Išvykimo tvarkaraštis į Angliją kasdien ir savaitgaliais: Visas Vadovas Klientams

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei du dešimtmečius, sukaupiau nemažai žinių apie tai, kaip veikia logistika tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Šis maršrutas visada buvo vienas aktyviausių, o po „Brexit“ jis tapo dar sudėtingesniu ir reikalaujančiu didesnio dėmesio detaliems. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, susijęs ne su kaina ar dokumentais, o su laiku. Tiek siuntėjai, tiek gavėjai nori tiksliai žinoti, kada krovinys išvyksta ir kada galima tikėtis jo pristatymo, ypač kalbant apie kasdienius išvykimus ir savaitgalių ypatumus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuojami išvykimo tvarkaraščiai į Angliją, kuo skiriasi darbo dienų nuo savaitgalių logistika, ir ko tikėtis užsisakant pervežimą. Mes išnagrinėsime ne tik teorinius grafikus, bet ir praktinius niuansus, kur lemia tai, kad jūsų siunta pasiekus adresą laiku.

Įvadas

Logistika – tai ne tik furgonai vėjuotuose plentuose. Tai tiksliai suderinta sistema, kurioje kiekviena valanda turi savo kainą. Kalbant apie maršrutą „Lietuva – Anglija“, tvarkaraštis priklauso nuo keleto kritinių veiksnių: keltų ir Eurotunelio darbo laiko, vairuotojų poilsio režimo (pagal ES ir JK nuostatus) bei, žinoma, muitinės procedūrų greičio. Per pastaruosius 20 metų matome, kaip ši sistema evoliucionavo: nuo paprastų „važiuojame, kai užsipilda“ principų iki kompleksinių „just-in-time“ (tik laiku) pristatymų grandinių.

Svarbiausia, ką klientai turi suprasti, yra tai, kad „kasdieniai išvykimai“ logistikoje nereiškia, kad furgonas gali išvažiuoti bet kurią minutę. Tai reiškia, kad įmonė turi sukauptą kritinę siuntų masę (paprastai tai vadinama „kolektiniu kroviniu“ arba „groupage“), kad maršrutas būtų ekonomiškai rentabilas. Tačiau dėl didelio prekybos srauto tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, šiandena dauguma profesionalių vežėjų gali pasiūlyti išvykimus net 5–7 kartus per savaitę.

Savaitgaliai logistikoje visada buvo „pilka zona“. Anksčiau manyta, kad prekybos centrai užsidaro, todėl ir siuntos nekeliauja. Tačiau šiuolaikinės e-komercijos tendencijos privertė pervežėjus adaptuotis. Dabar ir šeštadieniais, bei net sekmadieniais galima pastebėti aktyvų judėjimą, nors tai ir vyksta kiek kitokiais principais nei darbo dienomis. Šiame straipslyje mes panagrinėsime, kaip tai veikia iš vidaus, kad jūs galėtumėte planuoti savo veiklą be nereikalingų nerimų.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su išvykimo tvarkaraščiais, kuriuos per daugelį metų girdėjau iš savo klientų. Detaliai atsakymuose aiškinu ne tik „kada“, bet ir „kodėl“ taip yra.

1. Kaip tiksliai veikia kasdienių išvykimų į Angliją tvarkaraštis?

Esu dirbęs su įvairiomis logistikos kompanijomis, ir galiu pasakyti, kad „kasdienis išvykimas“ dažniausiai yra terminas, apibrėžiantis aukštą dažnumą, o ne būtinybę išvykti kiekvieną dieną tiksliai 08:00 valandą ryte. Profesionalioje transporto įmonėje egzistuoja vadinamieji „išvykimo langai“ (departure windows). Pavyzdžiui, jei kalbame apie kolekcinius krovinius (kai viename furgone važiuoja kelių klientų siuntos), paprastai yra nustatyti fiksuoti išvykimo dienomis: pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

Didesnės įmonės, turinčios didesnį klientų srautą, gali leisti sau išvykti kasdien (nuo pirmadienio iki penktadienio, ar net septynias dienas per savaitę). Tokiu atveju, tvarkaraštis paprastai formuojamas taip: vairuotojai surenka krovinius Lietuvoje (pavyzdžiui, iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos sandėlių) iki tam tikros valandos (dažniausiai iki 14:00 ar 16:00), o po to vyksta į pietus link Lenkijos ar Vokietijos, kad naktį pasiektų jūrų uostą arba Eurotunelį. Taigi, jei jūsų siunta pasiruošusi sandėlyje iki pietų, ji beveik garantuotai pateks į tą pačios dienos išvykimą. Jei vėluojate – siunta neišvyksta šiandien, o perkeliam į kitą „langą“.

2. Ar išvyksta siuntos į Angliją savaitgaliais (šeštadienį ar sekmadienį)?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Tradiciškai logistika poilsiauja, tačiau Anglijos kryptis yra išimtis. Po „Brexit“ ir sparčios e-komercijos augimo, paklauga šeštadieniais išaugo. Dauguma stambių pervežėjų siūlo išvykimus šeštadieniais, ypač tais atvejais, kai reikia, kad siunta Anglijoje būtų pirmadienio ryte (pavyzdžiui, dalys gamybai ar prekybos centrui).

Tačiau čia yra savitas niuansas. Šeštadieniais išvykęs vairuotojas vis tiek turi laikytis poilsio režimo. Jei jis išvyksta šeštadienio ryte, jis gali važiuoti iki šeštadienio vidurdienio (pagal taisykles), tada turi pradėti poilsį. Tai reiškia, kad siunta gali „užstrigti“ kelionės viduryje arba prie uosto, laukiant, kol vairuotojas atsims poilsio. Sekmadieniais situacija dar labiau komplikuojasi – Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių sandėliai dirba trumpiau arba visai nedirba, todėl surinkti siuntą sekmadienį yra beveik neįmanoma. Sekmadienį į Angliją dažniausiai važiuoja tik tie furgonai, kurie išvyko šeštadienį ir tęsia kelionę, arba specialūs ekspresiniai reisai.

3. Kokios yra pagrindinės išvykimo vietos Lietuvoje?

Nors interneto svetainėse dažnai rašoma „Išvykimas iš Lietuvos“, logistikoje viskas prasideda nuo konkrečių terminalų. Per 20 metų susiformavo aiškūs logistikos centrai, iš kurių „sužieduojami“ visi kroviniai į Vakarus.

Pagrindinės išvykimo vietos yra: 1. Vilnius ir jo apylinkės: Čia sus concentrauja didžioji dalis siuntų dėl didelio verslo koncentracijos. 2. Kaunas: Strategiškai patogus taškas, sugebanantis aptarnauti tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos kryptis. 3. Klaipėda: Nors čia yra jūrų uostas, dauguma krovininių automobilių į Angliją išvyksta būtent iš Klaipėdos sandėlių, nes jie aptarnauja vakarų Lietuvos verslą.

Jei esate iš mažesniojo miesto, pvz., Utenos ar Marijampolės, jūsų siunta dažniausiai pirmiausia keliauja į vieną iš šių pagrindinių „hubų“ (terminalų). Tik ten ji įkeliamą į didesnį furgoną, kuris ir tęsia kelionę į Angliją. Todėl, kai kalbame apie išvykimo laiką, turime omenyje laiką, kai krovinys palieka šį pagrindinį terminalą, o ne tada, kai jis paimamas iš jūsų sandėlio.

4. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo tvarkaraščius?

Negalima praleisti šio klausimo, nes jis sukėlė didžiausią chaosą per pastarąjį dešimtmetį. Iki 2021 metų išvykimas į Angliją buvo beveik tas pats, kas išvykimas į Vokietiją – tik ilgesnis. Po „Brexit“ atsirado muitinės kontrolė. Tai reiškia, kad prieš išvykstant (arba tiesiogiai pasienio punkte, pvz., Francijos ir JK pasienyje), turi būti pateikti visi dokumentai: EX1 deklaracijos, prekių katalogai, MVR registracijos.

Jei dokumentai yra neteisingi arba trūksta informacijos, furgonas gali būti sulaikytas pasienio punkte. Tai gali sujaukti net tvarkiausią tvarkaraštį. Dėl to dauguma pervežėjų dabar keičia savo tvarkaraščius taip, kad furgonai atvyktų į pasienio kontrolę (Dover-Calais arba Eurotunelį) ne aštuoną valandą ryto (kai yra didžiausios eilės), o vėliau arba ankstesniais laikais, taip siekdami išvengti spūsčių. Taip pat, išvykimo dieną reikia skirti daugiau laiko dokumentų paruošimui – todėl dažnai „cut-off“ (paskutinės siuntos priėmimo) laikas perkeltas į ankstesnę valandą.

5. Kokia yra skirtumo tarp „standartinio“ ir „ekspresinio“ išvykimo?

Klientai dažnai painioja šiuos dalykus. Standartinis išvykimas – tai tas, apie kalbėjome anksčiau: furgonas surenka siuntas, važiuoja pagal grafiką (pavyzdžiui, 2-3 kartus per savaitę). Tokiu atveju, nuo siuntos paėmimo iki pristatymo gali praeiti 3–5 darbo dienų. Tai yra ekonomiškiausias variantas.

Ekspresinis išvykimas veikia visiškai kitu principu. Jis nėra susietas su fiksuotu tvarkaraščiu „kas antradienį“. Ekspresas – tai tuomet, kai jums reikia, kad siunta išvykti šiandien. Tuo atveju logistikos vadybininkas ieško „užpildomo“ krovinio (backload) arba skiria atskirą furgoną (jei krovinys didelis). Ekspresas gali išvykti net ir tą pačią valandą, kai užsakote (jei dokumentai tvarkingi). Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau. Mano patirtis rodo, kad ekspresiniais reisais dažnai naudojasi gamyklai, kai sugedo linija ir reikia skubiai atvežti atsarginių dalių – tada kaina nebebe svarbi, svarbus laikas.

6. Kaip vairuotojų darbo laikas įtakoja išvykimo laiką?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas, kurį dažniausiai pamiršta klientai. Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje galioja griežtos vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukos ilgiau kaip 4,5 valandas, o per paras gali dirbti tik 9 arba 10 valandas (priklausomai nuo savaitės).

Kaip tai veikia tvarkaraštį? Jei furgonas turi išvykti iš Vilniaus 15:00 valandą, kad naktį pasiektų uostą, tai apskaičiuota ne atsitiktinai. Skaičiuojama taip: kelionė iki uosto trunka, tarkime, 12 valandų. Vairuotojas turi padaryti 45 min. pertrauką. Jei jis išvyksta vėlai, jis gali pavėluoti į paskutinį keltą ar traukinį į Angliją. Jei jis pavėluoja į keltą (pavyzdžiui, 23:00 val. keltas), jis turi laukti rytojaus 6:00 val. keltų. Tai reiškia, kad visą tvarkaraštį Anglijoje reikės stumti į priekį mažiausiai 7 valandomis. Todėl pervežėjai yra itin griežti dėl „išvykimo lango“ laikymosi – vėluojantis vienas klientas gali padaryti žalą visiems kitiems to furgono klientams.

7. Ar galima sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai jau nebe privalumas, o standartas. Prieš 20 metų tekdavo skambinti vadybininkui ir klausti: „Kur mano furgonas?“. Dabar visi krovininiai automobiliai, vykstantys į Angliją, yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis.

Kai užsakote pervežimą, dažniausiai gaunate nuorodą į stebėjimo platformą. Ten galite matyti ne tik tikslą vietovę, bet ir vairuotojo greitį, o svarbiausia – numatomą atvykimo laiką (ETA). Tačiau verta prisiminti, kad Anglijoje, ypač artimiausiuose metuose, dėl eismo spūsčių (M25 apvažiavimas aplink Londoną yra legendarus savo spūstimis) šis laikas gali keistis. Jei matote, kad furgonas sustojo prie Doverio uosto, tai greičiausiai vyksta muitinės kontrolė – tai normalu. Stebėjimas padeda planuoti jūsų gavėjams – jie žino, kada turi būti sandėlyje, kad iškrauti siuntą.

8. Kas nutinka, jei siunta nepasiekia išvykimo laiko (cut-off)?

Tai klasikinis scenarijus, su kuriuo susiduriame dažnai. Tarkime, tvarkaraštis numato išvykimą 14:00, o jūsų siunta atvyksta į mūsų terminalą 14:30. Tokiu atveju siunta nelenda į furgoną, kuris jau uždarytas ir paruoštas kelionei (vairuotojas jau gali būti įsijungęs variklį, o dokumentai – pateikti muitinei).

Siunta yra perkeliama į kitą išvykimą. Jei išvykimai vyksta kasdien, tai nėra didelė problema – siunta išvyks rytoj. Tačiau jei tai, tarkime, ketvirtadienis, o kitas išvykimas tik pirmadienį (kaip būna mažesnėms įmonėms), tai sukelia nemažą nervinę emociją klientui. Aš visada patariu savo klientams: jei norite būti tikri, kad siunta išvyks šiandien, ją į terminalą reikia pristatyti ne paskutinę minutę, o bent 1 diena anksčiau arba ankstyvą rytą. Tai sutaupo daug nervų.

9. Kokios yra pristatymo Anglijoje specifikos pagal atvykimo laiką?

Anglijoje taip pat galioja savo taisyklės. Nors Lietuvoje sandėliai dažnai dirba iki 18:00 ar 20:00 valandos, Anglijoje (ypač mažesniuose miestuose arba privaciuose sandėliuose) darbo laikas gali baigtis jau 16:00 ar 17:00. Tai labai svarbu planuojant tvarkaraštį.

Jei mūsų furgonas atvyksta į Angliją (pavyzdžiui, į Birmingemo ar Mančesterio zoną) antradienio vakare 18:00 valandą, ir gavėjo sandėlis jau uždarytas, vairuotojas negali iškrauti siuntos. Jis turi laukti iki rytojo. Tai vadinama „laukimu“ (waiting time). Kai kurie klientai tai supranta, kiti ne. Jei norite, kad siunta būtų pristatyta be delsos, reikia žinoti ne tik mūsų išvykimo laiką, bet ir jūsų partnerio (gavėjo) Anglijoje darbo laiką. Dažnai derame tvarkaraščius taip, kad furgonai Anglijoje atvyktų anksti ryte (prieš 8:00 val.), kad spėtų iškrauti visus krovinius darbo dienos metu.

10. Kaip sezonas veikia išvykimo grafikus?

Per 20 metų pastebėjau aiškius ciklus. Nuo rugsėjo iki gruodžio (ypač prieš Kalėdas) išvykimai į Angliją tampa itin intensyvūs. Tuo laikotarpiu „kasdieniai išvykimai“ tampa būtinais, o ne papildomomis paslaugomis. Tačiau dėl didelio siuntų kiekio gali kilti situacijų, kai net ir kas vykstantys furgonai būna pilni anksčiau nei laikas.

Atvirkščiai, sausio mėnesį arba vasaros atostogų metu (liepos–rugpjūčio mėn.) intensyvumas šiek tiek krenta, tačiau ne tiek, kaip anksčiau. Dabar e-komercija veikia visus metus. Vis dėlto, planuodami didelius siuntimus (pvz., perkelti visus biesto baldus ar gamybos įrangą), visada patariu kreiptis į mus iš anksto. Sezono metu vietos furgonuose gali būti rezervuojamos savaitei ir daugiau iš anksto.