Kaip gauti geriausią kainą daiktų pervežimui į Angliją

Pervežimo iš Lietuvos į Angliją (Jungtinę Karalystę) klausimas vis dar išlieka vienu populiariausių tarp tų, kurie planuoja persikelti gyventi, siųsti parduodamą prekę arba tiesiog gabenti asmeninius daiktus. Esu dirbęs šioje srityje daugiau nei du dešimtmečius ir per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė rinka, o po „Brexit“ – dar ir pasunkėjo administraciniai reikalai. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: kiekvienas klientas nori sau kuo palankesnės kainos. Ir tai yra visiškai natūralu.

Nors daugelis manoma, kad geriausia kaina randama tiesiog paskambinus į penkias skirtingas kompanijas ir pasirinkus mažiausią skaičių, praktika rodo, kad taip elgiantis galima susidurti su nemaloniais staigmenomis. Tikroji kaina nėra tik skaičius sąskaitoje-faktūroje. Tai santykis tarp kainos, greičio, saugumo ir jūsų nervų. Straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subalansuoti šiuos komponentus, kad jums kainuotų kuo pigiau, bet neprarandant kokybės.

Šiuo metu rinka yra labai konkurencinga, todėl kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos, sezono, užimtumo ir, žinoma, nuo to, kaip tiksliai jūs sugebate aprašyti savo siuntą. Dažnai klientai moka brangiau tiesiog todėl, kad neteisingai suplanuoja pervežimą arba netinkamai paruošia daiktus. Žemiau išsamiai aptarsime pagrindinius niuansus, kurie leidžia sutaupyti didelius pinigus.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų ir, kaip praktikas, pateikiu išsamius atsakymus, kurie padės jums suprasti, kaip veikia kainodara ir kur galima taupyti.

1. Pagal ką apskaičiuojama daiktų pervežimo kaina ir kodėl ji taip skiriasi?

Tai yra pagrindinis klausimas, nuo kurio prasideda viskas. Nėra vienos „vienodos“ kainos visiems. Pervežimo kaina formuojasi remiantis keturiais pagrindiniais faktoriais: tūriu (arba svoriu), atstumu, krovinio tipu ir vietos Anglijoje specifika.

Pirmiausia, logistikoje egzistuoja tokas dalykas kaip „mokamas tūris“. Jei gabenate sunkias metalines konstrukcijas, mokėsite už svorį, tačiau jei perkeliate baldus, kurie yra lengvi, bet dideli, mokėsite už tūrį. Pavyzdžiui, sofa gali sverti 50 kg, bet užimti tiek pat vietos sunkvežimyje, kiek ir 300 kg dėžių su knygomis. Todėl kainos apskaičiavimas dažnai remiasi formule: ilgis x plotis x aukštis (metrais). Gaunamą skaičių dauginame iš fiksuoto koeficiento (pavyzdžiui, 300 arba 333 EUR), ir gauname preliminarią kainą.

Antra, atstumas nėra tik kilometrai nuo Vilniaus iki Londono. Tai yra ir kelių mokesčiai, kurių Lietuvoje nėra, bet Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje jie sudaro didelę išlaidų dalį. Trečia, vietos Anglijoje specifika. Pristatyti krovinią į Londoną ar jo pietryčius visada brangiau nei į šiaurės Angliją ar Škotiją dėl didelių uždarbių, didmiesčio eismoženklių (ULEZ) ir didesnio gyvenimo lygio.

2. Ar verta laukti ir ieškoti „patalpinimo“ (krovininio vietos) arba geriau užsisakyti pilną mašiną?

Čia viskas priklauso nuo jūsų krovinio dydžio ir skubos. Jei turite tik kelias dėžes ar vieną lovą, tikrai nereikia užsisakyti pilnos 3,5 ar 7,5 tonos mašinos – tai būtų neprognozuojamai brangu. Tokiu atveju geriausia kaina gaunama naudojant krovininių vietų patalpinimą (angliškai – groupage arba part load).

Veikia taip: logistikos kompanija surenka kelias mažas siuntas iš skirtingų klientų, jas sukelia į vieną didesnį sunkvežimį ir veža į Angliją. Kaina tada dalijama tarp visų dalyvių. Taip jums mokama tik už užimtą vietą kubiniais metrais. Trūkumas – tai trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol mašina užsipilda. Tačiau jei jūsų prioritetas yra kaina, o ne pristatymas per 48 valandas, tai yra geriausias pasirinkimas.

Jei turite daug daiktų, pavyzdžiui, visą buto ar namo turinį (paprastai virš 15–20 kubinių metrų), tada gali būti, kad pilnos mašinos užsakymas (angliškai – full load) išeis pigiau už patalpinimą. Kodėl? Nes patalpinant didelius kiekius, dažnai taikomi papildomi mokesčiai už rankų darbą (krovimas ir iškrovimas keleiviuose), o pilna mašina važiuoja tiesiai į jūsų adresą be sustojimų.

3. Kaip „Brexit“ ir muitinės procedūros įtakoja galutinę kainą?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė radikaliai. Anksčiau tai buvo tiesiog pervežimas, o dabar tai – importas į trečiąją šalį. Tai reiškia, kad kiekviena siunta privalo praeiti muitinės kontrolę. Daugelis klientų, ieškodami „geriausios kainos“, pamiršta apie šią paslėptą išlaidą.

Jei pervežėjas siūlo kainą, kurioje nėra įskaičiuotos muitinės deklaravimo paslaugos, tai gali būti signalas apie riziką. Anglijoje muitinės (HMRC) gali sulaikyti krovinią, jei dokumentai bus neteisingi, o štai sandėliavimas uosto teritorijoje kainuoja labai brangiai. Geriausia kaina yra ta, kuri įskaito profesionalų paruoštą eksporto ir importo deklaracijas.

Taip pat svarbu prisiminti apie PVM mokesčius (VAT). Jei siunčiate naudotus asmeninius daiktus (perkeliant gyvenamąją vietą), galima gauti atleidimą nuo mokesčių (Transfer of Relief – TOR01), tačiau tam reikia teisingai užpildyti dokumentus. Jei padarysite klaidą, teks mokėti PVM ir importo mokesčius, kurie gali padidinti sąskaitą dvigubai. Todėl patirtis šioje srityje leidžia ne sutaupyti deklaravimo, o išvengti baudų.

4. Ar pakavimas įtakoja kainą? Galima sutaupyti pakavdamas pats?

Absoliučiai taip. Pakavimas – vienas iš nedaugelio dalykų, kurį klientas gali visiškai valdyti ir kuriame gali realiai sutaupyti didžiulius pinigus. Pervežėjai dažnai siūlo pakavimo paslaugas, tai yra patogu, bet kainuoja.

Jei norite geriausios kainos, pakuojuokite daiktus patys. Tačiau čia yra vienas svarbiausių niuansų: dėžės turi būti standartinio dydžio, tvirtos, gerai užklijuotos. Jei padėsite daiktus į maišus arba netvarkingas dėžes, vairuotojas gali atmesti tokį krovinį arba uždėti papildomą mokestį už „nekonvejerinį krovinį“, nes tokius daiktus reikia krauti rankomis vienu po kito, o ne kelti kranu ar su paletės šakute.

Taip pat stenkitės sudėti daiktus ant paletėss. Jeigu surinksite savo dėžes ant vienos paletės ir užfiksuosite ją (apvyniosite) plėvele, pervežimas bus pigiausias. Toks krovinių vadovas (CMR) bus lengviau apskaičiuojamas, o vairuotojas gali tiesiog užkelti paletę į mašiną per 5 minutes. Jeigu dėžės stovi atskirai – tai valandų darbas, o laukas logistikoje yra pinigai.

5. Kaip svorio ir tūrio nustatymas veikia galutinę sąskaitą? Kodėl svarbu tiksliai nurodyti duomenis?

Tai viena dažniausių klaidų, kurių aš esu matęs per 20 metų. Klientas, norėdamas gauti pigesnę kainą, sąmoningai arba ne tyčia nurodo mažesnį tūrį ar svorį. Pavyzdžiui, jis sako: „Aš turiu 3 kubinius metrus“, o iš tiesų, kai vairuotojas atvyksta paėmti, pasirodo, kad yra 5 kubiniai metrai.

Tokiu atveju bendrovė turi dvi pasirinkimo galimybes: arba nevežti krovinius (ir prarasti užsakymą), arba reikalauti papildomo mokesčio vietoje. O štai vietoje (tiesiogiai prie vairuotojo) pasiūlyta kaina yra daug kartų didesnė nei būtų buvusi užsakyta iš anksto. Vairuotojas yra įkaitęs savo laiką, degalus, jis negali tiesiog taip palikti.

Kad gautumėte geriausią kainą ir išvengtumėte konfliktų, išmatuokite savo daiktus kuo tiksliau. Naudokite metriniu matuokliu. Ilgis x plotis x aukštis = tūris. Jeigu netikite, paverskite į logistines dėžes („euro paletes“ – 0,8 kub. m. arba 1,2 kub. m.). Tikslumas duoda pasitikėjimą pervežėjui, o jis gali pasiūlyti geresnę, fiksuotą kainą be jokių priedų.

6. Ar sezono metu (pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasarą) kainos šokiruoja, ir kaip tai apeiti?

Taip, logistika – tai labai sezoniška verslo sritis. Žinoma, kainos šokuoja. Vasarą (birželis–rugpjūtis) yra „perkelėjų“ sezonas, kai dauguma žmonių persikelia į Angliją arba iš jos. Tuo metu mašinų trūksta, paklausa viršija pasiūlą, todėl kainos gali padidėti 20–30 proc. Panašu yra ir prieš šventes (Kalėdas, Naujuosius metus), kai visi nori nusiųsti dovanas ar prekes.

Kaip gauti geriausią kainą? Planuokite iš anksto. Jeigu žinote, kad persikelsite rugpjūčio viduryje, pradėkite ieškoti pervežėjo birželį arba liepos pradžioje. Užsakius mašiną ar vietą anksčiau, galima užfiksuoti „žemosios konjunktūros“ kainą. Taip pat stenkitės vengti pervežimų savaitgaliais arba šventėmis. Pristatymas į Angliją penktadienį arba šeštadienį gali kainuoti brangiau nei pristatymas antradienį, nes vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus.

7. Kuo skiriasi kaina, kai pervežate prekes (pardavimui) nuo asmeninių daiktų?

Tai labai svarbus skirtumas ne tik dėl muitinės, bet ir dėl draudimo bei atsakomybės. Jei pervežate asmeninius daiktus (baldus, drabužius, buities reikmenis) ir deklaruojuote juos kaip tokius, kaina gali būti mažesnė, nes nereikia taip griežtai laikytis kai kurių logistikos standartų, tačiau... čia yra „bet“.

Jei gabenate prekes (pavyzdžiui, internetinės parduotuvės siuntas arba inventorių verslui), tai laikoma komerciniu kroviniu. Tokiems kroviniams reikalingas specialus draudimas (CMR draudimas), kuris padengia prekių vertę. Be to, Anglijoje prekėms gali būti taikomi griežtesni importo mokesčiai. Asmeniniai daiktai (Transfer of Relief) yra atleidžiami nuo mokesčių, o prekės – ne.

Todėl, ieškodami geriausios kainos, būkite sąžiningi. Jei pasakysite, kad tai asmeniniai daiktai, o bus rastos prekės su prekių ženklais ir kvitais, muitinė gali konfiskuoti krovinių arba uždėti didžiules baudas. Geriausia kaina šiuo atveju yra ta, kuri teisingai klasifikuoja krovinius ir apsaugo jus nuo teisinių problemų.

8. Ar apdraudimas yra privalomas, ir jis brangina pervežimą?

Apdraudimas nėra privalomas įstatymo požiūriu (jūs galite vežti savo rizika), tačiau jis yra būtinas protingo žmogaus požiūriu. Per 20 metų esu mačęs, kaip dega sunkvežimiai, kaip vairuotojai sužaloja krovinius arba kaip krovinys nukrenta nuo paletės.

Dauguma pigių pasiūlymų neįskaito draudimo į bazinę kainą. Jie jį prideda kaip papildomą paslaugą (paprastai tai sudaro apie 2–3 proc. nuo krovinio vertės). Ar tai brangina pervežimą? Taip, šiek tiek. Ar tai verta? Absoliučiai taip.

Jei norite sutaupyti, galite rizikuoti ir neimti draudimo, bet tada atsidūratė pavojingoje situacijoje. Jei nutiksite nelaimė, prarasite viską. Mano profesinė nuomonė tokia: geriausia kaina yra ta, kuri apima visapusišką draudimą, nes taip sutaupote nervų ir užtikrinate savo turtą. Jeigu pervežėjas siūlo draudimą už nerealiai mažą mokestį, patikrinkite sąlygas – ar tikrai jis padengia visą vertę, ar tik ribotą sumą (pavyzdžiui, 10 EUR už kilogramą).

9. Kaip adresas Anglijoje įtakoja galutinę kainą (miestas vs. kaimas)?

Manoma, kad toliau į Anglijos vidų brangiau, tačiau situacija yra priešinga. Brangiausia yra pietryčių Anglija ir Londonas. Kodėl? Londonas turi didžiulius eismo ribojimus (ULEZ – Ultra Low Emission Zone), į kurias įvažiuoti senesnėms mašinoms reikia mokėti didelius mokesčius kasdien. Be to, ten didelės koncentracijos, eismo spūstys, o vairuotojo laikas yra brangiausias resursas.

Jūsų adresas gali būti ne tik miestas, bet ir pats privažiavimas. Jei namas yra toli nuo pagrindinio kelio, siaurame takelyje, į kurį neįvažiuoja 40 pėdų ilgio sunkvežimis, reikės naudoti mažesnę mašiną (pavyzdžiui, 7,5 t vietoj 18 t) arba net samdyti papildomą „paskutinės mylios“ (last mile) kurjerį. Tai visiškai pakeis kainos struktūrą.

Norėdami gauti geriausią kainą, pasirūpinkite, kad sunkvežimis būtų galėjęs priartėti prie jūsų namų. Jeigu gyvenate sunkiai pasiekiamoje vietoje, susitarkite su vairuotoju dėl krovinio iškrovimo arčiau pagrindinio kelio (pavyzdžiui, prekybos centro aikštelėje). Tai gali sutaupyti šimtus eurų.

10. Kokius klausimus būtina užduoti pervežėjui prieš sutikdamas su kaina?

Kad gautumėte tikrai geriausią kainą ir nebūtumėte apgauti, visada klauskite šių dalykų: 1. Ar kaina yra fiksuota? (Ar bus papildomų mokesčių už degalus, kelių mokesčius, „paskutinę mylią“?) 2. Ar įskaičiuota muitinės deklaravimo paslauga? (Ypač svarbu po „Brexit“). 3. Koks yra pristatymo laikotarpis? (Ar tai yra 3–5 dienos ar 2–3 savaitės? Skubumas kainuoja). 4. Kas nutinka, jei mano krovinio tūris bus didesnis? (Ar yra tolerancija, pvz., +10 proc., ar mokesčiai skaičiuojami iš karto?). 5. Ar įskaičiuotas draudimas?

Klausdami šių klausimų, parodydiate, kad esate informuotas klientas.