Išvykimo ir atvykimo į Angliją tvarkaraštis: Visas vadovas krovinių vežimo proceso supratimui

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių krovinių pervežimų versle, daugiau nei vieną kartą teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį užduoda tiek didieji verslo klientai, tiek asmenys, siunčiantys pašto siuntas į artimuosius ar tolimuosius giminaičius. Šis klausimas skamba taip: „Kada tiksliai mano krovinius išveš ir kada jis atvyks į Angliją?“ Atrodo, kad tai paprasta užduotis – nustatyti punktą A ir punktą B bei juos sujungti linija. Tačiau kasdienė logistika yra kaip gigantiškas, nuolat judantis mechanizmas, kurį veikia šimtai kintamųjų.

Anglija (arba, tiksliu sakant, Didžioji Britanija) nuo „Brexit“ yra tapusi trečiąja šalimi netoli Europos Sąjungos ribų. Tai reiškia, kad paprastas anksčiau buvęs maršrutas dabar užima nebe tik vairuotojo laiką, bet ir reikalauja papildomų procedūrų, dokumentų tikrinimo ir, svarbiausia, kanalų kirtimo. Tvarkaraštis nėra tiesiog laikrodis, rodys atvykimo laiką; tai kompleksinė sistema, susidedanti iš dokumentų pateikimo, muitinės procedūrų, keltų laikų ir vairuotojo darbo poilsio režimo.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip formuojasi išvykimo ir atvykimo į Angliją tvarkaraštis. Mes ne tik aptarsime standartinius laikus, bet ir panagrinėsime, kodėl jie gali keistis, kokią įtaką turi muitinė ir kaip klientas gali padėti užtikrinti, kad jo siunta pasiekti tikslą laiku. Suprasdami šį procesą, Jūs nebežiūrėsite į savo siuntą kaip į juodą dėžę, o galėsite realiai planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus.

Svarbu prisiminti, kad logistikoje „tiksliai“ yra sąvoka, kuriai visada trūksta šiek tiek tikslumo, tačiau sužinojus veikimo principus, galima prognozuoti situaciją su 99 proc. tikimybe. Siekiant padėti Jums suprasti visas niuansus, toliau pateikiame išsamų dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą, atspindintį realias situacijas iš klientų ir pervežėjų perspektyvos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis krovinių pervežimo laikas iš Lietuvos į Angliją svyruoja nuo 3 iki 5 dienų, tačiau tai yra labai sąlyginis dydis. Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL), kuris važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų kitiems klientams, procesas gali užtrukti 2–3 dienas. Tačiau dažniausiai dirbame su daliniais krovinais (LTL), kai viename sunkvežimyje sukeliami siuntiniai iš dešimčių skirtingų siuntėjų. Tokiu atveju reikia laiko surinkti krovinius sandėlyje (konsolidacija), kas gali užtrukti 1–2 dienas prieš išvykstant. Po to patį maršrutą įveikti trunka apie 48–72 valandas, atsižvelgiant į eismus Vokietijoje ir Belgijoje bei laukimą prieš keltą. Taigi, nuo momento, kai užsakymas yra patvirtintas, iki momento, kai krovinys atvyksta į gavėjo sandėlį Anglijoje, praeina maždaug 4–7 darbo dienos.

2. Ar yra fiksuoti išvykimo iš Lietuvos dienų ir valandų tvarkaraščiai?

Dauguma profesionalių pervežimo kompanijų turi savo išvykimo grafikus, pvz., savaitės pradžioje (pirmadienį–antradienį) vyksta siuntos į Angliją, o savaitės pabaigoje (penktadienį–šeštadienį) grįžta atgal su krovinais iš Jungtinės Karalystės. Tačiau net ir esant fiksuotai išvykimo dienai, tikroji išvykimo valanda gali keistis. Tai priklauso nuo to, kiek vėluojantys klientai pateikia dokumentus arba kiek vėluoja patys kroviniai. Jei vairuotojas turi susirinkti krovinius iš penkių skirtingų vietų Lietuvoje, o vienas klientas vėluoja valanda, tai pastumia visą sunkvežimio išvykimą. Taip pat labai svarbu muitinės išankstinio deklaravimo sistema – jei dokumentai yra neteisingi, sunkvežimis neišvyks iš sandėlio, kol klaidos nebus ištaisytos. Todėl mes visada rekomenduojame tur�ti rezervą bent vienai dienai.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė atvykimo į Angliją tvarkaraštį ir kodėl dabar reikia daugiau laiko?

Prieš „Brexit“ Anglija buvo Europos Sąjungos dalis, todėl siena tarp, pvz., Prancūzijos ir Anglijos, buvo formalumo reikalas. Vairuotojas tiesiog važiuodavo per keltą ir išvažiuodavo į autostradą. Dabar situacija pasikeitė drastiškai. Atvykus į Britų salas, kiekvienas krovinys turi praeiti muitinės kontrolę. Tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą Prancūzijoje arba tiesiogiai išlipus Anglijoje, vairuotojas turi pateikti elektronines deklaracijas (Exit Summary Declaration iš ES pusės ir Entry Summary Declaration iš JK pusės). Jei nors vienas dokumentas neatitinka realaus krovinio, sunkvežimis gali būti sulaikytas muitinėje. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Be to, paties keltų terminalų tvarkaraščiai tapo griežtesni, nes reikia daugiau laiko krovinių patikrai. Todėl įtraukti papildomą 1–2 dienas į planą yra būtina.

4. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys vėlavimus atvykimo metu?

Be jau minėto muitinės, yra keletas pagrindinių „stabdiklių“. Pirmasis – tai techninės problemos. Sunkvežimis yra technika, o technika kartais sugenda. Padangos protrūkimas arba variklio gedimas gali sustabdyti maršrutą bet kurioje Europos vietoje. Antrasis ir dažniausiai pasitaikantis – oro sąlygos. Šiaurės jūra, kuria keliauja keltai, gali būti labai rūstinga. Stiprus vėjas ar audra gali atšaukti keltų plaukimus, kas užkerta kelią Anglijos pasiekti. Tokiu atveju reikia laukti, kol oras pagerės, arba ieškoti alternatyvių maršrutų (pvz., važiuoti per Olandiją į Harwichą, kas yra ilgiau). Trečiasis veiksnys – eismai. Vokietijos autostrados yra pagrindinė arterija, tačiau ten dažnai vyksta remonto darbai ar įvyksta avarijos, sukuriančios tūkstančių kilometrų spūstis. Tai visiškai neprognozuojama ir gali pridėti papildomų valandų ar net dienos kelionei.

5. Ar klientas gali sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje ši funkcija yra standartas. Profesionalios pervežimo kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą realiu laiku. Tačiau būtina suprasti technologijų ribas. Kai sunkvežimis yra keltuje arba vairuotojas ilsisi (kaip ir reikalauja įstatymai), GPS signalas gali neatspindėti judėjimo arba gali rodyti paskutinę vietą. Taip pat, jei krovinys yra perkraunamas (transhipment) tarpinio sandėlyje, stebėjimas gali rodyti, kad jis „stovi“, nors iš tikrųjų jis yra procese. Geriausias būdas sekti būklę yra nuolatinis ryšys su logistikos vadybininku, kuris gali patikrinti sistemos duomenis ir paaiškinti, kodėl krovinys sustojo, pvz., „Laukiama keltui“ arba „Muitinės patikra“.

6. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas įtakoja tvarkaraštį?

Tai yra vienas svarbiausių, bet klientų dažniausiai nepaisomų dalykų. Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje galioja griežti tachografo reikalavimai. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą jis gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas ir privalo turėti 11 valandų nepažeidžiamo poilsio. Jei kelionė trunka ilgiau, vairuotojas turi prisiimti savaitinį poilsį (45 valandų). Tai reiškia, kad net jei atstumas iki Anglijos yra techniškai įveikiamas per 30 valandų, realiai vairuotojas jas įveiks per maždaug 48–50 valandas dėl privalomų sustojimų. Tvarkaraštis visada yra sudaromas atsižvelgiant į šias apribojimas – mes negalime priversti vairuotojo vairuoti ilgiau, nes tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga.

7. Ar galima užtikrinti konkretų atvykimo laiką į Anglijos sandėlį (pvz., iki 12:00 valandos)?

Užtikrinti konkretų valandą (pvz., „Time Critical“ siuntos) yra įmanoma tik naudojant ekspresines pervežimo paslaugas, kai krovinys važiuoja atskiru automobiliu tiesiai be sustojimų. Standartinėse, ypač dalinių krovinių (groupage) siuntose, garantuoti konkretų valandą yra beveik neįmanoma. Per daug permainų kelyje: muitinė, eismas, keltų laikas, kiti klientų iškrovimai. Mes visada stengiamės pranešti apie numatomą atvykimą iš anksto (pvz., 24 valandas prieš), tačiau tai yra tik prognozė. Jei Jūsų gavėjas reikalauja griežto laiko, tai turi būti aptarta užsakymo metu, ir paprastai tai kainuoja daugiau, nes reikia derinti visus procesus be jokios klaidos maržės.

8. Kas nutinka, jei krovinys atvyksta į Angliją naktį ar savaitgalį?

Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, didžioji dalis sandėlių ir verslo įmonių dirba standartiniu darbo laiku – nuo pirmadienio iki penktadienio, 8:00 iki 17:00 valandos. Jei sunkvežimis atvyksta naktį ar šeštadienį, jis dažniausiai turi laukti sandėlio atidarymo. Kai kurie didieji prekybos centrai ar logistikos hubai (pvz., „Amazon“ sandėliai) veikia 24/7 ir ten iškrauti galima bet kuriuo metu. Tačiau jei tai paprastas verslo klientas, vairuotojas praleis laukimą laiką. Tai neįtraukiama į vairavimo laiką, tačiau gali paveikti bendrą terminą, jei vairuotojo poilsio laikas sutampa su laukimu. Todėl visada rekomenduojame iš anksto susitarti dėl galimybės iškrauti krovinį ne darbo laiku, jei tvarkaraštis to reikalauja.

9. Kaip kainą įtakoja greitas išvykimas ar skubus atvykimas?

Logistikoje laikas yra pinigai. Standartinis tvarkaraštis yra optimizuotas taip, kad kaina būtų kuo mažesnė – tai reiškia, kad sunkvežimiai važiuoja pagal nustatytus grafikus, surinkdami krovinius iš kelių klientų. Jei Jums reikalingas skubus išvykimas (pvz., tą pačią dieną) ar garantuotas atvykimas per 48 valandų, tai dažnai reiškia, kad reikia skirti atskirą transportą arba keisti maršrutą, kad jis būtų trumpesnis (pvz., naudoti brangesnį keltą ar tunelį). Skubos paslaugos paprastai brangsta 30–50 proc., o kartais ir dvigubai daugiau nei standartinis pervežimas. Tačiau vertinant verslo nuostolius dėl gamybos stabdymo ar prekybos trūkumo, ši investicija dažnai apsimoka.

10. Ką klientas turi daryti, kad užtikrintų sklandų išvykimo ir atvykimo tvarkaraštį?

Kliento vaidmuo šiame procese yra kritiškai svarbus, nors dažnai nepastebimas. Pagrindinė klaida yra vėluojantys ar neteisingi dokumentai. Jei krovinys turi išvykti pirmadienį, o vairuotojas jau yra pasiruošęs, o klientas pateikia neteisingą svorį ar prekių kodus (HS kodus) pirmadienio ryte, išvykimas gali būti atidėliotas dienai ar dviem. Muitinės sistemos yra automatizuotos, ir klaida deklaracijoje užblokuoja visą procesą. Kadangi Anglija dabar yra trečioji šalis, dokumentacija turi būti idealiai tvarkinga. Klientas taip pat turi užtikrinti, kad pats krovinys būtų paruoštas laiku – supakuotas ant paletės, apvyniotas ir su etiketėmis. Jei vairuotojas atvyksta paimti krovinio, o jis dar nėra supakuotas, tai prarandamos valandos, kurios vėliau „užsikrauna“ į bendrą atvykimo į Angliją vėlavimą.

Išvada

Išvykimo ir atvykimo į Angliją tvarkaraštis nėra tiesiog lentelė su skaičiais. Tai gyvas organizmas, kurį sudaro žmonių darbas, techninės priemonės, teisiniai aktai ir gamtos sąlygos. Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau, kaip pasikeitė ši sritis – nuo paprastų maršrutų iki sudėtingų muitinės procedūrų labirintų. Nors išorėje gali atrodyti, kad procesas lėtėjo, iš tikrųjų jis tapo geriau kontroliuojamas ir saugesnis, tik reikalauja daugiau tikslumo iš visų šalių.

Raktas į sėkmingą ir laiku vykstantį pervežimą yra komunikacija ir pasiruošimas. Klientas, kuris supranta, kad tvarkaraštis priklauso ne tik nuo vairuotojo kojos, bet ir nuo dokumentų tikslumo bei oro sąlygų La Manšo sąsiauryje, visada bus viena žingsniu priekyje. Mes, kaip logistikos ekspertai, darome viską, kas mūsų galioje, kad prognozės ir realybė sutaptų. Tačiau atminkite – logistika nėra stebuklas, tai techniškai sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo smulkmenų.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti, kas vyksta „ užscenų “, kol Jūsų krovinys keliauja iš Lietuvos į Angliją. Planuodami savo siuntas, visaiems laikams skirkite šiek tiek rezervo, rūpinkitės dokumentų kokybe ir pasitikėkite savo pervežėju. Tada tvarkaraštis taps ne baimės šaltiniu, o patikimu planavimo įrankiu Jūsų verslo augimui.