Išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją pagal tvarkaraštį: Pilnas eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojai vieną pagrindinę tiesą: laikas – tai tai, kas klientus rūpina labiausia, tačiau ir tai, kas dažniausiai sukelia daugiausia nesusipratimų. Kai kalbame apie krovinių gabenimą ar siuntų pristatymą į Angliją (Jungtinę Karalystę), tvarkaraščiai yra ne tik skaičiai lentelėje – tai sudėtingas logistinis paveikslas, į kurį įeina kelių šimtų kilometrų automagistralės, La Manšo sąsiaurio persikėlimai ir, žinoma, muitinės procedūros.

Šiame straipsnyje aš norėčiau ne tiesiog pateikti sausų grafikų, o pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip formuojasi šie laikai, kodėl jie gali skirtis nuo planuotų ir ką tiksliai reiškia „išvykimas“ bei „atvykimas“ klientui, kuris laukia savo siuntos. Suprasdamas šiuos niuansus, Jūs galėsite ne tik tiksliau planuoti savo veiklą, bet ir išvengti nereikalingo streso.

Svarbiausia žinoti: tvarkaraštis Anglijoje nėra fiksuotas traukinio atvykimo laikas. Tai yra dinaminė sistema, priklausanti nuo daugelio išorinių veiksnių. Nuo to momento, kai vairuotojas užveda variklį Vilniuje (ar kitame Lietuvos mieste), iki to momento, kai siunta atsiduria Londono ar Birmingemo sandėlyje, praeina daug etapų, kuriuose laiko skirtumai gali svyruoti. Pažiūrėkime, kaip tai veikia praktiškai ir kas turi įtakos galutiniams terminams.

Įvadas: Kodėl tranzitas į Angliją yra unikalus?

Per pastaruosius du dešimtmečius matyau daugybę pokyčių šioje rinkoje, tačiau niekas nekeitė žaidimo taisyklių taip stipriai, kaip „Brexit“. Iki 2021-ųjų sausio 1 d. pervežimas į Angliją buvo beveik toks pat kaip pervežimas į Vokietiją ar Prancūziją – svarbiausia buvo apeiti didelius miestus ir rasti gerą kelią. Dabar situacija visiškai kitokia.

Kai kalbame apie išvykimo ir atvykimo laikus pagal tvarkaraštį, turime atsižvelgti į tai, kad Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekviena siunta privalo praeiti eksporto ir importo muitinės kontrolę. Nors dauguma šių procedūrų atliekami iš anksto, elektroniniu būdu, fizinis dokumentų tikrinimas ar neteisingai užpildytos deklaracijos gali sustabdyti sunkvežimį sienos kirstime ar uoste.

Be to, geografinis padėtis taip pat sukuria savo ypatingumą. Kadangi Anglija yra sala, vienintelis būdas ten patekti keliu yra persikelti per sąsiaurį. Tai reiškia, kad mūsų tvarkaraščiai yra glaudžiai susieti su keltų (pvz., „Dover-Calais“, „Dunkirk-Dover“) arba Eurotunelio („LeShuttle“) tvarkaraščiais. Net jei vairuotojas važiuoja idealiai ir laiku, pavėluotas kelias dėl audros gali viską padėti ant galvos.

Taigi, kai renkatės pervežimo paslaugas ir žiūrite į pateiktą tvarkaraštį, vertinkite jį kaip estimuotą laiką, o ne kaip astronomiškai tikslią prognozę. Profesionali logistika užtikrina, kad šie svyravimai būtų minimalūs, tačiau juos visiškai išvengti neįmanoma. Toliau straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdėju iš savo klientų kasdien, bandydamas atskleisti visas šios proceso smulkmenas.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie tvarkaraščius

Šioje skirsnyje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su išvykimo ir atvykimo laikais į Angliją. Atsakymai į juos parengti remiantis daugiamete praktika ir žiniomis apie dabartines logistines realijas.

1. Kaip apskaičiuojamas numatomas atvykimo laikas į Angliją?

Numatomas atvykimo laikas nėra pasirinktas atsitiktinai – tai sudėtinga formulė. Pirmiausia, mes žiūrime į atstumą. Paprastai maršrutas nuo Lietuvos (pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno) iki Didžiosios Britanijos (pvz., Londono ar Midlandso regiono) sudaro maždaug 1800–2200 kilometrų viena kryptimi. Sunkvežimis, važiuojantis vidutiniškai 80–90 km/h greičiu (atsižvelgiant į greičio limitus ir apribojimus), praleidžia kelyje maždaug 20–23 valandas grynojo vairavimo laiko.

Tačiau čia prisideda vairuotojo poilsio laikas. Pagal Europos Sąjungos ir JK reglamentas (taip pat po „Brexit“), vairuotojas privalo turėti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos ir 11 valandų kasdieninio poilsio. Tai reiškia, kad kelionė trunka ne vieną dieną, o maždaug dvi ar tris dienas (priklausomai nuo to, ar tai yra „solo“ vairuotojas, ar komanda, tačiau dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas dėl ekonominių priežasčių).

Prie šio laiko pridedame ir technines pertraukas (kuras, maistas) bei, svarbiausia, laiko rezervą lėtai eisiant muitinėje ar uoste. Taigi, standartinis tranzitas (door-to-door) paprastai užtrunka nuo 48 iki 72 valandų nuo siuntos įkėlimo momento, jei nėra jokių nenumatytų kliūčių.

2. Kokia įtaka tvarkaraščiui turi keltų (ferries) ir Eurotunelio grafikai?

Tai, galima sakyti, yra kritišiausias grandinės narvas. Kelyje į Angliją sunkvežimis turi būti konkrečiame uoste (pvz., Doveris, Folkstonas) tam tikru laiku. Jei vairuotojas pavėluoja 10 minučių, jis gali praleisti savo „slotą“ (rezervuotą vietą). Didesnėms kelionėms į Angliją naudojamos keltų linijos, kurios plaukia apie 1,5 valandos (pvz., Kalė-Doveris) arba ilgesnės, pvz., iš Olandijos (Hukas van Holandas – Harvičas), kurios trunka apie 6–7 valandas, tačiau leidžia apeiti didžiausias spūstis pietų Anglijoje.

Tvarkaraštis turi būti suderintas taip, kad vairuotojas atvyktų į uostą maždaug 1–2 valandas iki išvykimo. Tai reikalingas laikas, kad vairuotojas būtų tikrintas (paspęstų dokumentai, pasas), o sunkvežimis nukreiptas į kelto gelžbetonį. Jei dėl eismo įvykio Vokietijoje ar Belgijoje vairuotojas pavėluoja, operatorius turi skubiai keisti bilietą į vėlesnį reisą. Tai gali sukelti 4–12 valandų (ar net daugiau) delsimą, kuris tiesiogiai perkeliamas į galutinį atvykimo laiką prie kliento durų.

3. Ar „Brexit“ pakeitė realius atvykimo laikus, ar tai tik formalumas?

„Brexit“ ne tik pakeitė, bet ir sukomplicavo laiko apskaičiavimus. Anksčiau perėjimas iš Prancūzijos į Angliją užtrukdavo 15–20 minučių – paprastas pasų tikrinimas. Dabar tai yra procesas, kuris gali trukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, jei sunkvežimis yra atrinktas tikrinimui.

Muitinės deklaracijos (eksportas iš ES, importas į JK) turi būti pateiktos iki prekių atvykimo. Jei deklaracijoje yra klaida (net klaida prekės kodame ar svorio skirtumas), sistema sukuria „raudoną šviesą“. Sunkvežimis turi važiuoti į specialią zoną, dokumentai turi būti taisomi realiu laiku. Tai, mano patirties, viena dažniausių delsimų priežasčių. Todėl tvarkaraščiuose dabar visada įtraukiame papildomą „buferinį“ laiką muitinėms, kurio anksčiau nebuvo.

4. Kaip Lietuvos ir Anglijos laiko juostos veikia pristatymo laiką?

Lietuva yra Rytų Europos laiko juostoje (EET), o Anglija – Greenwich Mean Time (GMT) arba British Summer Time (BST). Vasaros laikotarpiu skirtumas yra 2 valandos, žiemos – 1 valanda. Tai atrodo smulkmena, tačiau planuojant pristatymą būtina atsižvelgti.

Pavyzdžiui, jei tvarkaraštyje parašyta, kad vairuotojas atvyks į terminalą 14:00 Londono laiku, Lietuvoje tuo metu gali būti jau 16:00. Klientai, kurie lauksi siuntos Lietuvoje (jei tai importas iš Anglijos), dažnai painioja šiuos laikus. Taip pat reikia atsiminti, kad Anglijoje dauguma sandėlių ir parduotuvių dirba griežtai nuo 8:00 ryto iki 16:00 (kartais 17:00) vietos laiko. Jei sunkvežimis dėl muitinių ar spūsčių atvyksta 16:30, pristatymas gali būti atidėtas iki kito ryto, net jei vairuotojas yra vietoje. Taigi, 1-2 valandų vėlavimas kelyje gali lemti dienos pristatymo praradimą.

5. Kiek kartų per savaitę vyksta reisai į Angliją?

Dauguma logistikos kompanijų, tarp kurių ir mes, siūlo reguliarius, t. y. „linijinius“ reisus. Paprastai tai yra 2–3 reisai per savaitę (pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Tačiau dėl didelio paklausos augimo, ypač po pandemijos ir e-komercijos bumų, daugelis perėjo prie dažnesnio grafiko – net iki 5–6 reisų per savaitę.

Tačiau čia svarbu suprasti skirtumą tarp „išvykimo iš Lietuvos“ ir „išvykimo iš Anglijos“ (grįžtant). Reisas gali būti planuotas kaip „kelionė ten ir atgal“. Jei antradienį sunkvežimis išvyksta iš Vilniaus, jis atvyks į Angliją ketvirtadienį. Iš Anglijos jis gali išvykti penktadienį ar šeštadienį, o atgal į Lietuvą grįžti sekmadienį ar pirmadienį. Todėl, jei Jums reikia atvežti prekes iš Anglijos, reikia žiūrėti ne į tai, kada sunkvežimis išvyksta iš Lietuvos, o į tai, kada jis yra planuojamas būti Anglijos sandėliuose (pvz., Tuesdays collection, Thursday delivery).

6. Ar galima tiksliai numatyti, kada vairuotojas pasieks konkrečų adresą Anglijoje?

Tai vienas sunkiausių klausimų. Anglijoje, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Londonas, Birmingemas ar Mančesteris, eismo sąlygos yra neprognozuojamos. M25 aplinkkelis (Londono žiedas) yra garsėja savo spūstimis, kurios gali trukti valandas.

Be to, Anglijoje yra griežti pristatymo langų (delivery windows) reikalavimai, ypač parduotuvėms ir sandėliams. Jie gali leisti vairuotojui užeiti į teritoriją tik tarp 10:00 ir 12:00. Jei sunkvežimis dėl spūsties atvyksta 10:05, jis gali būti nukreiptas į eilę, kuri gali trukti iki kitos dienos.

Todėl, kai mes suteikiame tvarkaraštį klientui, mes dažniausiai sakome: „Pristatyma numatyta ketvirtadienį“. Mes retai kada įsipareigojame saying „pristatysime būtent ketvirtadienį 14:00“, nes tai priklauso nuo faktorių, kurių negalime valdyti (uždaroji teritorija, eismas, muitinės). Tačiau stengiamės, kad klientas būtų informuojamas apie artėjimą bent 24 valandas iš anksto.

7. Kas nutinka, jei siunta yra „consolidated“ (grupinis krovinys)?

Dauguma smulkių siuntų (ne pilnavidurių sunkvežimių) keliauja grupiniais kroviniais. Tai reiškia, kad viename sunkvežimyje gali būti 10, 20 ar net 30 skirtingų klientų siuntų. Tai tiesiogiai veikia tvarkaraštį.

Sunkvežimis turi sustoti keliuose ar dešimtims adresų. Pirmasis klientas gali gauti siuntą ryte, o paskutinis – vėlai vakare. Taip pat prieš išvykstant į Angliją, sunkvežimis turi suvažiuoti į terminalą Lietuvoje (ar Lenkijoje/Vokietijoje), kur susirenka visos siuntos. Šis „krovimo“ ir „iškrovimo“ procesas gali užtrukti nuo 4 iki 8 valandų. Klientas turi suprasti, kad jei jis atidavė siuntą pirmadienį, o sunkvežimio išvykimas pagal tvarkaraštį yra antradienį, tai nesikeičia – antradienį įvykdomas galutinis iškrovimas ir dokumentų patvirtinimas.

8. Ar savaitgaliai ir švenčių dienos turi įtakos tranzito laikui?

Žinoma, ir labai didelę. Anglijoje ir kontinentinėje Europoje skirtingos šventės. Pavyzdžiui, Velykos ar Kalėdos Lietuvoje gali būti kitomis dienomis nei Anglijoje (arba tiesiog skirtingas poilsio režimas).

Be to, vairuotojai turi savo poilsio grafikus. Jei kelionė trunka 2 dienas, o vairuotojas pradeda kelionę penktadienį, jis gali atvykti į Angliją sekmadienį. Tačiau sekmadienį Anglijoje dauguma sandėlių ir verslų nedirba. Tai reiškia, kad pristatymas bus atidėtas iki pirmadienio ryto. Tokiu atveju, techninis tranzitas užtrunka 3 dienas, nors fiziškai sunkvežimis buvo ten anksčiau. Visada rekomenduoju klientams planuoti siuntų išsiuntimą taip, kad jie nektų per ilgas savaitgalius, jei tai skubu.

9. Kokios yra pagrindinės vėlavimo priežastys, kurių negalima numatyti?

Per 20 metų matyau viską. Nuo paprastų padangų plyšimų autobane iki sunkių avarijų, kurios uždaro visą magistralę (kaip buvo atvejais su „M20“ keliu Anglijoje). Taip pat orai: stiprus vėjas La Manšo sąsiauryje gali sustabdyti keltus. Tai sukelia milžiniškas eiles uoste – vairuotojai gali laukti po 10–12 valandų tiesiog norėdami užlipti ant kelto.

Dar viena dažna priežastis yra techninės būklės patikros (DVSA) Anglijoje. Jei įtariama, kad sunkvežimis yra techniškai netvarkingas, jis gali būti sustabdytas patikrai. Tai sukuria domino efektą – vėluojamas ne tik tas krovinys, bet ir visi kiti, kurie laukia grįžtančio sunkvežimio Lietuvoje. Mes stengiamės turėti rezervinius planus, bet kai uždaromas sąsiauris, sustoja visa logistika.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti, kad siunta atvyktų laiku?

Tai puikus klausimas. Kliento vaidmuo yra labai svarbus. Pagrindinė klaida – neteisingi ar nepilni dokumentai. Jei siunčiate prekę į Angliją, privalote užpildyti eksporto deklaraciją, pateikti prekių kodus (HS codes), tikslų svorį ir vertę. Jei šie duomenys skiriasi nuo realybės (pavyzdžiui, parašote 100 kg, o yra 500 kg), muitinė sustabdys siuntą.

Taip pat svarbu suprasti, kas yra adresas. Anglijoje dauguma adresų turi „Postcode“ (pašto kodą), kuris nurodo tikslų kvartalą ar net gatvės dalį. Jei nurodote neteisingą kodą, navigacija ves vairuotoją į kitą miesto dalį, ir pristatymas užtruks valandomis. Ir galiausiai – prieš išvykstant (paskutinę valandą) nebekreipkite dėl adreso keitimo. Kai sunkvežimis jau užkrautas ir dokumentai pateikti, bet koks pakeitimas sukuria riziką, kad dokumentai teks daryti iš naujo, o tai užkels visą procesą.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją pagal tvarkaraštį yra daugiau nei datos ir valandos – tai sudėtingas logistinis susitarimas tarp kliento, pervežėjo ir valstybių institucijų. Kaip ekspertas, kuris šioje srityje dirba jau daugiau nei dvidešimt metų, galiu patikinti, kad pagrindinis raktas į sėkmę yra ne tik greitis, bet ir tikslumas bei planavimas.

Anglijos keliai yra patogūs, tačiau reikalaujantys didelio disciplinos. Muitinės procedūros po „Brexit“ tapo standartu, ne išimtimi, todėl kiekviena minutė, skirta dokumentų paruošimui, grąžinamas kaip taupyta valanda uoste. Tvarkaraščiai, kuriuos matote, yra sudaryti atsižvelgiant į ilgą patirtį – jie turi ne tik važiavimo laiką, bet ir poilsio, muitinės bei netikėtų situacijų rezervus.

Jei ruošiatės siųsti krovinius į Angliją, mano patarimas paprastas: pasitikėkite profesionalais, tačiau ir pats būkite informuotas. Suprasdami, kodėl kelionė trunka 48 valandas vieną kartą ir 72 valandas kitą, Jūs galėsite ramiau žiūrėti į savo verslo planus ir tikėtis, kad Jūsų prekės pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku. Logistika – tai ne judėjimas iš taško A į tašką B, tai procesas, kurį valdo žmonės, ir štai čia, mūsų bendrose pastangose, ir slepiasi sėkmė.