Išvykimo laikai ir tvarkaraštis iš Jungtinės Karalystės: Pilnas vadovas klientams

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų yra „Kada krovinys išvyks?“. Atrodytų, kad tai paprasta klausimas, tačiau esu dirbęs šioje srityje beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti drąsiai: atsakymas nėra vienas žodis. Tvarkaraštis iš Jungtinės Karalystės – tai ne tiesiog keletas datų kalendoriuje, o sudėtingas mechanizmas, kurį veikia geografija, muitinės procedūros, oro sąlygos, uostų užimtumas ir logistikos grandinės dinamika.

Jungtinė Karalystė, kaip sala, sukuria unikalius iššūkius. Skirtingai nei pervežimai vidurio Europoje, kur galima važiuoti be sustojimų per sienas, čia visada vykdomas uostų perkėlimas (angl. crossing). Tai reiškia, kad mūsų tvarkaraštis priklauso ne tik nuo to, kai vairuotojas užpakuoja prekes prie sandėlio duris, bet ir nuo to, kada keltas arba traukinys perkelia jį per Lamanšą. Po „Brexit“ situacija dar labiau sudėtingėjo – įtvirtinus muitinės sieną, laiko sąnaudos padidėjo, o tvarkaraščiai tapo mažiau lankstūs.

Šiame straipsnyje aš, kaip ilgametis specialistas, padėsiu jums suprasti, kaip suformuojami išvykimo laikai, ką tiksliai reiškia terminas „tvarkaraštis“ ir kodėl kartais kyla uždelčiamų, nors viskas atrodo suplanuota iki minučės. Nesvarbu, ar planuojate siųsti vieną paletą (LTL krovinys), ar užpildytą sunkiasvorį vilkiką (FTL krovinys), supratimas apie tai, kaip veikia sistema, padės jums geriau planuoti savo verslą ir išvengti nereikalingo streso.

Svarbu pabrėžti, kad profesionali logistika nėra apie spėjimą, o apie tikslų planavimą ir rizikos valdymą. Mes stengiamės nustatyti realius išvykimo laikus, tačiau klientas turi žinoti, kas turi įtakos šiems laikams. Toliau aptarsime pagrindinius veiksnius, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir suteiksime jums žinių, kurios leis jums jaustis tikrai informuoti aptarinėjant pervežimus su JK.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų per šiuos visus metus. Atsakymai yra detali, remiantis praktine patirtimi, kad jums būtų kuo aiškiau.

1. Kaip dažnai vyksta reisai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Tai vienas pagrindinių dalykų, kurį klientai nori žinoti. Jeigu kalbame apie suvestinius krovinius (LTL – Less than Truckload), kai mums reikia suskirstyti keleto klientų prekes į vieną vilkiką, tvarkaraštis yra dažniausiai fiksuotas. Pavyzdžiui, mūsų standartinis tvarkaraštys gali numatyti išvykimus iš JK 2–3 kartus per savaitę (pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Tai leidžia mums surinkti pakankamai krovinių, kad pervežimas būtų ekonomiškas ir kainos klientui liktų konkurencingos.

Jei kalbame apie pilnavidurius krovinius (FTL – Full Truckload), kai jūsų prekoms užtenka vieno vilkiko, tvarkaraštis yra daug lankstesnis. Tokiu atveju mes galime išvykti beveik bet kurią dieną, priklausomai nuo to, kada prekės bus paruoštos sandėlyje ir kai bus užtikrintas vairuotojo poilsio laikas (pagal „tachografą“). Taigi, jei jums skubu, FTL transportas yra geriausias pasirinkimas, nes mes galime pritaikyti išvykimo laiką prie jūsų poreikių, o ne laukti fiksuoto tvarkaraščio.

2. Kiek vidutiniškai trunka kelionės trukmė nuo siuntos paėmimo iki pristatymo Lietuvoje?

Vidutinė trukmė yra labai priklausoma nuo rūšies, tačiau vadovaudamasis praktine patirtimi galiu sakyti taip. Standartinis suvestinis krovinys (LTL), kuris surenkamas Jungtinės Karalystės sandėlyje, trunka apie 5–7 darbo dienas. Kodėl tiek ilgai? Prieš išvykstant vairuotojas turi aplankyti kelis ar net dešimtis siuntėjų, surinkti prekes ir užfiksuoti jas. Tada vyksta kelionė iki uosto (pavyzdžiui, Dover arba Folkestone), perkėlimas per Lamanšą, važiavimas per Belgiją, Nyderlandus ar Vokietiją ir galiausiai atvykimas į Lietuvą, kur vėl vyksta iškrovimas pagal maršrutą.

Pilnaviduriams kroviniams (FTL) trukmė yra trumpesnė – paprastai 3–4 dienos. Čia nėra stabdymų kitų klientų prekėms pakrauti (išskyrus jūsų). Vairuotojas atvyksta pas jūsų tiekėją, užkrauna ir važiuoja tiesiai į Lietuvą. Tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra „teorinis“ greitis. Realybėje užtrunka šiek tiek ilgiau dėl uosto eilių ir muitinės procedūrų, kurias dabar reikia atlikti tiek išvykstant iš JK, tiek atvykstant į ES.

3. Kokios įtakos išvykimo laikui turi „Brexit“ ir muitinės procedūros?

„Brexit“ visiškai pakeitė žaidimo taisykles. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pervežimas tarp Londono ir Vilniaus buvo beveik tas pats, kas tarp Vilniaus ir Varšuvos – nėra muitinės. Dabar kiekviena siunta turi kirsti sieną, ir tai reikalauja dokumentacijos.

Įtakos išvykimo laikui esančios dvi: 1. Dokumentų parengimas: Prieš išvykstant mums reikia gauti „Eksporto deklaraciją“ (EX). Jei klientas pateikia neteisingus duomenis (pvz., neteisingą svorį ar HS kodą), deklaracija gali būti atmesta, o vairuotojas liktų įstrigęs ties siena. Tai gali atidėlioti išvykimą valandomis ar net dieną. 2. Patikros punktuose (Kent): Kai kurie kroviniai yra atrankiniu būdu patikrinami. Jei mūsų vilkikas „užkliūna“ į tikrinimą, jis privalo važiuoti į specialią zoną ir laukti, pareigūnai patikrins, ar siunta atitinka dokumentus. Tai yra neprognozuojama ir gali sukelti vėlavimą.

Todėl visada patariu savo klientams: „Kuo ankščiau pateikiate dokumentus, tuo greičiau išvykstame.“ Mes stengiamės patikrinti dokumentus dar prieš vairuotojo atvykimą į sandėlį, tačiau jei klaidų randama jau prie sienos, tai sulėtina procesą.

4. Kurie yra pagrindiniai išvykimo uostai iš JK ir kodėl tai svarbu?

Nors JK turi daug uostų, 90 % mūsų krovinių keliauja per dvi pagrindines trasas: Dover-Calais (keltas) ir Folkestone-Coquelles (Eurotunelis). Šios vietos yra arti Londono ir pietryčių Anglijos, kur daugiausia ir susikaupia pramonė.

Taip pat naudojame šiaurines trasas, pvz., Hull-Rotterdam arba Immingham-Rotterdam (Zeebrugge). Kodėl tai svarbu klientui? Todėl, kad jei jūsų tiekėjas yra šiaurės Anglijoje (pavyzdžiui, netoli Mančesterio ar Leeds), mums ekonomiškiau ir greičiau nukreipti vairuotoją į šiaurės uostus. Jei jis važiuotų į Doverį, jis praleistų daugiau laiko važiuodamas per Angliją, padidintų degalų sąnaudas (kurias apmoka klientas) ir galbūt pavėluotų į uosto „langą“ (slot).

Pasirinkdami maršrutą, mes atsižvelgiame ne tik į tvarkaraštį, bet ir į geografinę padėtį. Mūsų tikslas – surasti optimaliausią kelią, kad krovinys išvyktų kuo greičiau, o kaina liktų tinkama.

5. Ar galima užtikrinti tikslų išvykimo laiką (pvz., 14:00 valandą)?

Tai yra klasikinis klausimas. Klientas sako: „Aš turiu prekes paruoštas 12:00 val., ar gali išvykti 14:00?“. Atsakymas: Teoriškai taip, praktiškai – ne visada.

Logistikoje, ypač su suvestiniais krovinais (LTL), vairuotojas turi „langą“, ne tikslų laiką. Jei vairuotojas turi apsilankyti penkiose skirtingose vietose prieš išvykstant į uostą, ir vienoje iš jų jis praleidžia 30 minučių (nes buvo sunku užkrauti ar buvo eilė), tai nustumia visą grafiką. Taip pat uostai (ypač Eurotunelis) turi griežtus išvykimo „langus“. Jei vairuotojas pavėluoja 5 minutes, gali tekti laukti kito nurodyto laiko, kartais po valandos ar dviejų.

Jei jums būtina, kad išvykimas būtų tiksliai tam tikru laiku, mes rekomenduojame ekspresinį pervežimą arba dedikuotą vilkiką (dedicated truck). Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai pas jūsų tiekėją ir laukia, kol prekės bus paruoštos, o tada skubiai važiuoja į uostą. Tai brangesnė paslauga, bet ji duoda garantiją tikslumo.

6. Kas nutinka, jei uoste yra didelės eilės?

Tai, deja, ne retas reiškinys, ypač vasarą (atostogų metu) arba per šventes (Kalėdos, Naujieji Metai). Taip pat eilės susidaro dėl muitinės streikų Prancūzijoje arba techninių trikčių uoste.

Jei įvyksta tokia situacija, mūsų operacijos skyrius stebi vairuotojo buvimo vietą realiu laiku. Mes stengiamės perskambinti vairuotojui ir įvertinti situaciją. Jei eilė yra ilgesnė nei 3 valandos, mes pranešame klientui apie galimą vėlavimą.

Svarbu suprasti, kad tokiu atveju tai yra bėgimoji (force majeure) aplinkybė. Nė vienas pervežėjas negali įtakoti uosto eilių. Tačiau, kaip patyrusi komanda, mes žinome alternatyvius maršrutus. Pavyzdžiui, jei Doverio uoste chaosas, mes galime nukreipti vilkiką per Eurotunelį (jei ten nėra eilių) arba net per šiaurės uostus, jei leidžia laikas. Tai mūsų ekspertinė vertė – žinome, kaip elgtis krizėje.

7. Ar galima sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Šiuolaikinėje logistikoje be GPS neįsivaizduojame darbo. Ką tik pasirašius sutartį, klientas gauna sekimo nuorodą (arba prisijungimo duomenis).

Tačiau būtina paaiškinti, ką rodo ši informacija. Jūs matote vilkiko buvimo vietą. Jei vilkikas stovi vienoje vietoje keletą valandų, tai gali reikšti tris dalykus: 1. Vairuotojas turi poilsį (pagal įstatymus jis privalo ilsėtis 45 minučių kas 4,5 valandos ir 11 valandų per parą). 2. Vyksta iškrovimas ar pakrovimas kitame kliente. 3. Stovi eilėje į uostą.

Mes visada kviečiame klientus nepanikuoti, jei matote, kad vilkikas „stojo“. Pirmiausia patikrinkite laiką – jei tai naktis (pvz., 02:00 val.), labai tikėtina, kad vairuotojas tiesiog privalo ilsėtis. Mūsų sistema taip pat siunčia automatinį pranešimą, kai krovinys yra išvežtas iš JK ir kai jis atvyksta į Lietuvą.

8. Kaip veikia vairuotojų darbo laiko apribojimai ir kaip tai veikia tvarkaraštį?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas. Europos Sąjungoje yra griežtai reglamentuojamas vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografai). Vairuotojas negali vairuoti be perstojo ilgiau kaip 4,5 valandos.

Kodėl tai svarbu jums? Pavyzdžiui, jei jūsų sandėlis yra Škotijoje (Glasgow), o vairuotojas turi išvykti iš pietų Anglijos. Jis gali atvykti prie jūsų sandėlio tik ryte, tačiau jei jis jau vairavo 4 valandas, jam reikės 45 minučių perstojo prieš pradedant krauti prekes. Jei sandėlis vėluoja su iškrovimu (pavyzdžiui, jums reikėjo valandos, o truko trys), vairuotojas gali „suvalgyti“ savo vairavimo laiką ir neturės laiko pasiekti uosto tos pačios dienos vakare.

Tokiu atveju jis privalo sustoti ir ilsėtis 9 valandas (išskyrus atvejus, kai įmanoma suskirstyti poilsį, bet tai sudėtinga). Tai reiškia, kad išvykimas į Lietuvą nusikelia kitai dienai. Todėl visada prašome klientų būti pasiruošusiems priimti vairuotoją laiku. Jūsų greitumas – tai mūsų greitumas.

9. Ar reikia rezervuoti vietą iš anksto, ir kiek laiko tai trunka?

Taip, būtina. Ypač dabar, kai po pandemijos vairuotojų trūkmas juntamas visoje Europoje, vietos uostuose ir keltuose yra ribotos.

Standartinėje praktikoje mes prašome klientų pranešti apie krovinį bent 48–72 valandas prieš planuojamą išvykimą. Tai leidžia mums: 1. Užrezervuoti vietą kelyje (uosto „slotą“). 2. Suskirstyti maršrutą (jei tai suvestinis krovinys). 3. Parengti ir patikrinti visus muitinės dokumentus.

Jei kreipiatės „iš karto“ (pavyzdžiui, šiandien reikia išvežti), mes visada stengiamės padėti (tai vadiname „spot cargo“), tačiau tokie atvejai brangiau ir nėra garantijos, kad mes rasime laisvą vilkiką ar vietą kelyje tame pačiame diename. Planavimas – tai raktas į sėkmę logistikoje.

10. Kokia yra kainų politika priklausomai nuo išvykimo dienos?

Kaina gali svyruoti priklausomai nuo to, kada išvykstate. Standartinės savaitės dienoms (pirmadienis – penktadienis) taikomos standartinės tarifų lentelės.

Tačiau yra dvi išimtys: 1. Šventės ir savaitgaliai: Išvykimai šeštadieniais, sekmadieniais arba švenčių dienomis (ypač Kalėdos ar Naujieji Metai) paprastai kainuoja brangiau. Tai susiję su vairuotojų viršvalandžiais ir uostų mokestiais, kurie šiomis dienomis padidėja. 2. Degalų kainos: Nors tai tiesiogiai nesusiję su diena, bet degalų kainos svyravimas gali įtakoti galutinę kainą. Mes stengiamės išlaikyti kainas stablias, tačiau kartais taikome degalų priedą (fuel surcharge), jei rinkoje įvyksta staigus šuolis.

Visada rekomenduoju klientams aptarti kainą užsakant paslaugą. Jei jūsų biudžetas yra ribotas, galbūt verta atidėti išvykimą keletą dienų, kad patektumėte į pigesnį, reguliario reiso langą, o ne skubėti ekspresiniu reisu.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo laikai ir tvarkaraštis iš Jungtinės Karalystės nėra atsitiktinis dydis – tai kruopščiai suplanuota proceso grandinė. Kaip ekspertas su dvidešimt metų patirtimi, galiu teigti, kad sėkmingas pervežimas priklauso ne tik nuo vilkiko greičio, bet ir nuo dokumentų tvarkos, geografinių ypatumų ir abiejų pusių (siuntėjo ir pervežėjo) komunikacijos.

Mes stengiamės pasiūlyti lankstus tvarkaraščius, pritaikytus tiek dideliems, tiek mažiems siuntėjams. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad jūsų prekės pasiektų paskirties vietą saugiai ir laiku, o jūs galėtumėt ramiai planuoti savo verslo veiklas. Nors išoriniai veiksniai, tokie kaip oro sąlygos ar muitinės eilės, gali sukelti nedidelių nukrypimų, mūsų žinios ir patirtis leidžia mums valdyti šias rizikas kiek įmanoma geriau.

Jei planuojate siuntą iš JK, nedelskite susisiekti su mumis kuo anksčiau.