Kada vyksta išvykimo laikai į Angliją darbo dienomis? Visas vadovas ir tvarkaraščiai

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje, ypač kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę, laikas – ne vien matavimo vienetas, o pinigas ir patikimumas. Per daugiau nei dvejų dešimtmetžių patirtį šioje srityje esu matęs, kaip netikslus laiko planavimas gali sukelti grandinines reakcijas, kurios veda į prastovas uostuose, baudas už vėlavimus ar net prarastus sandorius. Klientai dažnai klausia: „Kada konkrečiai išvažiuoja sunkvežimiai į Angliją?“ Atrodo, kad atsakymas turi būti paprastas, tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, viskas yra šiek tiek sudėtingiau.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis ir patirtimi, aiškindamas, kaip formuojasi išvykimo laikai darbo dienomis, ką jie reiškia siuntų siuntėjams ir kokius niuansus būtina apsvarstyti, norint, kad jūsų krovinys pasiektų adresatą laiku. Nors konkretūs laikai gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo pervežėjo, pagrindiniai logistiniai dėsniai ir standartai visur panašūs. Suprasdami šią sistemą, galėsite geriau planuoti savo verslo veiklą ir išvengti nereikalingo streso.

Įvadas

Anglija (arba tiksliau, Jungtinė Karalystė) visada buvo viena populiariausių ir svarbiausių krovinių pervežimo kryptų iš Lietuvos. Nors po „Brexit“ procesai pasunkėjo ir atsirado papildomų muitinės procedūrų, prekybos srautai nesumažėjo. Kiekvieną savaitę tūkstančiai sunkvežimių kerta Europos žemyną ir Kanalo sąsiaurį, siekdami pasiekti Londoną, Birminghamą, Mančesterį ar kitus Didžiosios Britanijos miestus.

Klientams, kurie neužsiima logistika kasdien, išvykimo laiko sąvoka dažnai asocijuojasi su momentu, kai sunkvežimis išvažiuoja iš jų sandėlio. Tačiau profesionalioje logistikoje „išvykimo laikas“ yra kompleksinis konceptas. Tai ne tik tas momentas, kai vairuotojas užveda variklį, bet ir visa paruošimo procedūra: krovinio surinkimas sandėlyje, dokumentų tvarkymas (ypač svarbu dėl muitinės), planinis techninės apžiūros laikas bei vairuotojo poilsio valandų derinimas su keltų arba Eurotunelio tvarkaraščiais.

Darbo dienomis – nuo pirmadienio iki penktadienio – logistika vyksta pagal griežtą ritmą. Sunkvežimiai dažniausiai išvyksta rytais, kadangi tai leidžia maksimaliai išnaudoti dienos šviesą, išvengti didžiausių spūsčių ir laiku pasiekti uostus (Ostendą, Kalkerį, Duisburgą ar Roterdamą) ir ten susisiekti su keltų maršrutais. Tačiau nenuostabu, kad dalis reisų vyksta ir vakare ar naktį – tai priklauso nuo to, ar tai yra „sąlyginis“ (suvestinių krovinių) reisas, ar pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load).

Štame tekste mes giliau panagrinsime į tai, kaip susiformuoja šie laikai, kodėl jie taip svarbūs ir ką turėtumėte žinoti, prieš užsakydami pervežimą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su krovinių išvykimo laikais į Angliją. Jie parengti remiantis mano ilgamečia praktika ir siekiu padėti jums suprasti procesą nuo vidaus.

1. Koks paprastai yra standartinis sunkvežimių išvykimo laikas į Angliją darbo dienomis?

Standartinis ir dažniausiai pasitaikantis išvykimo laikas darbo dienomis yra nuo 08:00 iki 10:00 ryte. Kodėl būtent taip? Visiškai paprasta: vairuotojai privalo laikytis darbo ir poilsio laiko apribojimų. Jei sunkvežimis išvyktų vėliau, pvz., 12:00 val., vėliau prasidėtų ir jo važiavimas, dėl ko jis rizikuotų vėluoti į nurodytą keltą ar Eurotunelio perėjimą. Be to, ryte Lietuvoje ir Lenkijoje eismo intensyvumas dar būna palyginti mažesnis nei popietėje, kas leidžia greičiau palikti miestus ir prisijungti prie greitkelių. Tačiau, jei kalbame apie suvestines (dalinius krovinius), išvykimas gali būti nukeltas iki 14:00–16:00 valandos, kol sandėlyje susirenka visi kroviniai ir užbaigiamas krovimo procesas.

2. Ar išvykimo laikas priklauso nuo to, kokiu uostu keliauja krovinys (pvz., Kalkeris-Duveras arba Roterdamas-Hulis)?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių faktorių, lemiantis išvykimo grafiką. Jei maršrutas planuojamas per Kalkerį (Calais) ir Duverą (Dover), kuris yra trumpiausias kelias per Kanalą, sunkvežimio išvykimo laikas Lietuvoje gali būti šiek tiek lankstesnis, nes kelionės trukmė iki uosto trumpesnė (apie 18–20 valandų važiavimo). Tačiau jei krovinys keliauja ilgesniu maršrutu, pvz., iki Roterdamo arba Zebriugės (kad patektų į Hulį, Iminghamą ar Harvičą), planavimas turi būti tikslesnis. Kadangi šie keliai ilgesni, vairuotojas turi išvykti taip, kad atvyktų į uostą bent 2–3 valandoms anksčiau iki keltų išplaukimo, kad spėtų atlikti vizualinę patikrą, patekti į dokumentų patikrą ir užlipti ant keltos. Dėl to kroviniams, važiuojantiems šiaisiais maršrutais, išvykimas dažnai numatomas ankstyvesniu rytu ar net priešpaskutine diena.

3. Ką reiškia „išvykimo langas“ ir kodėl jis svarbus?

Logistikoje mes dažnai vartojame terminą „išvykimo langas“ (departure window). Tai laiko intervalas, kurio metu sunkvežimis privalo išvykti, kad viskas vyktų pagal planą. Pavyzdžiui, jei jūsų krovinys yra dalinis (suvestinė), išvykimo langas gali būti nurodytas kaip „antradienį, 08:00–14:00“. Tai reiškia, kad vairuotojas gali atvykti pas jus į sandėlį ir įkelti prekes bet kuriuo šio laiko momentu, o po to išvykti į Angliją. Klientams svarbu suprasti, kad jei jūsų prekės nėra paruoštos šiuo laiku, sunkvežimis negali laukti neribotai, nes tai sulėtins kitų klientų siuntas. Vėlavimas už „išvykimo lango“ ribų gali reikšti, kad krovinys atidėtas iki kito reiso, pvz., iki rytojaus ar net kito savaitės dienos, jei tai yra suvestinė.

4. Kaip „Brexit“ ir muitinės procedūros veikia išvykimo laikus?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos proceso (Brexit), išvykimo laikas tapo dar svarbesniu. Prieš išvykstant, vairuotojas turi turėti ne tik CMR kontraktą, bet ir teisingai pateiktas eksporto deklaracijas, kurios turi būti patvirtintos NCTS sistemoje. Jei dokumentai yra neteisingi arba vėluojami, sunkvežimis negali išvykti iš sandėlio ar net gali būti sulaikytas pasienio punkte (pvz., tarp Lenkijos ir Vokietijos arba tiesiogiai prieš įplaukiant į keltą). Dėl šios priežasties, dauguma patikimų pervežėjų nustato griežtesnes „išvykimo dokumentų pateikimo“ pabaigos datas – dažnai tai būna darbo dienos pradžia (pvz., iki 10:00 val.), kad buvo laiko ištaisyti klaidas iki paties išvykimo. Taigi, dabaliniame kontekste, išvykimo laikas – tai ne tik fizinis išvažiavimas, bet ir virtualus dokumentų „uždarymas“ prieš judant.

5. Ar galima pasitarti dėl išvykimo laiko savaitgaliais ar šventėmis?

Taip, tai yra dažnas reikalavimas, ypač didmeninės prekybos grandinėms, kurios negali praleisti nė vienos savaitės. Tačiau reikia atskirti du dalykus: vairuotojo darbo laiką ir sandėlio darbo laiką. Sunkvežimiai gali važiuoti ir savaitgaliais (išskyrus tam tikras šventes ir poilsio dienas Vokietijoje, kurioje griežtai ribojami sunkiasvorių transporto važiavimai), tačiau jūsų sandėlis turi būti atidarytas, kad įkrauti krovinį. Dažnai klientai nori, kad krovinys būtų paimtas penktadienio vakarą arba šeštadienį. Tokiu atveju, išvykimas į Angliją techniškai įvyksta tą dieną, kai krovinys yra įkrautas, tačiau vairuotojas gali pradėti važiuoti tik kai leidžia teisės aktai, arba gali laukti iki pirmadienio ryto, jei reikia (nors tai retai būna efektyvu). Geriausias sprendimas – derėtis su pervežėju iš anksto, kad būtų suplanuotas „Special Transport“ reisas, jei standartinis grafikas netinka.

6. Kas nutinka, jei klientas vėluoja su kroviniu ir nespėja į planuotą išvykimo laiką?

Tai viena dažniausių problemų. Jei klientas numatytą išvykimo laiką (pvz., antradienį 12:00) nespėja paruošti prekių, sunkvežimis dažniausiai turi vykti toliau pagal maršrutą, kad neišleistų laiko kitiems klientams. Tokiu atveju krovinys gali būti perkeltas į kitą, artimiausią galimą išvykimą. Jei tai yra pilnas sunkvežimis (FTL), kuris skirtas tik vienam klientui, vairuotojas gali laukti 1–2 valandas be papildomo mokesčio, tačiau ilgesnis laukimas (pvz., visą dieną ar naktį) reikalaus kompensacijos (vairuotojo laukimo mokestis). Suvestinėse (LTL) laukimas iš viso neįmanomas – sunkvežimis tiesiog važiuoja be jūsų krovinio, o jis bus paimtas tik kito reiso metu (pavyzdžiui, po 2–3 dienų, kai įmonė vėl formuoja grupę į Angliją). Todėl būtina tiksliai laikytis sudarytų terminų.

7. Kiek laiko trunka kelionė nuo išvykimo iki atvykimo į Angliją?

Kadangi mes kalbame apie Angliją, atstumai yra dideli. Vidutinis važiavimo laikas nuo Lietuvos iki pirmojo Anglijos sandėlio ar paskirstymo centro yra apie 24–36 valandas, priklausomai nuo maršruto ir vietos Anglijoje. Jei sunkvežimis išvyksta antradienį ryte (pvz., 09:00), jis dažniausiai pasiekia Anglijos sieną (arba keltą) trečiadienio popietę ar vakare, o į paskirties vietą gali atvykti ketvirtadienio ryte arba naktį. Verta atsižvelgti ir į laiko juostų skirtumą (Anglija yra 1 valanda atsiliekanti nuo Lietuvos). Taigi, planuodami išvykimą, atsižvelkite į tai, kad „rytoj atvyks“ retai kai būna įmanoma, jei išvykimas įvyksta šiandien – dažniausiai tai trunka mažiausiai dvi dienas.

8. Ar dienos metu (pvz., priešpiet) išvykstantys sunkvežimiai yra mažiau patikimi?

Ne būtinai mažiau patikimi, tačiau jie patenka į kitą eismo srautų ritmą. Jei sunkvežimis išvyksta 14:00 valandą dieną, jis vėliau pasiekia Vokietijos automagistralių spūstis, kurios dažnai susiformuoja darbo dienų popietėmis. Be to, vėlesnis išvykimas reiškia, kad vairuotojo 4,5 valandų vairavimo laikas pasibaigs vėliau, o poilsio pertrauka gali tekti patiems judriausiems vakaro metams. Tai gali šiek tiek prailginti kelionę. Tačiau dauguma profesionalių pervežėjų taiko planus taip, kad išvengtų šių rizikų. Jei jums siūlomas išvykimas popietę, nebijokite – tiesiog klauskite, kada numatomas atvykimas, ir tikrinkite, ar tai atitinka jūsų poreikius.

9. Kokios yra išvykimo tikimybės atskirais Lietuvos regionais (Vilnius, Kaunas, Klaipėda)?

Lietuva yra palyginti maža šalis, tačiau logistinis centras yra išsibarstęs. Dauguma išvykimų vyksta iš didžiųjų logistikos parkų, esančių prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Jei jūsų įmonė yra mažame miestelyje, pvz., Ukmergėje ar Panevėžyje, išvykimo laikas gali būti nustatomas pagal tai, kiek laiko reikia vairuotojui atvykti iš bazinio sandėlio pas jus. Pavyzdžiui, jei pagrindinis išvykimas iš terminalo yra 10:00, o vairuotojas turi pas jus atvykti paimti krovinius, jis gali atvykti pas jūsų sandėlį jau 07:00 ryto. Todėl svarbu ne tik sužinoti, kada sunkvežimis „išvyksta į Angliją“, bet ir kada jis bus pas jūsų durims (krovimo laikas).

10. Kaip užtikrinti, kad išvykimas įvyktų sklandžiai ir be nepageidaujamų staigmenų?

Geriausias būdas – atvirumas ir komunikacija. Kaip ekspertas, visada patariu klientams pateikti visus duomenis (svorį, matmenis, prekių pavadinimus, EORI numerius) ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo išvykimo. Jei prekės yra nestandartinės (pavojingos, šaldomos, perdidžios), apie tai būtina pranešti iš karto. Taip pat verta pasirūpinti, kad sandėlyje būtų kas nors, padedantis vairuotojui įkrauti krovinį (jei nėra apkrovos technikos). Jei šių trikčių išvengsite, išvykimo laikas bus tiksliai taip, kaip numatyta, ir jūsų krovinys pasieks Angliją be nedarbo dienų praradimo.

Išvada

Sumažinant visą aukščiau išdėstytą informaciją, vienas dalykas aiškus: išvykimo laikai į Angliją darbo dienomis nėra atsitiktiniai. Tai tiksliai apskaičiuotas logistinis procesas, kuris atsižvelgia į vairuotojų darbo laiką, keltų tvarkaraščius, eismo sąlygas ir, svarbiausia, jūsų, kaip kliento, poreikius.

Per savo ilgą karjerą esu pamatęs, kad sėkmingiausi bendradarbiai tie, kurie supranta, kad „išvykimas“ prasideda ne tada, kai užsiveda variklis, o dar prieš kelias dienas, kai tiksliai paruošiami dokumentai ir krovinys. Darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio, logistika veikia kaip laikrodis – rytais vyksta suvestinės, dienomis – užpildomi pilni sunkvežimiai, o vakarais – planuojami rytojaus išvykimai.

Jei planuojate siųsti krovinius į Angliją, patariu derėtis su savo logistikos partneriu dėl tvarkaraščio iš anksto. Nenuokslumai šioje srityje kainuoja brangiai – tiek laiko, tiek pinigų. Tiksliai žinodami, kada vyksta išvykimai ir kaip juos užtikrinti, jūsūs užtikrinsite, kad jūsų verslas veiks be pertraukų, o prekės pasieks klientus Londone, Bristolyje ar Liverpulyje laiku. Logistika – tai ne tik pervežimas, tai partnerystė, kurioje laikas yra tas brangiausias resursas, kurį mes kartu valdome.