Išvykimo ir atvykimo laikai: kelionės iš Anglijos tiksliai ir laiku

Įvadas

Logistika pasaulyje dažnai lyginama su smėlio laikrodžiu – viena maža smiltelės nukrypimo gali sukelti grandininę reakciją, kurios pasekmės jaučiamos tūkstančius kilometrų atstumu. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, aš ne kartą esu matęs, kaip idealiai suplanuota kelionė gali virsti tikru išbandymu ir vairuotojui, ir klientui. Ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Angliją ir Lietuvą, kur laiko zonų skirtumai, geografinės ypatybės ir, žinoma, biurokratiniai barjerai sukuria savotišką virtinę, kurios kiekvieną grandinę reikia apkabinti ypatingą atidžiai.

Kai klientas pasirašo sutartį arba patiki mums savo turtą, nuosavybę ar verslo reikmenis, jo mintyse dažniausiai vienas ir tas pats klausimas: „Kada tai bus pas mane?“ Atsakymas į šį klausimą nėra paprastas „rytoj“ arba „pirmadienį“. Jis yra kompleksinės analizės rezultatas, kuriame susiduria kelių šalių transporto taisyklės, oro sąlygos, La Manšo sąsiaurio perkėlos specifika ir visiškai neprognozuojami incidentai kelyje.

Šiame straipsnyje aš noriu išsamiai paaiškinti, kas actually vyksta už vairuotojo kabinos ir dispečerio monitoriaus ribų. Mes nepaišlysime gražių paveikslėlių – čia kalbėsime apie mūsų verslo realybę, apie tai, kodėl reikšmingų laikų planavimas yra mokslo ir meno mišinys, ir kodėl patikimas pervežėjas visada sako tiesą, net jei ji kartais būna nepatogi. Suprasti išvykimo ir atvykimo laikų mechanizmą – tai pirmas žingsnis link taikių ir sklandžių santykių tarp siuntėjo ir pervežėjo.

Anglija, kaip sala, iš esmės nulemia visos logistikos ritmą. Mūsų darbas neprasideda tuomet, kai sunkvežimis įvažiuoja į greitkelį, o dar gerokai anksčiau – kai tik tiksliai išmatuojame krovinio aprūpinimo laiką. Vėlavimas Anglijoje, būtent prieš išvykstant į kontinentą, automatiškai reiškia vėlavimą visoje kelionėje, nes vėliau užfiksuojamas laikas „plombuose“, kuris lemia galutinius pristatymo terminus.

Taigi, kaip tai veikia iš vidaus? Kodėl kartais atvykstame anksčiau, kartais vėliau, ir kas lemia tą tikslią minutę, kai vartotojas gali iškviesti savo siuntą? Štai išsami analizė, padėsianti suprasti procesą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas konkrečiai lemia sunkvežimio išvykimo laiką iš Anglijos sandėlio?

Tai yra raktinis klausimas, nes išvykimas yra tas taškas, nuo kurio skaičiuojama visa kelionė. Išvykimo laikas nėra tai, kada vairuotojas užveda variklį. Tai yra momentas, kai krovinys yra pilnai užkrautas, fiksuojamas važiaraštyje (CMR), o sunkvežimis pasiruošęs judėjimui. Dažnai klientai manau, kad jei vairuotojas atvyksta prie jų 8 valandą ryte, tai jis išvyksta 8:15. Tačiau realybėje tai gali trukti ilgiau.

Pirmiausia, tai priklauso nuo pačio krovinio paruošimo. Jei kalbame apie dalinius krovinius (groupage), mūsų vairuotojas turi suorganizuoti krovą iš keliasdešimts skirtingų siuntėjų. Vienas klientas vėluoja pateikti dokumentus, kito – keltėjas neįsileidžia anksčiau laiko, trečiojo – krovinys netelpa į numatytą vietą. Visa tai sukelia „domino efektą“. Be to, Anglijoje labai griežtai vertinamos vairuotojų poilsio ir darbo laiko normas (tachografo duomenys). Jei vairuotojas, atvykęs į sandėlį, jau artėja prie savo darbo laiko ribos, jis privalu padaryti pertrauką prieš pradedamas važiuoti. Taigi, išvykimo laiką lemia ne tik fizinis krovimo greitis, bet ir teisiniai reikalavimai, bei klientų pasirengimas.

2. Kaip La Manšo sąsiaurio perkėla (Eurotunelis ar keltas) veikia grafiką?

Tai vienas svarbiausių kintamųjų maršrutuose iš Anglijos. Skirtingai nei važiuojant per Europos žemyną, čia mūsų laikas priklauso ne nuo greičio, o nuo bilietų sistemos. Pervežimo kompanijos turi užsisakyti specifinį kelionės laiką (slotą). Jei mūsų sunkvežimis dėl eismo įvykio ar vėlavimo krovinimo surinkimo atvyksta į perkėlą vėlai, mes nebegalime važiuoti tuo pačiu keltu ar traukiniu.

Tuomet reikia laukti kito „laisvo“ lango. Eilės gali būti ilgos, ypač populiariais išvykimo dienomis arba šventėmis. Eurotunelis, nors ir greitesnis (35 min. po vandeniu), taip pat turi griežtą grafiką. Keltas (Dover-Calais ar Dover-Dunkirk) gali trukti ilgiau (1,5–2 val.), tačiau jis dažnai suteikia daugiau lankstumo dėl dažnesnio reisų grafiko. Tačiau blogas oras (audros) gali visiškai sustabdyti keltus. Taigi, net jei vairuotojas vairuoja idealiai, jūra gali nulemti 4–6 valandų (o kartais ir daugiau) delsą, kurią vėliau reikia susigrąžinti kelyje, tačiau tai visada įtakoja numatytą atvykimo laiką į Lietuvą.

3. Kodėl po „Brexit“ atvykimo laikai tapo mažiau tikslūs?

„Brexit“ pakeitė visą žaidimo taisykles. Iki 2021-ųjų Anglija buvo ES dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar tai yra pilnavertė trečiosios šalies siena. Tai reiškia, kad kiekvienas sunkvežimis turi praeiti muitinės ir pasienio kontrolę tiek išvykstant iš Anglijos, tiek įvažiuojant į ES (Prancūziją, Belgiją ar Olandiją).

Muitinės procedūros gali trukti nuo 15 minučių iki kelių valandų. Jei dokumentuose yra bent mažiausia klaida (net klaida prekės kode ar svorio nustatyme), sunkvežimis sustojiamas „raudonojoje juostoje“. Tuo metu vairuotojas negali judėti, kol dispečeris ar brokeris neištaisys klaidos. Šios procedūros yra neprognozuojamos – vieną kartą praeiti per 10 minučių, kitą – stovėti 4 valandas šiltoje saulėtoje arba lietingoje eilėje. Šis laiko tarpas yra tas „nežinomasis“, kurį ekspertas turi įvertinti kaip rezervinį laiką, bet klientui jis atrodo kaip neprofesionalus vėlavimas.

4. Kiek laiko užtrunka kelionės iš Anglijos į Lietuvą techninis etapas?

Jei kalbėtume apie grynąjį vairavimo laiką be sustojimų, atstumas nuo Londono (arba Midlands sandėlių zonos) iki Vilniaus yra apie 1800–2000 km, priklausomai nuo maršruto. Sunkvežimis, kurio greitis ribojamas 90 km/h (ir dažnai realiai važiuoja 80 km/h dėl greičio apribojimų keliuose), negali įveikti šio atstumo per 20 valandų.

Čia įsijungia vairuotojų darbo ir poilsio reglamentas. Vairuotojas privalo vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas, turi padaryti 45 min. pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų ilgo poilsio pertrauką. Tai reiškia, kad techniškai kelionė trunka maždaug 2–3 dienas. Tačiau tai yra idealus scenarijus. Realybėje prie šio laiko reikia pridėti krovimo/iškrovimo laiką Anglijoje ir Lietuvoje, kelionę į uostą, laukimą uoste, muitinę. Taigi, standartinis terminas, kurį mes nurodome savo klientams (pvz., 3–5 dienos), atsižvelgia į šią sudėtingą sudėtinių dalių struktūrą.

5. Ar galimas krovinių sekimas realiu laiku, ir kiek jis tikslus?

Daugelis klientų klauso: „Kur dabar mano siunta?“ Modernioje logistikoje naudojame GPS sekimo sistemas, kurios rodo sunkvežimio vietą realiu laiku. Tačiau reikia suprasti, kad GPS rodo tik vietą, o ne būseną. Sunkvežimys gali stovėti vietoje valandą dėl eismo spūsties, arba gali stovėti vietoje valandą dėl to, kad vairuotojas guli miegoti pagal grafiką.

Sekimo sistemose dažnai matome statusą, pvz., „važiuoja“ arba „stovi“. Tačiau sistemoms dažnai būna vėlavimo (iki 15–30 min.). Be to, kai sunkvežimis yra Eurotunelyje arba keltuose, GPS signalas prarandamas, todėl sistema gali rodyti paskutinę žinomą vietą, kurios nebuvo jau keletą valandų. Taigi, sekimas yra puiki įrankis orientuoti, bet jis negali būti laikomas absoliučiu tiesos šaltiniu tiksliai iki minutės atvykimo prognozei.

6. Kas vyksta, jei vairuotojas vėluoja į numatytą iškrovimą Lietuvoje?

Tai viena nepatogiausių situacijų. Jei vairuotojas vėluoja dėl objektyvių priežasčių (pvz., avarija kelio atkarpoje Vokietijoje), mes, kaip pervežėjai, privalome nedelsiant informuoti klientą. Tačiau čia pasirodo dar vienas svarbus dalykas – sandėlių darbo laikas Lietuvoje.

Lietuvoje dauguma sandėlių dirba pagal griežtą grafiką, pvz., nuo 8:00 iki 17:00 valandų. Jei sunkvežimis dėl vėlavimo atvyksta 17:30, jis negali būti iškrautas. Tai reiškia, kad vairuotojas turi laukti iki ryto. Tai ne tik vėlina atvykimą ( klientas gauna prekes tik kitą dieną), bet ir sukelia papildomų išlaidų (stovėjimo mokesčiai). Esu matęs situacijų, kai dėl 30 minučių vėlavimo Anglijoje (praleistas keltas), krovinys Lietuvoje atkeliauja diena vėliau, nes vairuotojas nebespėjo į sandėlį prieš jo uždarymą. Todėl laiko planavimas turi būti su atsarga.

7. Kaip oro sąlygos Anglijoje ir žemyne veikia pristatymo tikslumą?

Anglija yra žinoma savo nestabiliu oru, ypač žiemą. Nors sniegas ten pasitaiko rečiau nei Lietuvoje, kai jis iškrenta, visa šalis sustoja. Anglijos keliai nėra pritaikyti sniegui taip gerai, kaip Skandinavijoje ar Lietuvoje. Net nedidelės snaigės gali sukelti milžiniškas spūstis M25 žiede arba kelyje į Doverio uostą.

Vėliau, važiuojant per žemyną (Belgija, Vokietija, Lenkija), susiduriame su kita problema – rūku. Rūkas gali visiškai sustabdyti eismą autostradose arba priversti vairuotojus važiuoti labai lėtai. Vasarą didelė problema yra karščio bangos, kurios gali apriboti sunkvežimių eismą tam tikrose valandose (ekologinės apsaugos priemonės Vokietijoje). Visos šios sąlygos yra neprognozuojamos ilgalaikei eilei, todėl net geriausias planas gali sugriužti dėl gamtos jėgų.

8. Kodėl kai kurios kompanijos sako „3–4 dienos“, o kitos „5–7 dienų“? Kuris tiesa?

Čia kalbama ne apie tiesą, o apie rizikos valdymą ir paslaugos tipą. Jei kompanija sako „3 dienos“, tai dažniausiai reiškia, kad tai yra ekspresinė siunta, kai vairuotojas važiuoja be sustojimų (išskyrus privalomus poilsius) ir krovinys yra vienintelis sunkvežimyje. Tai kainuoja daug brangiau.

Dauguma klientų renkasi standartinę arba dalinio krovinio (groupage) paslaugą. Tada terminas 5–7 dienas yra realistiškesnis. Kodėl? Nes tai apima laukimą Anglijoje, kol surenkamas pilnas sunkvežimis (jei tai ne pilnas krovimas), galbūt peradresavimą tarpinio sandėlyje Vokietijoje ar Lenkijoje. Esu patyręs ekspertas, todėl visada patariu klientams pasiruošti ilgesniam terminui. Geriau būti maloniai nustebintam, kad prekės atvyko anksčiau, nei nerimauti, kodėl jos nėra trečią dieną. Kompanija, sakančia „5 dienos“, yra atsakingesnė ir realiau vertina logistikos poreikius, nei ta, kuri pažada „3 dienas“ ir tada vėluoja.

9. Ką klientas gali padaryti, kad užtikrintų greičiausią galimą atvykimą?

Kliento vaidmuo čia yra labai didelis, ir dažnai apie tai pamirštama. Greičiausią atvykimą lemia trys dalykai: dokumentai, prieinamumas ir pakavimas.

Pirmiausia, dokumentai. Jei prekės keliauja iš Anglijos po „Brexit“, būtina teisingai užpildyti eksporto deklaracijas ir komercines sąskaitas. Klaida dokumentuose – tai garantuotas sustojimas pasienyje. Antra, prieinamumas. Jei vairuotojas atvyksta paimti siuntos, o adresas nurodytas neteisingai, arba vartai užrakinti, arba pultelis neveikia – prarandamos valandos. Trečia, pakavimas. Jei prekės yra blogai supakuotos ir sugenda kelyje (pvz., atsiskiria dėl vibracijos), tai stabdo visą procesą.

Klientas, kuris iš anksto pateikia gerus dokumentus, tikslų adresą su kontaktiniu telefonu (kurį galima paskambinti vairuotojui, jei jis pasiklydo), ir užtikrina, kad krovinys bus paruoštas laiku, daro 50% sėkmės darbo už pervežėją.

10. Kas nutinka su siunta, jei ji atvyksta naktį ar savaitgalį?

Standartinė logistika (prieinama kaina) remiasi darbo laiku. Jei sunkvežimis atvyksta į paskirties tašką Lietuvoje penktadienio vakare 23:00 valandą, o sandėlis dirba iki 18:00, siunta lika sunkvežimyje. Vairuotojas eils ilsėtis.

Nauja diena prasideda tik pirmadienį ryte. Taigi, techniškai siunta „atvyko“, bet ji neprieinama klientui. Yra galimybė užsisakyti „savaitgalio iškrovą“ arba „naktinį iškrovimą“, tačiau tai papildomos paslaugos, kurios kainuoja papildomai. Dažnai klientai nesupranta, kodėl reikia mokėti už tai, kad vairuotojas atvyko. Reikia suprasti, kad mes perkame ne tik vairuotojo darbą, bet ir keltėjo/krautojo darbą, kuriam taip pat galioja darbo kodeksas. Norint, kad viskas vyktų tiksliai ir laiku, geriausia planuoti atvykimą darbo laiku.

Išvada

Apibendrinant daugiau nei dvidešimt metų patirtį, galiu drąsiai teigti: tikslumo logistikoje siekia ne tas, kuris važiuoja greičiausiai, o tas, kuris geriausiai sugeba įvertinti rizikas ir planuoti laiką su atsarga. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą nėra paprastas nuvažiavimas iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas procesas, kuriame susiduria kultūros, teisės, geografijos ir gamtos veiksniai.

Klausbate apie išvykimo ir atvykimo laikus, atsiminkite: laikas logistikoje yra lankstus. Jis gali plėstis dėl audros La Manše, dėl klaidingai parašytos deklaracijos ar dėl eismo spūsties prie Briuselio. Mūsų tikslas kaip profesionalių pervežėjų ne tik duoti jums laiką, bet ir užtikrinti, kad krovinys atvyktų saugiai ir vienas. Kartas nuo karto tai reiškia ir nedidelį vėlavimą, kuris yra mūsų bendros verslo realybės dalis.

Tikėkime patikimais partneriais, kurie drįsta sakyti tiesą apie terminus, o ne toliais pažadais, kurie niekada neįgyvendinami. Planuodami savo siuntą, visada palikite sau ir mums laiko rezervą – tai geriausias būdas išvengti streso ir pasiekti, kad verslas ar asmeniniai reikalai vyktų sklandžiai. Logistika – tai komandinis darbas, ir tik abiejų pusių supratimas leidžia mums laikytis tikslumo ir laiko.