Išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją – lankstūs tvarkaraščiai: Visas vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, tenka stebėti, kaip keičiasi ne tik techninės galimybės, bet ir klientų lūkesčiai. Anksčiau, kai kalbėdavome apie krovinių gabenimą į Angliją (arba Jungtinę Karalystę, kaip teisingai vartoti terminą po „Brexit“), pagrindinis klausimas būdavo: „Kiek kainuoja?“. Šiuolaikinėje logistikoje, ypač vykstant per daugelį šalių ir kertant jūrą, pirmasis ir dažniausiai svarbiausias klausimas yra: „Kada krovinius gausiu?“.

Atsakymas į šį klausimą retai kada būna paprastas „rytoj“ arba „pirmadienį“. Logistika – tai ne tik fizinis judėjimas, tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo tūkstančių veiksnių: nuo orų sąlygų Lamanšo sąsiauryje iki muitinės procedūrų greičio Doverio uoste. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl šiuolaikiniai tvarkaraščiai yra lankstūs, ir kodėl tai iš tikrųjų naudinga klientui.

Visiems, kurie planuoja siųsti prekes į Angliją, svarbu suprasti, kad „lankstus tvarkaraštis“ nereiškia „nenustatyta data“. Tai reiškia profesionalų valdymą, kuris leidžia išvengti didesnių nesklandumų ir užtikrinti, kad krovinys pasieks paskirties vietą saugiai, nors ir ne visada pagal sekundžių laikrodį. Šioje žinioje panagrinėsime visus niuansus, susijusius su išvykimo ir atvykimo laikais, padėsime suprasti procesą ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.

Dažniausiai uždukiami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiame išsamią informaciją, susijusią su krovinių gabenimo terminais į Angliją, atsižvelgiant į ilgą patirtį šioje srityje.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Tai labai populiarus klausimas, tačiau atsakyme reikia atsižvelgti į tai, kad Anglija yra sala, o ne žemyninė šalis. Vidutinis tranzito laikas nuo krovinių įkėlimo Lietuvoje iki iškrovimo Anglijoje (pavyzdžiui, Londone ar Mančesteriuje) svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Visgi, šis skaičius yra labai sąlyginis. Jei krovininis automobilis vyksta tiesioginiu reisu (FCL – Full Truck Load), kai visas sunkvežimis priklauso vienam klientui, laikas gali būti artimesnis 3–4 dienoms. Tačiau jei tai dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load), kurį reikia suskirstyti terminaluose Anglijoje, terminas gali pasidėti iki 5–7 dienų. Svarbu prisiminti, kad kelionės trukmę lemia ne tik važiavimo greitis, bet ir laukimas laivu (feribu) arba pervažiavimas tuneliu, kas gali užtrukti nuo 1,5 iki 4 valandų viena kryptimi, neskaitant registracijos procedūrų.

2. Kodėl tvarkaraščiai vadinami „lankstais“ ir ar tai ne reiškia, kad vairuotojas gali vėluoti?

Terminas „lankstus tvarkaraštis“ dažnai kelia klientų susirūpinimą – jie galvoja, kad tai išsigalvota išpešėjimas už vėlavimus. Iš dviejų dešimtmečių patirties galiu pasakyti: lankstumas – tai saugumo ir efektyvumo priemonė.

Krovinių transportas veikia dinaminėje aplinkoje. Skirtingai nei keleivinis transportas, sunkvežimiai negali tiesiog „pagreitinti“, jei vėluoja. Juos riboja vairuotojo poilsio režimas (tachografai), greičio ribojimai (daugumoje šalių sunkvežimiams leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 80–90 km/h), ir techninės būklės patikros. Lankstus tvarkaraštis reiškia, kad jei planuotas išvykimas yra pirmadienį, mes tikimasi, kad jis įvyks tada, tačiau jei įvyksta nenumatyta situacija (pvz., užstrigimas pasienio punkte dėl neteisingų dokumentų), turime rezervą, kad nejudėtume visos grandinės. Tai leidžia mums koreguoti maršrutą realiu laiku, o ne pranešti klientui, kad siunta „dingusi“.

3. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo ir atvykimo laikus?

Tai, kad Didžioji Britanija paliko Europos Sąjungą, vienareikšmiškai pakeitė logistikos žemėlapį. Iki 2021 m. sausio 1 d. sienos kirtimas buvo formalumas – dažniausiai tik vizualinis patikrinimas. Dabar tai yra pilnavertė muitinės procedūra.

„Brexit“ pridėjo papildomų 2–4 valandų (o kartais ir daugiau, jei dokumentuose yra klaidų) kiekvienam išvykimui ir atvykimui. Dabar reikia pateikti išankstinę deklaraciją (Safety and Security Declaration), užtikrinti, kad visi muitinės kodai yra teisingi, o prekės turi atitinkamus sertifikatus. Lankstūs tvarkaraščiai dabad yra būtini tam, kad vairuotojas turėtų pakankamai laiko parodyti dokumentus muitininkams, nebijodamas, kad vėluos į kitą paskirties vietą. Jei anksčiau vairuotojas galėjo perplukdyti jūrą ir vos sustodamas važiuoti toliau, dabal jis turi praleisti laukiant kvietimo išvykti iš uosto.

4. Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių gali pasidėti atvykimo laikas?

Per 20 metų matome tas pačias problemas, tačiau jų dažnumas keičiasi. Šiuo metu pagrindinės priežastys, dėl kurių gali pasidėti siunta, yra šios: 1. Muitinės patikros: Jei muitinė pareigūnai nusprendžia tikrinti krovinių fizinę būklę (pvz., dėl klaidingo svorio deklaravimo ar atsitiktinio pasirinkimo), sunkvežimis gali būti sulaikytas uoste arba terminale kelias dienas. 2. Oro sąlygos Lamanšo sąsiauryje: Rūstus vėjas arba rūkas gali uždaryti feribus arba riboti judėjimą „Eurotunelyje“. Tai nutinka dažniau, nei manytumėte. 3. Transporto priemonių eismas (Traffic): Spūstys ant svarbiausių magistralių, ypač aplink Londoną (M25 ratą) arba Belgijos/Nyderlandų uostus, gali suvaldyti laiką. 4. Techninės problemos: Sunkvežimiui plyšus padangai arba kilus variklio gedimui, reikalingas laikas remontui.

Lankstumas numato šias rizikas – mūsų planuotojai visada įtraukia „buferinį laiką“ į grafikus, kad šios nesklandumų nepaveiktų galutinio pristatymo termino.

5. Kaip pasirinkti tarp feribo ir „Eurotunelio“ – ar tai įtakoja laiką?

Tai svarbus techninis pasirinkimas, kuris tiesiogiai veikia tvarkaraštį. „Eurotunelis“ (geležinkelis po sąsiauriu tarp Folkestone ir Calais) yra greičiausias būdas persikelti – pati kelionė trunka tik 35 minutes. Tačiau jis brangesnis ir griežčiau reglamentuoja muitinės procedūras – jas reikia atlikti anksčiau, prieš įvažiuojant į vagoną.

Feribai (pvz., iš Doverio į Calais arba iš Hull į Roterdamą/Zeebrugge) trunka ilgiau (nuo 1,5 iki 4 valandų), tačiau jie suteikia daugiau lankstumo. Jei vairuotojas vėluoja, dažnai galima pakeisti bilietą į vėlesnį reisą be didelių rūpesčių. Be to, kai kurie uostai (pvz., šiaurės Anglijoje esantis Hull) leidžia išvengti spūsčių pietų Anglijoje. Taigi, renkantis maršrutą, mes atsižvelgiame į tai, kas svarbiau klientui: absoliutus greitis (tunelis) ar didesnis užtikrintumas ir galimybė pataisyti grafiką (feribas).

6. Kas yra vairuotojo darbo ir poilsio laikas, ir kaip tai veikia pristatymą?

Nepaisant to, kad technika tobulėja, vairuotojas vis dar yra žmogus, ir jo darbo laiką reglamentuoja griežta ES ir JK įstatymai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (gali pratęsti iki 10 valandų 2 kartus per savaitę), po to privalo atlikti 45 minučių pertrauką. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo sustoti.

Be to, yra savaitinio poilsio reikalavimai. Jei vairuotojas artėja prie savaitinio poilsio limito, jis negali tiesiog važiuoti toliau, kad pristatytų siuntą – jis privalo sustoti ir ilsėtis 45 valandas. Dėl to kartais atsitinka, kad krovinys atvyksta į paskirties vietą pirmadienį ryte, nors vairuotojas buvo tik už 50 km nuo jos penktadienio vakare. Tokios uždelstos (vadinamos „split rest“ arba trumpesnės pertraukos) turi būti suplanuotos iš anksto. Lankstūs tvarkaraščiai atsižvelgia į šias biologines ir teisines priežastis.

7. Kaip veikia dalinių krovinių (krovininių siuntų) tvarkaraštis?

Jeigu siunčiate tik keletą palečių (pvz., 1–4 euro paletes), jūsų siunta keliauja daliniu krovininiu transportu. Tai reiškia, kad sunkvežimys surenka prekes iš keliasdešimts skirtingų klientų.

Čia tvarkaraštis yra dar labiau lankstus. Mes visada nurodome preliminarią išvykimo datą (pavyzdžiui, „kiekvieną antradienį ir penktadienį“), tačiau tikslus atvykimo laikas gali priklausyti nuo to, kaip greitai užsipildo sunkvežimis. Kartais reikia laukti, kol bus surinkta pilna mašina, kad maršrutas būtų ekonomiškas. Atvykus į Angliją, vairuotojas turi aplankyti 10–15 skirtingų paskirties vietų. Pirmasis klientas gą gauti siuntą po 3 dienų, o paskutinis – po 5 dienų. Todėl, užsisakant dalinį krovinį, visada derėtų planuoti šiek tiek didesnį laiko rezervą.

8. Ar klientas gali sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas. Naudodami GPS stebėjimo sistemas (GPS tracking), mes matome, kur yra sunkvežimis, kiek jis važiavo, kada ir kur sustojo.

Klientams dažnai siūlome nuorodą, kurioje jie gali matyti savo siuntos būklę. Tačiau verta prisiminti, kad „realus laikas“ turi savų niuansų. Kai vairuotojas ilsisi (45 min. pertrauka), sistema gali rodyti, kad jis nejudėja, bet tai nereiškia problemų. Taip pat, kai sunkvežimis yra feribo viduje arba tunelyje, GPS signalas gali dingti arba rodyti neteisingą vietą. Mūsų ekspertai stebi šiuos duomenis ir gali paaiškinti klientui: „Jūsų krovinys šiuo metu kerta jūrą, signalas bus atnaujintas po valandos“. Tai suteikia ramybės ir supratimo apie lankstų tvarkaraščių eigą.

9. Kas nutinka, jei siunta nespėja į planuotą reisą (pvz., vėluoja klientas pats)?

Tai labai dažna situacija. Kartais klientas vėluoja paruošti prekes arba vairuotojas atvyksta į įkrovimą, o sandėlis dar neužsidaręs. Tokiu atveju mes naudojame to patį lankstumo principą.

Jei krovinys nespėja į pagrindinį, anksčiau suplanuotą reisą (pavyzdžiui, penktadienio rytą išvykstantį feribu), mes stengiames jį perkelti į artimiausią galimą išvykimą (pavyzdžiui, penktadienio vakarą arba šeštadienį). Dėl intensyvaus eismo į Angliją, ypač prieš šventes, vietos feribuose gali būti užimtos, todėl gali kilti būtinybė laukti dieną-ilgiau. Čia ryškus kliento ir logistikos komunikacijos svarbumas – kuo anksčiau mes sužinome apie vėlavimą, tuo greičiau galime pakeisti rezervacijas ir išsaugoti laiką.

10. Kokios rekomendacijos klientams, norintiems užtikrinti greičiausią pristatymą?

Remdamasis 20 metų patirtimi, aš visada patariu klientus keliais dalykais: 1. Dokumentų tvarka: Užtikrinkite, kad visi prekių sąrašai (packing list), komercinės sąskaitos ir, svarbiausia, EORI numeriai yra teisingi ir pateikti iš anksto. Tai yra dažniausia vėlavimų priežastis. 2. Įkėlimo pasiruošimas: Būkite pasiruošę įkelti krovinius laiku. Jei vairuotojas atvyksta ir turi laukti 4 valandas, jis praranda savo vairavimo langą, kas gali atidėlioti visą maršrutą. 3. Realūs lūkesčiai: Jei reikia siuntos labai greitai (pvz., per 24–48 val.), planuokite tai kaip ekspresinį pervežimą, o ne kaip standartinį dalinį krovinį. Standartiniai tvarkaraščiai yra sukurti balansuoti kainą ir greitį. 4. Kommunikacija: Jei žinote, kad sandėlyje gali būti nesklandumų, praneškite mums iš anksto. Mes galime pakeisti grafiką dar iki tada, kol vairuotojas sudegs savo darbo valandas.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo laikai į Angliją šiandien nėra pastovi matematinė lygtis. Tai gyvas, kvėpuojantis procesas, priklausantis nuo techninių, biurokratinių ir net gamtinių sąlygų. Lankstūs tvarkaraščiai nėra pusiaukelės paieška tarp netikslumo ir profesionalumo – tai aukščiausio lygio logistika, leidžianti valdyti rizikas.

Dirbdami daugiau nei 20 metų šioje srityje, išmokome vieno svarbaus dalyko: svarbiau ne pažadėti nerealų, fiksuotą laiką, kurio negalima įvykdyti, o pasiūlyti realų, lankstų sprendimą, kuris užtikrina, kad prekės pasieks paskirties vietą saugiai ir be nereikalingų nervų. Suprasdami struktūrą ir veiksnius, aprašytus šiame straipsnyje, klientai gali geriau planuoti savo verslą ir jaustis ramiau, žinodami, kad jų kroviniai yra patikimių rankose. Logistika – tai ne tik pervežti daiktus iš taško A į tašką B, tai užtikrinti, kad šis procesas būtų sklandus, net ir tada, kai planai keičiasi.