Išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją: Strateginis Planavimas Sklandžiam Logistikos Procesui

Įvadas

Pervežimų į Angliją sritis daugelį metų išbuvo viena dinamiškiausių ir sudėtingiausių visoje Europos logistikoje. Per pastaruosius dešimtmečius ši maršrutas pasikeitė neįsivaizžinamai – nuo paprastų tranzitinių kelių, kai svarbiausia buvo tik nuplaukti per Lamanšą, iki sudėtingų muitinių procedūrų ir preciziško laiko planavimo, atsižvelgiant į Brexit pasekmes. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip smulkios organizacinės klaidos arba netinkamas išvykimo laiko pasirinkimas gali sukelti didelių nuostolių ir streso. Tai ne tik apie tai, kada vairuotojas paspauds degimo pedalą; tai apie sudėtingą puzzle, kurį sudaro kelių eismo sąlygos, keltų grafikai, vairuotojo poilsio režimai ir griežti klientų reikalavimai D. Britanijos saloje.

Tinkamas išvykimo ir atvykimo laikų planavimas nėra tik papildomas patogumas. Tai yra būtina sąlyga efektyviam verslui. Klientams, kurie planuoja siųsti krovinius į Angliją, svarbu suprasti, kad šis maršrutas reikalauja neįprasto dėmesio detalėms. Mes ne tiesiog vaziuojame iš taško A į tašką B. Mes kuriame strategiją, kaip apeiti potvynių bangas Anglijoje, kaip išvengti spūsčių prieš kalnelius Belgijoje ir Olandijoje, bei kaip suderinti išvykimą taip, kad krovinys būtų iškrautas tada, kai to tikisi gavėjas, o ne tada, kai vairuotojui baigiasi darbo laikas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir praktiniais patarimais, padėsiančiais suprasti laiko planavimo subtilybes. Mes aptarsime viską – nuo optimalių išvykimo dienų iš Lietuvos iki specifinių pristatymo langų Londono centre arba pramoniniuose rajonuose šiaurės Anglijoje. Suprasdami procesus, kurie vyksta „už scenos“, galėsite ne tik geriau planuoti savo veiklą, bet ir išvengti nereikalingų rūpesčių bei laiko švaistymo. Logistika – tai ne atsitiktinumas, o tikslus skaičiavimas, ir štai kaip tas skaičiavimas atroba praktiškai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl taip svarbu tiksliai planuoti išvykimo dieną iš Lietuvos, jeigu kelionė į Angliją trunka apie 2–3 dienas?

Nepaisant to, kad fizinis atstumas nuo Lietuvos iki Anglijos ribojamas yra apie 1700–2000 kilometrų, priklausomai nuo maršruto, išvykimo diena lemia visą kelionės eigą dėl keleto kritinių veiksnių. Pirmiausia, tai vairuotojo darbo ir poilsio laiko apskaita. Jeigu vairuotojas išvyksta pirmadienio rytą, jis gali būti ties uostu arba Eurotuneliu trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Tačiau jeigu išvykimas uždelstas iki pirmadienio vidurdienio, visa grandinė pasislenka, ir vairuotojas gali atvykti į perkėlos vietą per naktį, kai keltų skaičius gali būti ribotesnis, o bilietų kaina – didesnė. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Anglijoje yra griežti pristatymo laikotarpiai (time windows). Jeigu krovinys turi būti pristatytas penktadienį ryte, o vairuotojas dėl blogai suplanuoto išvykimo atvyksta penktadienio popietę, gali kilti problemų, nes sandėliai dažnai nepriima krovinių savaitgaliais arba vėlai. Todėl išvykimas planuojamas atvirkštine tvarka – nuo norimo atvykimo laiko Anglijoje atgal iki Lietuvos, atsižvelgiant į 45 minučių poilsio pertraukas kas 4,5 valandos ir 9 valandų kasdieninio poilsio reikalavimus.

2. Koks yra optimalus maršrutas – keltu arba Eurotuneliu – ir kaip tai veikia laiko planavimą?

Pasirinkimas tarp keltų (Dover-Calais, Dover-Dunkirk, Hull-Rotterdam ir kt.) ir Eurotunelio (Folkestone-Calais) turi tiesioginės įtakos laikui. Eurotunelis yra greičiausias – pati perkėla trunka tik 35 minutes, o tranzitas per terminalą trunka apie 1–1,5 valandą nuo atvykimo iki išvykimo iš tunelio. Tai leidžia labai tiksliai numatyti atvykimo laiką į Angliją. Tačiau Eurotunelio vietos turi būti rezervuojamos griežtai pagal grafiką, o vėlavimas dėl eismo gali priversti pakeisti bilietą, kas kainuoja brangiai. Keltai, priešingai, suteikia daugialanksnumo. Kelionė jūra trunka apie 1,5–2 valandas, tačiau keltų „turn-around“ laikas (laikas nuo išvykimo iki grįžimo) yra ilgesnis. Be to, keltuose vairuotojai gali pailsėti, pavalgyti, kas yra svarbu ilgos kelionės atveju. Planuojant laiką, reikia įvertinti, kad keltų uostai (pvz., Doveris) yra labai užimti, ir čia reikalingas „check-in“ mažiausiai 60–90 minučių iki išvykimo. Jeigu planuojate krovinį į šiaurės Angliją (pvz., Mančesterį arba Leedsą), kartais gali būti efektyviau važiuoti ilgesniu maršrutu per Šiaurės jūrą (keltu iš Olandijos į Hull arba Newcastle), nes taip išvengiama didžiulių spūsčių pietryčių Anglijoje ir Londono zonoje, nors tai ir užtrunka ilgiau.

3. Kaip savaitės diena (pirmadienis, penktadienis) veikia krovinių pervežimą į Angliją?

Savaitės diena yra vienas svarbiausių kintamųjų. Pirmadieniai rytai Anglijoje yra pačiais užmiautėniausi – visi sandėliai atidaro duris, vairuotojai grįžta po savaitgalio, o keliai (ypač M25 orbitinis kelias aplink Londoną) užsikiša. Jeigu krovinys turi būti pristatytas pirmadienį ryte, dažniausiai jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos jau trečiadienį arba ketvirtadienį, kad vairuotojas būtų Anglijoje dar sekmadienio vakarą arba ankstyvą pirmadienį rytą. Penktadieniai taip pat yra rizikingi dėl „sekmadienio efekto“ – visi stengiasi padaryti darbus prieš savaitgalį, todėl spūstys didžėja. Be to, Anglijos sandėliai dažnai turi trumpesnį darbo laiką penktadieniais arba nutraukia priėmimą ankstyvesniu laiku. Geriausios dienos planuoti pristatymams yra antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis, kai eismas yra lygesnis, o sandėlių apkrova labiau prognozuojama. Savaitgaliai (šeštadienis, sekmadienis) Anglijoje dažniausiai yra skirti tik tam tikrų prekių (maisto produktų, parduotuvėms) pristatymams, o standartiniai industriniai kroviniai gali būti nepriimti.

4. Kokius iššūkius sukelia Brexit muitinės procedūros laiko planavimui?

Brexit fundamentaliai pakeitė laiko planavimo logiką. Anksčiau pervežimas į Angliją buvo beveik tas pats, kas į Vokietiją – tik su vandeniu tarpin. Dabar reikia skirti laiką muitinės formalumams. Prieš išvykstant iš Lietuvos (arba prieš įvažiuojant į UK), turi būti pateikta „Pre-arrival declaration“ (išankstinė deklaracija). Jeigu dokumentai yra tvarkingi, perėjimas trunka keletą minučių. Tačiau jeigu trūksta kokių nors duomenų arba krovinys yra specialios paskirties (pvz., gyvūnai, maisto produktai), gali tekti stovėti specialiuose terminaluose (inland clearance facilities), kas gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų. Planuojant laiką, visada reikia palikti „buferinį laiką“ (buffer) – mažiausiai 2–3 valandas prieš planuojamą įvažiavimą į Jungtinę Karalystę. Be to, reikia atsižvelgti į „Kent Access Permit“ reikalavimus, jeigu važiuojama per Doverį ar Eurotunelį – be galiojančios deklaracijos vairuotojas gali būti neįleistas į Kentą ir priverstas suktis atgal, kas sunaikina visą grafiką.

5. Kaip Anglijos kelių eismo ypatumai (pvz., „rush hour“, kelyje stovintys eismai) veikia atvykimo laiką?

Anglijoje, ypač pietryčių regione ir Londono apylinkėse, eismo intensyvumas yra vienas didžiausių Europoje. „Rush hour“ (pietų ir vakarų spūstys) trunka ilgiau nei Lietuvoje – nuo 7:00 iki 10:00 ryto ir nuo 16:00 iki 19:00 vakaro. Jeigu planuojate pristatymą į Londoną arba per M25 kelią, būtina šiuos laikus vengti. Vienas mažas avarinis atsitikimas M25 arba M1 keliuje gali sustabdyti eismą valandoms. Mano patirtis rodo, kad pristatymai į Londoną turi būti planuojami labai preciziškai – arba labai anksti ryte (prieš 7:00), arba vėlai po pietų (po 14:00), kai spūstis pradeda leistis. Taip pat svarbu atsiminti apie „Smart Motorways“ (protinguosius kelius), kur kairioji juosta gali tapti aktyvi juosta su greičio apribojimais, kas dažnai sukelia staigius greičio mažinimus ir eismo žąsėles. Planuodami laiką, visada pridėkite 20–30 proc. laiko rezervo pietryčių Anglijos maršrutams.

6. Kas yra „London Lorry Control Scheme“ ir kaip tai riboja pristatymo laikus?

Tai labai svarbu tiems, kurie planuoja pristatymus tiesiogiai į Londoną. „London Lorry Control Scheme“ yra taisyklių rinkinys, ribojantis sunkiasvorių transporto (virš 18 tonų) važiavimą naktį ir savaitgaliais be specialaus leidimo. Pagal šią schemą, naktį (nuo 21:00 vakaro iki 07:00 ryto) ir savaitgaliais naktį sunkvežimiai negali važiuoti didžiąja dalimi Londono kelių, nebent jie turi specialų leidimą (kuris kainuoja pinigus ir nėra lengvai gaunamas). Tai reiškia, kad jeigu jūsų vairuotojas atvyksta į Londoną vėlai vakare, jis negali tiesiog nuvažiuoti į sandėlį. Jis turi laukti ryto. Be to, dauguma Londono sandėlių turi savas „delivery slots“ – pristatymo laikus, pvz., tarp 11:00 ir 13:00. Jeigu vairuotojas atvyksta anksčiau, jis negali laukti sandėlio kieme (ten dažnai nėra vietos stovėjimui), todėl turi rasti nemokamą parkavimo vietą už miesto ribų, kas yra beveik neįmanoma. Todėl planuojant pristatymą į Londoną, laikas turi būti susietas ne tik su vairuotojo galimybe važiuoti, bet ir su juridiniais apribojimais.

7. Kaip orų sąlygos (vėjas, rūkas) veikia keltų ir Eurotunelio veiklą?

Anglijos ir Prancūzijos pakrantės yra žinomos savo nestabiliu oru. Stiprus vėjas (ypač vakarų krypties) gali uždrausti keltams plaukti arba Eurotuneliui veikti saugumo sumetimais. Tai yra klasikinis scenarijus: vairuotojas atvyksta į Doverį laiku, tačiau visi keltai atšaukti dėl „high winds“. Tokiu atveju laikas negali būti planuojamas tiesiogiai – reikia turėti alternatyvų planą. Dažniausiai vairuotojai yra perkeliama į pirmą galimą reisą, tačiau tai gali reikšti 4–6 valandų (arba daugiau) delsą. Rūkas taip pat gali sustabdyti keltus. Planuodamas pervežimus, a visada patariu klientams tur�ti „plan B“ – arba leisti vairuotojui stovėti ir laukti (jeigu leidžia vairuotojo darbo laikas), arba nukreipti į kitą uostą (pvz., iš Doverio į Newhaven arba Portsmouth, tačiau tai keičia maršrutą Anglijoje). Žiemos mėnesiais šios rizikos didėja, todėl reikia planuoti ilgesnę kelionės trukmę.

8. Kaip planuojamos vairuotojo pertraukos ir poilsis, kad jos nesutrukdytų pristatymui?

Tai vienas techninių, bet labai svarbių dalykų. Vairuotojas gali vairuoti 9 valandas per dieną (gali išsiimti 10 valandų dukart per savaitę), tačiau po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Ši pertrauka gali būti padalinta (15 min. + 30 min.), tačiau ji turi būti atliekama ne vairuojant. Be to, po 9 valandų vairavimo arba po 6 valandų nuo darbo pradžios (jeigu darbas prasidėjo ne vairuojant), vairuotojas turi 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Planuojant išvykimą, reikia suskaičiuoti, kur šis 11 valandų poilsis įvyks. Ar jis bus Vokietijoje, Belgijoje, ar jau Anglijoje prieš pat uostą? Jeigu poilsis prasideda per sekmadienį naktį Anglijoje, reikia užtikrinti, kad vairuotojas turi saugią vietą stovėjimui su patogumais (pilnas „Truckstop“), o ne tiesiog kelkraštyje. Neteisingai suplanuotas poilsis gali lemti tai, kad vairuotojas atvyks į sandėlį, tačiau negalės pradėti iškrovimo, nes jam reikia 45 minučių pertraukos, kurią jis „užmiršo“ padaryti.

9. Kokios yra pristatymo apribojimos („curfews“) Anglijos sandėliuose ir kaip jie veikia planavimą?

Anglijos sandėlių sistema yra labai centralizuota ir tvarkinga, tačiau griežta. Didžioji dauguma sandėlių dirba pagal griežtus grafikus, vadinamus „curfews“ arba „delivery slots“. Tai reiškia, kad jeigu krovinys užsakyta su 15 minučių pristatymo langu (pvz., nuo 10:00 iki 10:15), ir vairuotojas atvyksta 10:20, jis gali būti nepriimtas ir siųstas atgal (su bauda už nepadarytą pristatymą). Planuojant išvykimą, reikia atsižvelgti į šiuos langus. Jeigu sandėlis leidžia tik 2 valandas iškrovimą, o vairuotojas atvyksta pabaigoje, ir iškrovimas užtrunka ilgiau, gali kilti problemų. Todėl patariu visada planuoti atvykimą 30–60 minučių anksčiau nei pristatymo langas, jei tik įmanoma, kad vairuotojas galėtų susiregistruoti ir pasiruošti. Taip pat reikia žinoti, kad kai kurie sandėliai turi „loading bays“ su specialiomis durelėmis, kurios atidarytos tik tam tikru laiku, todėl ankstyvas atvykimas gali būti beprasmiškas – tiesiog teks laukti kieme.

10. Kaip techninės problemos (pneumatas, gedimas) veikia laiko planavimą ir kas daroma tokiu atveju?

Techninės problemos yra neišvengiamas dalykas 2000 km kelionėje. Tačiau Anglijoje (ypač nuo Brexit) padėtis pasikeitė. Anksčiau, jeigu Lietuvos sunkvežimui sugedus Anglijoje, buvo paprasta pasikviesti pagalbą. Dabar, dėl „cabotage“ taisyklių (kurios riboja užsienio vežėjų galimybes atlikti keleivius arba krovinius vienoje šalyje) ir techninių apribojimų, gedimas Anglijoje gali tapti labai brangus ir sudėtingas. Jeigu vairuotojas sugenda Anglijoje prieš pat pristatymą, reikia ne tik taisyti automobilį, bet ir galbūt keisti vairuotoją arba krovinį į kitą automobilį (transhipment), kas užtrunka dieną ar dvi. Planuodami laiką, visada turiime omenyje šią riziką. Aš visada klientams sakyčiau: „Planuokite kaip viskas vyks gerai, bet būkite pasiruošę, kad kažkas gali nueiti negerai“. Todėl, jei krovinys yra labai skubus, verta pagalvoti apie dviejų vairuotojų komandą (dvivietė kabina), kas leidžia važiuoti be ilgos pertraukios ir sumažina vėlavimo riziką dėl vairuotojo nuovargio, nors tai ir brangiau.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo laikų planavimas į Angliją nėra paprasta aritmetika; tai yra menas sujungti techninius reikalavimus, žmogiškuosius išteklius bei neprognozuojamas aplinkybes. Kaip matėme iš ilgametės patirties, sėkmę lemia ne tik greitis, bet ir tikslumas bei gebėjimas įvertinti rizikas. Nuo taisyklingai pasirinktos išvykimo dienos, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus, iki supratimo, kaip Brexit ir Londono eismo apribojimai veikia grafiką – kiekvienas detalės svarbi.