Išvykimo tvarkaraščiai ir atvykimo laikai į Angliją: Pilnas vadovas verslui

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sugebėjau įsisavinti vieną pagrindinę tiesą: laikas logistikoje – tai ne tik skaičiai laikrodžio rodyklėje, tai pinigai, pasitikėjimas ir, dažniausiai, kliento ramybė. Kai kalbame apie krovinių gabenimą į Angliją (arba Jungtinę Karalystę), situacija yra ypatinga. Geografiškai tai salos, o tai reiškia, kad mūsų maršrutą visada "perkerta" jūra arba požeminis tunelis. Tokiomis sąlygomis tvarkaraščiai tampa daug sudėtingesni nei tiesioginis važiavimas per kelią Berlyną.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuojami išvykimo tvarkaraščiai, ką tikėtis iš atvykimo laikų ir kodėl retas ekspertas drįsta pažadėti "pristatymą iki 12:00 valandos" be jokių išlygų. Mes išnagrinėsime visus niuansus – nuo vairuotojų poilsio režimo iki muitinės procedūrų, kurios po "Brexit" tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Suprasdami šiuos procesus, galėsite geriau planuoti savo verslo veiklą ir išvengti nereikalingo streso.

Įvadas

Krovinių gabenimas į Angliją jau daugelį metų išlieka viena populiariausių maršrutų kryptų Lietuvos transporto kompanijoms. Tačiau, nepaisant didelio paklausos, daugelis klientų vis dar kyla klausimų dėl tikslaus pristatymo laiko. Kodėl kroviniui, kurį įvežėte anksčiau per tris dienas, šį kartą prireikė penkių? Kodėl vairuotojas negali pristatyti prekių penktadienio vakare? Atsakymai slypi sudėtingame tarptautinės logistikos tinkle.

Svarbu suprasti, kad Anglija nėra kontinentinė Europa. Nors atstumas nuo Vilniaus iki Londono "kaip vėjo sakom" gali atrodyti panašus į atstumą iki Romos, techninės realizacijos perspektyvoje tai visiškai kita realybė. Mūsų maršrutą visada laiko "įkalčiu" persikėlimas per Lamanšą. Čia susiduria trys pagrindiniai veiksniai: keltų arba Eurotunelio tvarkaraščiai, galimas uždelstimas dėl muitinės kontrolės ir, žinoma, eismo intensyvumas Didžiosios Britanijos keliuose.

Be to, pastaruoju metu itin svarbu yra vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitos taisyklės. Europos Sąjungos reglamentai griežtai reguliuoja, kiek valandų vairuotojas gali būti už vairo ir kiek privalo ilsėtis. Tai tiesiogiai įtakoja tai, kada krovinys gali išvykti iš Lietuvos ir kada jis gali atvykti į paskirties vietą Anglijoje.

Šiame straipsnyje mes sukelsime dangį nuo profesionalios logistikos procesų. Mes ne tik pateiksime bendrus laiko框架us, bet ir paaiškinsime, kaip susidaro šie laikai, ką daryti, jei įvykia nenumatyta situacija, ir kaip tinkamai pasiruošsi siuntai, kad jos keliavimas būtų kuo sklandesnis. Esu čia, kad padėčiau jums suprasti šį procesą ne kaip klientą, o kaip partnerį, kuris žino, ką reiškia sėdėti vairuotojo vietoje ir spręsti tūkstančius kilometrų nuo namų kilusius iššūkius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda per savo dvidešimt metų patirtį. Atsakymai į juos padės jums susidaryti išsamią vaizdą apie tai, kas vyksta "užkulisiuose", kai jūsų krovinys keliauja į Angliją.

1. Kaip dažnai vyksta reisai iš Lietuvos į Angliją?

Dažnumas priklauso nuo konkretaus logistikos operatoriaus masto ir maršruto specifikos, tačiau didelės, patikimos kompanijos (kaip mūsų) siūlo beveik kasdienes išvykimas. Paprastai turime reguliaraus linijinio transporto tvarkaraščius. Pavyzdžiui, krovininiai automobiliai gali išvykti iš pagrindinių Lietuvos logistikos centrų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) 2–3 kartus per savaitę, o dideliųjų gabaritų arba dalinių krovinių (LTL) atveju – net kasdien.

Svarbu paminėti, kad "išvykimas" nėra tik tas momentas, kai sunkvežimis pradeda važiuoti iš jūsų sandėlio. Tai yra suplanuota išvykimo data iš mūsų centrinių sandėlių arba surinkimo taškų. Jei užsakote vietą daliniame krovininyje, mes pirmiausia turime surinkti prekes iš kelių siuntėjų, sukonsoliduoti jas vienoje mašinoje ir tik tada pradėti maršrutą. Todėl, nors išvykimai į Angliją vyksta nuolat, jūsų konkrečios siuntos pradžia gali šiek tiek pasislinkti atsižvelgiant į surinkimo ciklą. Visada rekomenduoju sužinoti tikslią "cut-off" (paskutinio priėmimo) datą, kad jūsų prekės spėtų patekti į planuojamą reisą.

2. Koks vidutinis pristatymo laikas į Angliją?

Vidutinis, "idealus" pristatymo laikas, kai niekas nesikerta ir eismas normalus, svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Jei kalbame apie pietinę Angliją (Londonas, Birmingamas, Mančesteris), tai paprastai trunka apie 3–4 dienas. Jei reikia vykti į šiaurę (Škotija, Newcastle) arba į Velsą, gali prireikti papildomos dienos.

Svarbu atskirti vairavimo laiką nuo viso kelionės trukmės. Kelionė į uostą (pavyzdžiui, Calais arba Dunkerque) Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Belgijoje užima apie 20–24 valandas grynojo vairavimo. Tačiau pridedant poilsio pertraukas, muitinės kontrolę ir laukimą prieš keltą, realus laikas "iki keltų" yra apie 2 dienos. Persikėlimas per Lamanšą trunka nuo 1,5 iki 4 valandų (priklausomai nuo to, ar tai tunelis, ar keltas). Tada vėl seka vairavimas per Angliją, kurios keliai, ypač aplink Londoną (M25 žiedas), gali būti labai užstrigę. Taigi, 4 dienų terminas – tai realus, atsargus įvertinimas, leidžiantis išvengti nusivylimo.

3. Kodėl atvykimo laikas gali pasikeisti?

Tai, aš galiu pasakyti, yra dažniausia kliento nusivylimo priežastis. Logistikoje egzistuoja vadinamosios "jėgos majoriaus" (force majeure) aplinkybės, tačiau yra ir kasdienių kliūčių. Pirmasis ir pagrindinis veiksnys – eismo įvykiai ir užstrigimai. Vokietijos autostradose arba Anglijos greitkeliuose avarijos gali sustabdyti eismą valandomis.

Antras svarbus veiksnys – orų sąlygos. Žiemos metu rūkas arba sniegas Vokietijoje gali drastiškai sulėtinti judėjimą. Vasarą atsitinka, kad dėl karščio kyla asfalto deformacijos arba gaisrai, taip pat trukdantys eismui.

Trečias, ir po "Brexit" vis svarbesnis dalykas – muitinė. Nors dokumentai pateikiami iš anksto, kartais muitinės pareigūnai gali nuspręsti atlikti papildomą fizinę krovinio patikrą. Tai gali užtrukti nuo kelias valandų iki keleto dienų, jei kyla abejonių dėl prekių kilmės arba dokumentų tikslumo. Ir galiausiai – techniniai sugedimai. Sunkvežimis yra techninė priemonė, ir kartais gali sugesti net tobuliausias vilkikas. Profesionalios kompanijos visada turi draudimą ir pagalbos paslaugas kelyje (road assistance), tačiau tai vis tiek sukelia delsimą.

4. Ar vairuotojas gali pristatyti krovinį naktį arba savaitgalį?

Tai labai dažnas klausimas, ir atsakymas priklauso nuo to, ką mes vadiname "pristatymu". Pagal vairuotojų darbo laiko reglamentą, vairuotojas gali vairuoti tam tikrą skaičių valandų per dieną ir privalo turėti ilgesnę poilsio pertrauką. Jei kelionė vyksta sklandžiai, vairuotojas gali atvykti prie paskirties sandėlio vėlai vakare arba net naktį.

Tačiau, ar jis gali iškrauti? Tai jau priklauso nuo gavėjo (jūsų arba jūsų partnerio Anglijoje) sandėlio darbo laiko. Dauguma sandėlių Anglijoje dirba nuo 8:00 ryto iki 17:00 valandos, penkiadienę savaitę. Jei vairuotojas atvyksta 23:00 valandą, jis dažniausiai privalo laukti iki ryto. Kai kurie didelių mažmeninių tinklų (pavyzdžiui, parduotuvės) sandėliai dirba 24/7, ten iškrovimas galimas bet kuriuo paros metu.

Jei jums būtina, kad prekės būtų pristatytos savaitgalį, tai turi būti aptarta ir suderinta iš anksto. Tai gali reikalauti papildomo mokesčio, nes reikės planuoti maršrutą taip, kad vairuotojas nepraleistų savaitgalio laukdamas sandėlio atidarymo, kas padidėtų jo darbo užmokestį. Be to, reikia atsižvelgti į "Driver's CPC" poilsio taisykles – vairuotojas negali dirbti be poilsio 7 dienas iš eilės, tad ilgesni reisai gali būti planuojami taip, kad savaitgalis būtų poilsio laikas.

5. Kaip veikia "Brexit" ir kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?

"Brexit" pakeitė visą žaidimo taisykles. Anksčiau Anglija buvo ES dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar tai – trečiosios šalies siena. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto kontrolę Lietuvoje (išvykstant) ir importo kontrolę Anglijoje (atvykstant).

Standartinė, sklandi muitinės procedūra, kai visi dokumentai (EX1 deklaracijos, komercinės sąskaitos, pakuočių sąrašai) pateikti teisingai ir laiku, užtrunka nuo 30 minučių iki 2 valandų. Sistema elektroninė, deklaracijos pateikiamos iš anksto.

Tačiau jei dokumentuose yra klaidų, trūksta sertifikatų (pavyzdžiui, sanitarijos arba kilmės dokumentų maisto produktams), sistema gali blokuoti krovinį. Tada vairuotojas turi važiuoti į "Red Lane" (raudonąją juostą) arba specialų muitinės postą. Ten pareigūnai fiziškai tikrina krovinių turinį. Tokia patikra gali užtrukti nuo 4 valandų iki 2 dienų. Mano patirtis rodo, kad dažniausia problemų kyla dėl neteisingai nurodytos HS kodų (prekių tarptautinės prekybos kodų) sistemos arba dėl to, kad siuntėjas nepateikė visų reikalingų licencijų. Todėl dokumentų parengimas – tai pusė sėkmės laiko atžvilgiu.

6. Kurie yra pagrindiniai persikėlimo punktai (Keltai vs. Tunelis)?

Yra du pagrindiniai būdai patekti į Angliją iš žemyninės Europos dalies: keltai ir Eurotunelis. Keltai dažniausiai plaukia iš Calais, Dunkerque arba Oostende į Dover, Folkestone arba Hull. Kelionė keltu trunka apie 90 minučių (Calais-Dover). Keltų privalumas – vairuotojai turi galimybę pailsėti, pavalgyti, išeiti iš mašinos. Tačiau keltai gali būti atšaukiami dėl blogo oro (audros), kas sukelia didelius vėlavimus.

Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle) iš Calais (Coquelles) į Folkestone veikia visą parą, kas 30–40 minučių. Čia vairuotojas užvažiuoja į vagoną su savo sunkvežimiu ir per 35 minutes nusileidžia po tuneliu. Tunelis yra mažiau jautrus orams (išskyrus ekstremalius atvejus, kai jis uždaromas dėl ugnies grėsmės). Tunelio privalumas – greitis ir pastovumas. Didelės kompanijos dažnai renkasi tunelį dėl tikslumo, tačiau keltai gali būti pigesni arba patogesnys tam tikriems maršrutams (pavyzdžiui, jei reikia važiuoti į šiaurę, Hull uostas gali sutaupyti daug valandų vairavimo Anglijoje).

Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus tvarkaraščio, kainos ir to, kaip greitai reikia patekti į Londoną. Mano kaip eksperto nuomonė: norint užtikrinti pastovumą, tunelis dažniausiai yra saugesnis pasirinkimas, nors keltai suteikia daugiaia lankstumo vairuotojų poilsio atžvilgiu.

7. Kaip veikia krovinio stebėjimas ir kada galiu sužinoti tikslią atvykimo valandą?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS stebėjimo neįsivaizduojama. Kai tik sunkvežimis pajuda iš bazės, jis turi įrengtą GPS terminalą, kuris siunčia koordinates į mūsų sistemą kas 15–30 minučių. Tai leidžia mums matyti mašinos vietą realiu laiku.

Tačiau "tiksli atvykimo valanda" (ETA – Estimated Time of Arrival) yra dinamiškas dydis. Mes galime jums pateikti preliminarią laiką išvykimo dieną (pavyzdžiui, "ketvirtadienio ryte"). Kai vairuotojas persikels per Lamanšą ir įsivažiuos į Angliją, mes galime sužinoti tikslesnį laiką (pavyzdžiui, "penktadienį apie 14:00"). Vėliausiai tikslią valandą dažniausiai patvirtina vairuotojas pats, paskambindamas gavėjui (arba mums) likus 4–6 valandoms iki atvykimo.

Nerekomenduoju remtis tik automatine programa, kuri rodo atvykimo laiką pagal atstumą, nes ji neįvertina eismo intensyvumo arba muitinės. Geriausias būdas – nuolat bendrauti su savo logistikos vadybininku, kuris stebi situaciją ir gali paaiškinti, kodėl laikas gali pasislinkti.

8. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) tvarkaraščiai?

Tai esminis skirtumas. Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad visa sunkvežimio priekaba yra užpildyta jūsų prekėmis (arba jūsų ir vieno kito kliento, jei tai "puses" krovinys). Tokiu atveju maršrutas yra tiesioginis: iš jūsų sandėlio (arba surinkimo taško) tiesiai į Angliją. Čia tvarkaraštis yra labiau lankstus ir greitesnis.

Dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load) reiškia, kad vienoje mašinoje yra kelių (dažniausiai 5–10) skirtingų klientų siuntos. Tokiu atveju sunkvežimis turi apvažiuoti pagal visus surinkimo taškus Lietuvoje (ir galbūt Latvijoje ar Lenkijoje), prieš išvykstant į Angliją. Anglijoje taip pat reikės apvažiuoti kelis iškrovimo taškus. Dėl to bendras pristatymo laikas gali būti ilgesnis (1–2 dienos daugiau), o tvarkaraščiai yra griežtesni, nes vairuotojas turi laikytis konkretaus maršruto, kad nepraleistų kitų klientų pristatymo langų. Jei jums svarbus greitis, visada rekomenduoju rinktis FTL arba bent jau "puses" krovinį.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas nepaspėja į planuotą keltą?

Tai viena įžymiausių situacijų. Kelionės metu gali atsitikti viskas: avarija, užstrigęs eismas dėl nelaimingo atsitikimo arba net paprasta stabdžių gedimas.