Išvykimo laikai į Angliją: Pilnas informacinis vadovas ir logistikos subtilybės

Anglija (arba Jungtinė Karalystė) jau dešimtmečiais yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tūkstančiai tonų krovinių keliauja per Baltijos jūrą, per Lenkiją ir Vokietiją, siekdami pasiekti Britanijos salas. Tačiau, nors šis maršrutas atrodo įprastas, dažnai kyla klausimų, susijusių su tuo, kada tiksliai galima išvykti, kaip formuojasi grafikai ir kodėl kartais terminai pasislenka. Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena: laikas tarptautiniuose pervežimuose – tai ne tik skaičius laikrodžyje, tai kompleksinė sistema, kurioje susikerta kelių šalių legislacija, uostų darbo grafikai ir net orų prognozės.

Šiame straipsnyje mes ne tik pažiūrėsime į tvarkaraščius, bet ir gilinsimės į tai, kas juos lemia. Nesvarbu, ar planuojate siųsti dalinį krovinį (LTL), ar visą sunkvežimį (FTL), suprasti procesą – tai pirmas žingsnis link sėkmingo ir be streso pervežimo.

Įvadas: Kodėl išvykimo laikai yra svarbesni nei manote

Pradedantiesiems gali atrodyti, jog išvykimo laikas į Angliją – tai paprasta data, kai vairuotojas užveda variklį. Tačiau profesionalioje logistikoje tai yra kritinis taškas, nuo kurio priklauso visa tiekimo grandinės efektyvumas. Per savo ilgą karjerą mačiau ne vieną kartą, kaip netiksliai suprasti išvykimo grafikai sukelia didelių nuostolių verslui, kai prekės neatvykta laiku į parduotuvę ar gamybos liniją stovi dėl trūkstamų detalių.

Rinka po „Brexit“ pasikeitė ir tapo sudėtingesnė. Anksčiau išvykimas iš Lietuvos reiškė tik važiavimą iki uosto; dabar tai reiškia ir laiko rezervą muitinės procedūroms. Be to, Anglijos geografinė padėtis – salos statusas – verčia priklausoti nuo keltų ir Eurotunelio grafikų, kurie savo ruožtu priklauso nuo potvynių, dirbtuotojų streikų ir metų laikų.

Kai kalbame apie išvykimo laikus, svarbu skirti tris pagrindinius dalykus: tai išvykimas iš siuntėjo sandėlio Lietuvoje, išvykimas iš terminalo (pvz., Klaipėdos ar tiesiogiai iš Lietuvos keliu link Lenkijos) ir galiausiai – išvykimas iš kontinentinės Europos į Britaniją (per Lamanšą). Šie trys laikai dažnai nesutampa, ir ekspertas turi sugebėti juos suderinti.

Šiame straipsnyje mes sukelsime dangį nuo profesionalių vežėjų grafikų ir pasakysime, ką tiksliai reiškia „išvykimas“ jūsų siuntai. Mes aptarsime maršrutus, dokumentus, muitines ir, svarbiausia, atsakysime į klausimus, kurius dažniausiai užduoda klientai, norintys suprasti, kada jų krovinys pasieks paskirties vietą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos girdėju per konsultacijas. Atsakymai parengti remiantis praktine patirtimi ir dabartine rinkos situacija.

1. Kaip dažnai vyksta reisai iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirenkate. Jeigu kalbame apie dalinių krovinių (kai viename sunkvežimyje sukeliami kelerių klientų siuntos) pervežimus, tai didelės logistikos kompanijos siūlo beveik kasdienius išvykimus. Pavyzdžiui, grupiniai kroviniai paprastai surenkami tam tikrose dienose (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais) ir išvyksta nustatytu „grafiku“.

Jei kalbame apie pilno krovinio sunkvežimį (FTL), tai situacija yra lankstesnė. Čia išvykimo laikas priklauso nuo jūsų pasiruošimo – kai krovinys paruoštas ir dokumentai sutvarkyti, sunkvežimis gali išvykti tą pačią dieną arba sekančią rytą. Didžiosios transporto kompanijos turi nuolatinius reisus: vieni vairuotojai važiuoja „ten“, kiti – „atgal“. Taigi, realiai, kasdien iš Lietuvos įvairiais maršrutais (tiesiogiai per uostus arba per tiltus/tunelius) išvyksta šimtai sunkvežimių. Esant dideliam paklausos sezonui (prieš šventes ar vasarą), reisų dažnis gali būti didinamas iki dvigubai.

2. Kiek laiko trunka kelionė nuo išvykimo iki pristatymo į Angliją?

Standartinis laikas, kurį vadovaujuosi savo skaičiavimuose, yra nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau tai yra labai apibendrinta statistika. Jeigu sunkvežimis išvyksta iš Vilniaus pirmadienį ryte ir važiuoja tiesioginiais maršrutais (pvz., per Kaliningradą arba Lenkiją/Vokietiją į Zebriugę arba Doverį), jis gali atvykti į paskirties vietą (pvz., Londoną ar Birminghamą) jau antradienio naktį arba trečiadienio rytą. Tačiau tai yra „idealus“ scenarijus.

Praktikoje reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio režimus. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukų, todėl ilgos kelionės visada įtraukia sustojimus poilsio zonose. Be to, jeigu krovinys yra dalinis, reikia laiko jo surinkimui ir iškraipimui tarpiniuose terminaluose. Taigi, saugiai planuodamas savo verslą, aš visada patariu skirti 4–5 darbo dienas. Jei krovinys keliauja į toliau esančias vietas Škotijoje arba Airijoje (per šiaurę), pridėkite dar vieną dieną. Po „Brexit“ muitinės procedūros gali pridėti papildomų 2–4 valandų prie bendro laiko, todėl neskubėkite skubti.

3. Kokius maršrutus naudojama ir kaip jie įtakoja išvykimo laiką?

Svarbiausia suprasti, kad Anglija yra sala, todėl netiesioginių kelių nėra – viską lemia uostai arba tuneliai. Yra trys pagrindiniai maršrutų tipai, kuriuos naudojame:

1. Klaipėdos uosto maršrutai: Sunkvežimis važiuoja į Klaipėdą, keltas perneša jį (dažnai kartu su vairuotoju) į Vokietiją (Kylis arba Zebriugė), o toliau vairuotojas važiuoja link Calais arba Dunkerko ir keliauja per Lamanšą. Šis maršrutas dažniausiai trunka ilgiau dėl keltų grafikų, bet jis patogus tiems, kurie nori išvengti perpildytų Vokietijos autostradų arba turi specifinius krovinius.
2. Tiesioginis važiavimas per kontinentinę Europą: Sunkvežimis išvyksta iš Lietuvos, važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją iki Prancūzijos arba Belgijos uostų (Calais, Dunkirk, Zeebrugge, Hook of Holland). Tai yra populiariausias ir dažniausiai greičiausias būdas, jei nėra didelių spūsčių.
3. Eurotunelis: Tai yra geležinkelis, kuris perneša sunkvežimius po Lamanšo sąsiauriu maždaug per 35 minutes. Jis veikia labai intensyviai, išvykimas kas 15–20 minučių. Tai yra patikimiausias būdas pataikyti į grafiką, nes keltai gali būti atšaukti dėl bangų, o tunelis veikia beveik visada.

Išvykimo laiką dažniausiai lemia būtent užsakymas ant kelto arba įvažiavimo į tunelį. Jei vairuotojas pavėluoja į uostą 15 minučių, jis gali praleisti savo „langą“ ir laukti kelias valandas iki kito išvykimo.

4. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo laikus ir kas pasikeitė?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje. Anksčiau išvykimas iš Europos Sąjungos į Angliją buvo beveik tas pats kas kelionė į kitą ES šalį. Dabar tai yra išvykimas į „trečiąją šalį“. Ką tai reiškia praktiškai? Prieš išvykstant iš Lietuvos (arba prieš įvažiuojant į JK), turi būti pateikta „Prekybos deklaracija“ (Export Declaration ir Import Declaration).

Jeigu šie dokumentai neteisingai užpildyti arba nėra patvirtinti muitinės sistemoje, sunkvežimis gali būti sulaikomas pasienio punkte. Mano patirties rodo, kad dabar reikia planuoti papildomą 2–4 valandas prieš pat išvykimą į uostą, kad vairuotojas spėtų „užregistruoti“ krovinius muitinėje. Daugelis kompanijų dabar siūlo vairuotojams išvykti iš Lietuvos pora valandų anksčiau, kad būtų užtikrintas laiku atvykimas į Doverį arba Folkestoną be streso. Taip pat atsirado „Smart Freight“ sistemos, kurias reikia užpildyti prieš išvykstant – tai dar vienas techninis barjeras, kuris gali delsinti išvykimą, jei duomenys nesutampa.

5. Ar galima užtikrinti tikslų išvykimo laiką, pvz., 14:00 valandą?

Klientai dažnai nori tikslumo, kaip pasaulyje aviacijoje, tačiau kelių transporte yra kitaip. Aš visada pasakau: galime užtikrinti dieną arba priešpietį/popoledį, o ne tikslų valandą. Kodėl? Todėl, kad sunkvežimio išvykimas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo kliento.

Pavyzdžiui, jei sakome, kad išvykimas bus pirmadienį, tai reiškia, kad sunkvežimis turi atvykti pas jūsų sandėlį, užkrauti krovinį, gauti visus dokumentus (TMR, CMR, eksporto deklaracijos). Jei sandėlio darbuotojai vėluoja 30 minučių, arba krovimo įranga sugenda, arba paskutinis momentu paaiškėja, kad trūksta vieno dokumento – viskas pasislenka. Taip pat, jeigu tai dalinis krovinys, vairuotojas turi aplankyti kelis sandėlius. Jei pirmasis klientas vėluoja, vėluoja visi kiti.

Tačiau, jeigu kalbame apie išvykimą iš uosto (pvz., iš Calais į Doverį), ten grafikai yra gana griežti. Ten laikas yra nustatytas pagal bilietą (boarding slot). Tačiau iki uosto vairuotojas vis tiek turi nuvažiuoti, ir čia jis priklauso nuo eismo sąlygų.

6. Kokios dienos savaitės geriausios išvykti, kad būtų mažiau uždelstimų?

Per 20 metų pastebėjau aiškius tendencijas. Geriausia išvykti pirmadienį arba antradienį. Kodėl? Pirmadienį vairuotojai poilsėję, uostai dar neužsikrovę savaitės darbu, o angliški klientai dar nepradėję savaitės „piko“.

Vakarais ir naktimis išvykti taip pat patogu – mažiau kamščių keliuose, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad angliški sandėliai arba parduotuvės gali nebepriimti krovinių naktį (naktinio režimo apribojimai).

Penktadienis ir šeštadienis yra rizikingiausi. Penktadienį visi stengiasi išvežti savaitės krovinius, todėl susidaro didžiulės eilės prie uostų, ypač prie Doverio. Jei sunkvežimis nepavėluoja į paskutinį penktadienio keltą, jis gali likti uoste iki sekmadienio, o tai reiškia didžiulius vėlavimus. Sekmadieniais dauguma angliškų terminalų uždaryta, todėl pristatymas į šias vietas turi būti planuojamas atsižvelgiant į darbo laiką.

7. Kas atsitinka, jei sunkvežimis pavėluoja į išvykimą (pvz., į keltą)?

Tai viena blogiausių situacijų, kurias stengiamės išvengti. Jei sunkvežimis pavėluoja į užsakytą „slotą“ (laiką) keltui arba tuneliui, bilietas dažniausiai prarandamas arba jo keitimas kainuoja papildomai (brangiai). Tuomet sunkvežimis turi laukti kito laisvo lango.

Uostuose tokie „bešeikiai“ sunkvežimiai yra nukreipiami į laukimo zonas (stacking areas). Ten gali tekti laukti nuo 2 valandų iki 12 valandų (o per šventes ir ilgiau), kol atsiras vieta. Šiuo atveju išvykimo laikas į Angliją pasislenka automatiškai. Geri logistikos brokeriai stebi situaciją realiu laiku ir gali pakeisti maršrutą (pvz., nukreipti pro kitą uostą), jei maty, kad į pagrindinį nepavyks pataikyti. Tačiau tai reikalauja didelio patirties ir greito reagavimo.

8. Kaip kainos priklauso nuo išvykimo laiko?

Kainodara logistikoje yra dinamiška. Standartiniai išvykimai (pirmadienis–ketvirtadienis) paprastai kainuoja mažiau. Tačiau jei reikalingas skubus išvykimas (pvz., tą pačią dieną arba naktį), kaina gali šokti net 30–50 %. Taip yra todėl, kad reikia surasti vairuotoją, kuris gali nedelsdamas kelti krovinius, arba reikia keisti planus kituose reisuose.

Taip pat, išvykimas švenčių išvakarėse (prieš Velykas, Kalėdas ar Naujuosius metus) yra žymiai brangesnis. Tuo metu vietos keltuose yra ribotos, o paklausa milžiniška. Aš visada patariu klientams planuoti išvykimus bent savaitę anksčiau švenčių metu, kad išvengtų spekuliacinių kainų. Taip pat „piko“ sezonu (rugpjūtis–rugsėjis, kai grįžta moksleiviai ir prasideda aktyvi prekyba prieš mokslo metus) kainos taip pat kyla.

9. Ar galima sekti savo krovinio vietą realiu laiku ir sužinoti tikslią išvykimo dieną?

Šiuolaikinėje logistikoje be technologijų neįsivaizduojama. Taip, visi profesionalūs vežėjai suteikia galimybę sekti krovinius (GPS stebėjimas). Dažniausiai klientas gauna nuorodą arba prisijungimo duomenis, kur gali matyti, kur yra sunkvežimis.

Tačiau čia yra vienas niuansas. GPS sistema gali parodyti, kad sunkvežimis „važiuoja“, bet ji nesako, kada jis išvyks iš uosto, jei ten jau stovi eilėje. Geriausias būdas sužinoti tikslią būseną – susisiekti su savo logistikos vadybininku. Mes gauname pranešimus iš vairuotojų arba uostų sistemų apie tai, kad krovinys „užregistruotas“ arba „įlipo ant kelto“. Tik ši informacija leidžia tiksliai pasakyti, kada įvyks išvykimas iš Europos į Angliją. Automatinės sistemos gali turėti 15–30 minučių vėlavimą.

10. Kas daro didžiausią įtaką patikimam išvykimo laikui – žmogus ar technika?

Per savo dvidešimt metų esu įsitikinęs, kad svarbiausias faktorius yra komunikacija ir dokumentų tvarka. Technika (sunkvežimiai) šiuo metu yra patikimi, o keltų grafikai stabilūs. Didžiausia vėlavimų priežastis nėra sugedęs variklis, o trūkstami dokumentai arba neteisingai užpildytos deklaracijos.

Jei eksporto deklaracija Lietuvoje nebus patvirtinta laiku, sunkvežimis neišvažiuos. Jei klientas nenurodys teisingo HS kodo (prekės kodo) arba svorio, muitinė gali sustabdyti krovinią patikrinimui. Todėl, norint užtikrinti, kad išvykimas įvyks pagal planą, būtina, kad klientas laiku pateiktų visus duomenis (prekių sąrašą, svorius, vertybes, gavėjo duomenis Anglijoje). Kada šie dalykai sutvarkyti, išvykimo laikas tampa tik formalumu, kurį lengva suvaldyti.

Išvada

Išvykimo laikai į Angliją – tai ne fiksuota matematika, o gyvas procesas, reikalaujantis patirties, žinių ir protingo planavimo. Kaip matėte, šie laikai priklauso nuo begalės veiksnių: nuo to, kaip greitai sandėlyje sukeliami paketai, iki to, kaip greitai dirba britinė muitinė Doverio uoste.

Dvidešimt metų šioje srityje mane mokė viena pagrindinė taisyklė: geriausia priemonė nuo vėlavimų – tai ankstesnis planavimas ir skaidri komunikacija.