunkiai įmanoma ištaisyti. Pastaruoju metu, ypač po „Brexit“, logistika tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, ypač Lietuvos, tapo daug sudėtingesnė. Daugelis žmonių, kurie galvoja apie grįžimą į tėvynę ar tiesiog rengiasi perkelti savo turtą, jau iš anksto pradeda jausti nerimą. Ar viskas pasiekš vietą? Ar mokesčiai nebus per dideli? Ar dokumentai tvarkingi?

Šis straipsnis sukurtas tam, kad šį nerimą paverstų aiškiu veiksmų planu. Stresas atsiranda ne dėl to, kad reikia ką nors daryti, bet dėl to, kad nežinoma, kas ir kada turi būti padaryta. Būtent todėl, remiantis ilgamete patirtimi, suėmiau svarbiausius aspektus ir juos paverčiau aiškia instrukcija. Nesvarbu, ar planuojate pervežti tik kelias kelines su asmeninėmis daiktais, ar ketinate persikelti su visais namais šaliai – šie žingsniai padės išvengti nemalonumų ir raminamų naktų.

Svarbiausia taisyklė, kurią per šiuos metus išmokiau – laikas yra brangiausia valiuta. Nuo pasiruošimo kokybės priklauso ne tik tavo ramybė, bet ir turtumo saugumas. Todėl, kviečiu susipažinti su išsamia informacija, kuri padės organizuoti kelionę iš Anglijos taip, kad ji taptų ne bėda, o įdomiu ir sklandžiu etapu.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kada geriausia pradėti planuoti kelionę iš Anglijos į Lietuvą?

Profesionaliame logistikoje egzistuoja auksinė taisyklė: niekada nebus per anksti. Idealus laikas pradėti planuoti persikėlimą ar didelį krovinių pervežimą yra mažiausiai 4–6 savaitės iki planuojamos išvykimo datos. Jeigu kalbame apie vasaros sezono metą (nuo gegužės iki rugsėjo) ar šventinius periodus, šį laiką vertėtų padidinti iki 8 savaičių.

Kodėl taip ilgai? Pirmiausia, dėl transporto priemonių prieinamumo. Pervežimų srityje taip pat yra „aukšto“ ir „žemo“ sezonų, o vietos sunkvežimiuose yra ribotos. Antra, dokumentų tvarkymas, ypač susijęs su „Transfer of Residence“ (ToR) procedūra Anglijoje ir muitinės deklaravimu Lietuvoje, gali užtrukti. Jeigu pradėsite ruoštis paskutinę minutę, rizikuojate likti be transporto arba mokėti už skubos paslaugas, kurios kainuoja kelis kartus brangiau. Ilgametė patirtis rodo, kad geras planas – tai jau pusė sėkmės.

2. Kokius dokumentus būtina turėti išvykstant iš JK po „Brexit“?

Situacija pasikeitė po 2021 metų, todėl dabar reikalingi ne tik asmeniniai, bet ir administraciniai dokumentai. Jeigu keliaujate asmeniniu automobiliu, būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, šalių, kuriose važiuojate (Lietuva, Lenkija, Vokietija ir kt.), priimtą civilinės atsakomybės draudimą („Green Card“ nėra būtinas, jeigu turite drąžinį liudijimą, kuris galioja ES, bet patariama pasitikrinti sąlygas). Taip pat svarbu turėti techninės priežiūros passą (MOT), jeigu automobilis registruotas JK.

Jei kalbame apie krovinius, svarbiausias dokumentas yra inventoriaus sąrašas (packing list). Jis turi būti detalus: nurodykite, ką vežate (baldai, drabužiai, technika), apytikslę vertę ir, jeigu įmanoma, serijinius numerius brangioms prekėms. Be to, jeigu įgyvendinate „Transfer of Residence“ statusą, būtina gauti ToR01 numerį iš Jungtinės Karalystės mokesčių ir muito inspekcijos (HMRC). Šis numeris leidžia išvežti turtą be JK PVM mokesčio. Be šių dokumentų, perėjimas per Kanalą ar sienas gali tapti tikru košmaru.

3. Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) ir kodėl jis svarbus?

„Transfer of Residence“ yra procedūra, leidžianti asmenims, kurie persikėlia gyventi iš vienos šalies į kitą, išvengti importo mokesčių ir PVM savo asmeniniams daiktams. Per savo dviejų dešimtmetų patirtį mačiau, kaip žmonės prarado šimtus svarų tiesiog todėl, kad nežinojo apie šią galimybę.

Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar planuojate apsigyventi Lietuvoje (ar kitoje ES šalyje), turite teisę pateikti paraišką ToR01 gauti. Sėkmingai gavę šį statusą, Jūsų asmeniniai daiktai (baldai, drabužiai, buitinė technika) laikomi naudotais ir juos įvežant į ES nereikia mokėti importo muito ir PVM. Tačiau svarbu prisiminti taisyklę: šiems daiktams reikia turėti mažiausiai 6 mėnesius juos naudoti prieš išvykstant. Jeigu nuspręsite nusipirkti naują televizorių išvykimo išvakarėse ir bandysite jį įvežti be mokesčių, muitinė tai pastebės ir pridės mokesčius bei baudas.

4. Kaip teisingai susidaryti inventoriaus sąrašą (Packing List)?

Tai vienas dažniausiai ignoruojamų, bet kritiškai svarbių žingsnių. Inventoriaus sąrašas nėra tik paprastas „rečia“ lapas su užrašais „kėdės“ ar „dežės“. Muitinės pareigūnai turi matyti aiškų vaizdą. sąrašas turi būti ruošiamas anglų kalba (jeigu išvežama iš JK) ir, pageidautina, lietuvių kalba (jeigu įvežama į Lietuvą).

Kiekviena dėžė turi būti sunumeruota (pvz., „Dėžė Nr. 1“, „Dėžė Nr. 2“). Sąraše turi būti nurodyta, kas yra kiekvienoje dėžėje (pvz., „Dėžė Nr. 1: Virtuvės reikmenys, indai, keptuvės“). Brangiems daiktams (kompiuteriams, brangioms bijouterijai, paveikslams) reikėtų nurodyti apytikslę vertę ir serijinius numerius. Jeigu sąrašas bus per daug bendras (pvz., „Asmeniniai daiktai“), muitinė gali sustabdyti krovininį automobilį ir pradėti detalią patikrą, kas uždelgs kelionę ir sukels papildomų išlaidų sandėliavimui.

5. Ar galima vežti maisto produktus ir gyvūnus?

Čia reikia būti ypatingai atsargiam. Po „Brexit“ taisyklės dėl maisto produktų iš Jungtinės Karalystės į Europos Sąjungą tapo griežtesnės. Bendrai kalbant, neleidžiama vežti mėsos ir pieno produktų (išskyrus kai kuriuos vaikiškus miltelius), taip pat kai kurių vaisių ir daržovių, jeigu jie turi žemės liekanų. Pavyzdžiui, mėgstama anglų dešra ar sūris gali būti konfiskuojamas sienoje. Geriau suvalgyti visus produktus namuose arba juos atiduoti kaimynams prieš išvykstant.

Kas dėl gyvūnų, tai atskira tema. Jeigu kelionate su šunimi ar kate, būtina turėti galiojantį mikroschemą („chip“), pasirašytą veterinarijos pažymėjimą ir, svarbiausia, atliktą rabies skiepymą bent 21 dieną prieš kelionę. Be to, įvežant gyvūną į ES, reikalingas gyvūno sveikatos pažymėjimas, išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Nenurodyus šių dokumentų, gyvūnas gali būti nesėkmingai perkeltas arba įvežtas į karantiną savininko sąskaita.

6. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo kompaniją?

Rinka pilna įvairių siūlų, nuo „Facebook“ grupėse skelbiamų vairuotojų iki didelių logistikos gigantų. Kaip ekspertas patariu vadovautis ne viena kaina, o reputacija. Patikimumo požymiai: įmonė turinti oficialią svetainę, fizinį adresą ir, svarbiausia, atsiliepimus. Nepasitikėkite tik teigiamais atsiliepimais kompanijos puslapyje – ieškokite nepriklausomų apžvalgų (Google Maps, „Trustpilot“).

Klauskite apie draudimą. Ar kompanija turi „Goods in Transit“ draudimą? Kokia jo franšizė? Jeigu vairuotojas sako, „man nereikia draudimo, aš važinėju saugiai“, – bėkite toliau. Aš matyau daugybę atvejų, kai patyrę vairuotojai patekdavo į avarijas ne savo kaltės, o klientas likdavo be turto. Be to, klauskite apie mokesčių tvarkymą – ar į kainą įskaičiuotas muitinės tarpininkavimas Lietuvoje? Dažnai pigi kaina pasirodo brangi, kai pridedami visi papildomi mokesčiai už dokumentų pildymą.

7. Ką daryti su transporto priemone – važiuoti patiems ar vežti autovežiu?

Tai klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo Jūsų biudžeto, laiko ir patirties. Jeigu automobilis yra senas, jo techninė būklė abejotina, o kelionės maršrutas (Anglija – Prancūzija – Vokietija – Lenkija – Lietuva) ilgas ir reikalauja perėjimo per Lamanšą, patariu pasirinkti autovežį. Taip išvengsite nuovargio, galimų gedimų svetimoje šalyje ir papildomų išlaidų viešbučiams.

Jei nuspręsite važiuoti patys, būtinai pasiruoškite. Patikrinkite padangas (turi atitikti sezono reikalavimus), šviesas, tepalus. Užsirašykite „Green Card“ draudimą (tikrinkite, ar jis galioja visoms keliavimo šalims). Taip pat ne pamirškite „Crit'Air“ lipduko, jeigu važiuosite per Prancūzijos miestus (Paryžius, Lanas), be jo gausite baudą. O svarbiausia – neperkraukite automobilio. Muitinėje dažnai tikrina, ar automobilis neapsikrovęs virš leistinosios masės ar ar krovinys neužstoja vaizdo vairuotojui.

8. Kokios daiktų pakavimo taisyklės, kad jie nenukentėtų kelyje?

Kroviniai keliauja tūkstančius kilometrų, kelyje yra duobės, posūkiai, staigus stabdymas. Blogai supakuota dėžė taps „mikšlu“ iki atvykimo. Naudokite tik kokybiškas, dvigubos sienelės dėžes. Mažus, bet sunkius daiktus (knygas, indus) dėkite į mažas dėžes, o lengvus, bet didelius (pagalves, antklodes) – į didžiules.

Visą tuščią erdvę dėžių viduje ir tarp dėžių sunkvežimio kroveje užpildykite popieriaus, putų ar burbuliuko plėvelės. Dėžės negali judėti. Jeigu gabenate baldus, juos reikia išardyti (nuimti kojas, išimti stalviršius) ir gerai uždengti storo kartono arba apvynioti stretch plėvele, kad išvengtumėte įbrėžimų. Labai svarbu pažymėti dėžes su „lūžtančiais“ daiktais („FRAGILE“) viršuje ir šonuose. Niekada nedėkite sunkių daiktų ant švarių drabužių ar elektronikos dėžių.

9. Kas vyksta su kroviniu muitinėje Lietuvoje ir Anglijoje?

Šiuo metu tai standartinė, bet reikalaujanti dėmesio procedūra. Išvykstant iš Anglijos, krovinių automobilis ar Jūsų automobilis turi praeiti išvykimo kontrolę (Export Control). Jums reikia pateikti prekių deklaraciją (jeigu vežate daugiau nei asmeninį bagažą) arba paprastą pranešimą. Jeigu turite ToR01, tai labai palengvina procesą, nes muitinės pareigūnai žino, kad tai ne prekybinis krovinys.

Atvykus į Lietuvą, krovinys deklaroujamas importui. Jeigu turite ToR statusą, pateikiate nulinės tarifų deklaraciją (mokesčiai netaikomi). Jeigu ToR nėra, mokesčiai skaičiuojami pagra bendrą daiktų vertę. Čia svarbu pasirinkti tinkamą muitinės tarpininką. Geriausia, jeigu pervežėjas pasiūlo „raktą į ranką“ paslaugą, t. y. jis pats pildo dokumentus Anglijoje ir Lietuvoje, o Jums lieka tik gauti pranešimą, kad krovinys išleistas. Bandymas daryti tai patys be žinių gali baigtis milžinišku stresu prie pat sienos.

10. Ką daryti, jeigu krovinys pasirodė pažeistas ar dingęs?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį reikia žinoti iš anksto. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nieko nekeisti. Nedėkite daiktų į kitas vietas, nesugadinkite pakavimo. Būtinai sukurkite nuotraukas pažeidimų vietoje (prieš iškraunant iš sunkvežimio arba iš karto pastebus žalą).

Parašykite formalų pranešimą (pretenziją) pervežėjui ar draudikui. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), pranešimas apie išorinius pažeidimus turi būti padarytas iš karto, o apie vidinius pažeidimus (nusileidus dėžėms) – per 7 dienas. Jeigu turite „Goods in Transit“ draudimą, kreipkitės į draudimo kompaniją. Čia vėl padeda kruopštus inventoriaus sąrašas ir nuotraukos prieš pakavimą. Be įrodymų (nuotraukų, sąrašo su vertėmis), gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma. Todėl pasiruošimas prasideda ne tada, kai kažkas nutiko, o tada, kai viską supakuojate.

Išvada

Kelionė iš Anglijos, ypač kai ji susijusi su viso gyvenimo turtu ar ilgu laukimu namuose, gali atrodyti kaip milžiniška kalna. Tačiau, kaip matyti iš mano daugiametės praktikos, šis kalnas tampa mažu kalneliu, kuomet viskas užrašyta ir suplanuota. Stresas kyla iš neaiškumo, o ne iš paties darbo. Žinodami, kokie dokumentai reikalingi, kaip teisingai supakuoti dėžes ir kokiais teisės aktais remiantis vežti turtą, Jūs įgyjate visišką kontrolę situacijos.

Nepamirškite, kad svarbiausia yra ne paskubėti. Leiskite sau laiko pasirinkti patikimą partnerį, užpildyti anketas ToR gavimui ir kruopščiai pažymėti kiekvieną dėžę. Investicija į planavimą ir pasiruošimą taupyti Jums ne tik nervus, bet ir pinigus, kuriuos būtų reikėję mokėti už baudas, skubos paslaugas ar sugadintus daiktus.

Tikimės, kad šis straipsnis padės Jums jaustis ramiau ir užtikrintai. Nors pasaulis aplinkui keičiasi, o sienos tampa sudėtingesnės, geri pasiruošimas ir profesionali pagalba visada leidžia pasiekti tikslą be nereikalingų rūpesčių. Sėkmės kelionėje ir laukiame Jūsų saugiai namuose!