Iš Jungtinės Karalystės atgal su moderniu mikroautobusu: Išsamus eksperto gidas

Prisimenu savo pirmąsias keliones į Angliją ir atgal – tai buvo laikai, kai sienos kirtimas reiškė ilgas eiles ir daugybę popierių. Nors pasaulis pasikeitė, o Jungtinė Karalystė (JK) pasitraukė iš Europos Sąjungos, vienas dalykas išliko pastovus: šios šalies automobilių, o ypač mikroautobusų, rinka visada vokiška kokybės ir kainos santykžiu vilioja lietuvius pirkėjus. Dirbdamas pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, esu matęs tūkstančius automobilių keliaujančių per Lamanšą. Tačiau mikroautobusų atvejimas yra specifinis. Čia nebeatsižvelgiame tik į variklio galią ar saloną – čia kalbame apie techninius reikalavimus, biurokratiją ir logistiką, kuri gali nustebinti net patyrusius vairuotojus.

Šiandienos rinkoje „modernus mikroautobusas“ reiškia ne tiesiog transporto priemonę keleiviams vežti. Tai dažniausiai „Volkswagen Transporter“ T6.1, „Mercedes-Benz Vito“, „Ford Transit Custom“ arba „Toyota Proace“ modeliai, kurie atitinka „Euro 6“ aplinkos apsaugos standartus, yra pilnai įrengti komforto sistemomis ir, svarbiausia, yra skirti legaliam keleivių pervežimui. Dažnai Lietuvoje ieškomi būtent tokie, ką anksčiau vežusi mokyklos, ligoninės ar privažiavimo paslaugų („Taxi“) kompanijos JK. Kodėl? Kadangi jų techninė būklė, lyginant su analogiškais rytų ar pietų Europos rinkos automobiliais, dažniausiai būna kur kas geresnė. Tačiau nusipirkti – tik pusė darbo. Pagrindinis iššūkis yra saugiai ir legaliai nuplukdyti šią „gargždą“ atgal į Lietuvą, išvengiant nereikalingų rūpesčių muitinėje ir techninėse apžiūrose.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu visą procesą nuo A iki Z. Mes ne kalbėsime tik apie tai, kaip rasti skelbimą „Autotrader“ portale. Mes kalbėsime apie tai, kas vyksta tada, kai jūsų pasirašytas sutartis ir raktai jau kišenėje, o priešais jūsų – tūkstančiai kilometrų ir Jungtinės Karalystės muitinės formalumai. Nors Brexit sudarė papildomų kliūčių, su tinkama žinia ir ruošimu ši kelionė gali būti ne tik pelninga, bet ir nerūpestinga.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl verta pirkti būtent modernų mikroautobusą Jungtinėje Karalystėje, o ne Vokietijoje ar Belgijoje?

Tai vienas dažniausiai klausimų, kurį girdžu savo klientų. Atsakymas paprastas: kainos ir kokybės santykis bei rinkos apimtis. Jungtinė Karalystė yra viena didžiausių naudotų lengvųjų komercinių automobilių (LCV) rinkų Europoje. Dėl specifinių JK mokesčių ir verslo modelių, didelės įmonės ar nuomos („leasing“) bendrovės atnaujina savo parkus kas 3–4 metus. Rinkoje pasitaiko itin gerai prižiūrėtų, serijinių modelių, kurie turi žemą rida.

Be to, JK klimatas ir keliai (nors ir vingiuoti) nėra taip agresyvūs automobilių varikliams ir važiuoklėms kaip, pavyzdžiui, Rytų Europoje. Taip pat verta paminėti, kad dėl „Brexit“ ir britų svaro kursio svyravimų, kartais susidaro situacijų, kai toks pat mikroautobusas Vokietijoje kainuoja 20–30 proc. brangiau nei Anglijoje. Svarbu tik suprasti, kad ieškant reikia atkreipti dėmesį į techninę pusę, nes drėgna anglų klimatas gali palikti pėdsaką – rūdys, nors dažniausiai tai kosmetiniai defektai, ne struktūriniai.

2. Kokius dokumentus reikia surinkti JK pusėje prieš išvykstant, kad Lietuvoje nebuktum nubaustas?

Esu matęs daugybę situacijų, kada klientai sugrįžta su tik sąskaita-faktūra rankose, o tai yra per mažai. Norint sklandžiai įregistruoti transporto priemonę Lietuvoje „Regitroje“, jums reikės šių pagrindinių dokumentų: 1. Pirkimo-pardavimo sutartis arba sąskaita-faktūra (Invoice): Turi būti originalas. Jei perkate iš privataus asmens, būtina sutartis, nurodanti pardavėjo ir pirkėjo duomenis, automobilio identifikacinius numerius ir pirkimo kainą. 2. Originalus techninis pasas (V5C): Tai britiškas registracijos dokumentas. Labai svarbu, kad jame būtų užpildyta „New keeper“ (naujojo savininko) skiltis. Jei pardavėjas to nepadarė, dokumentas gali būti negaliojantis. 3. MOT sertifikatas: Britiškas techninio aptarnavimo liudijimas. Jei automobilis jaunesnis nei 3 metai, jo gali ir nebūti, tačiau senesniems būtina įsitikinti, kad MOT galioja. 4. Apdraudimo „Green Card“ kopija arba pažymėjimas: Nors ne visada reikalinga registracijai, bet tai įrodymas, kad automobilis buvo draustas jo vežimo metu. 5. CO2 sertifikatas (jei yra): Nors dažniausiai randama V5C dokumente, kartais reikalingas atskiras lapas, jei registracijos metu kyla abejonių dėl išmetamųjų teršalų klasės (ypač svarbu akcizo mokestį skaičiuojant).

Visus šiuos dokumentus rekomenduoju pasidaryti aukštos raiškos nuotraukas ir išsiųsti sau į el. paštą dar būnant JK. Praradus originalą kelionės metu, problema tampa tikrai globali.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė muitinės procedūros ir ar reikia mokėti verytinį mokestį (Import Duty)?

Tai, kad JK nebe ES narė, sukėlė daugiausia painiavos. Anksčiau tai buvo paprasta prekyba tarp ES šalių – be muitų. Dabar, atvežant transporto priemonę iš JK į Lietuvą, vyksta importas iš trečiosios šalies. Taigi, ar reikia mokėti verytinį mokestį? Jei mikroautobusas yra gaminamas ES (pavyzdžiui, „Volkswagen“ gaminamas Vokietijoje ar „Ford“ – Turkijoje, kuri yra sąjungininkė), dažniausiai taikomas 0 % verytinis mokestis, jei galite pateikti kilmės sertifikatą (EUR.1 arba pirkimo dokumente nurodyta privaloma informacija). Tačiau jei tai, pavyzdžiui, „Toyota Proace“ (gaminamas Prancūzijoje) ar „Ford Transit“ (kai kurie modeliai gaminami JK), situacija gali būti kita.

Jeigu verytinis mokestis taikomas (standartiškai 10 % nuo transporto priemonės vertės), jį reikės sumokėti Lietuvos muitinėje kartu su PVM. Be to, dabar būtina pateikti Importo deklaraciją. Mano patirtis rodo, kad paprasčiausia tai padaryti naudojant muitinės atstovą (brokerį) arba per „EMCS“ sistemą, jei keliaujate savo transporto priemone. Nepateikus deklaracijos iš karto, kertant sieną, gali tekti vėliau eiti į muitinės postą „paaiškinti“, kodėl automobilis jau Lietuvoje be dokumentų.

4. Kaip apskaičiuojamas PVM (Pridėtinės vertės mokestis) ir kada jį reikia mokėti?

PVM – tai tas dalykas, dažniausiai sukeliantis „šoką“, nes jį reikia mokėti iš karto. Atvežant mikroautobusą iš JK, jums turi būti paskirtas PVM mokėtojo kodas Lietuvoje (jei jo neturite, reikia užregistruoti VMI kaip individualią veiklą arba paprasčiausiai naudotis brokerio paslaugomis, kuris gali mokėti už jus).

Mokestis skaičiuojamas nuo transporto priemonės įsigijimo kainos + transporto išlaidų iki ES sienos (pavyzdžiui, keltų bilieto kaina) + verytinio mokesčio (jei toks buvo taikomas). Standartinis Lietuvos PVM tarifas yra 21 %. Pavyzdžiui: Nusipirkote mikroautobusą už 10 000 svarų (apytiksliai 11 500 eurų). PVM bus apie 2400 eurų. Šią sumą reikia sumokėti gavęs muitinės sprendimą apie mokesčių mokėjimą. Svarbu prisiminti: PVM mokėsite tik tada, kai deklaruosite importą Lietuvoje, o ne JK.

5. Ar reikia mokėti akcizo mokestį, jei perku mikroautobusą, o ne lengvajį automobilį?

Tai vienas svarbiausių klausimų, skirtumas tarp pelno ir nuostolio. Akcizo mokestis Lietuvoje taikomas lengviesiems automobiliams (M1 kategorija). Tačiau dauguma mikroautobusų yra registruojami kaip N1 (komerciniai) arba M1/M2 (keleiviniai, virš 8 vietų). Jeigu perkate tikrą mikroautobusą, kuris turi daugiau nei 8 vietas (įskaitant vairuotoją) arba yra oficialiai registruotas kaip krovininis (N1) ir svoris viršija 2 tonas, akcizo mokestis netaikomas.

Bet čia yra pavojinga zona. Dažnai JK rinkoje pasitaiko „VW Caravelle“ ar „Mercedes Vito“, kurie yra 9-vietės (M1 kategorija). Jei juos užregistruosite Lietuvoje kaip lengvuosius automobilius (kas dažnai būna patogiau šeimai), teks mokėti akcizą. Jis skaičiuojamas pagal variklio darbinį tūrį ir amžių. Jei variklis 2.0 l ir automobilis senesnis nei 5 metai, akcizas gali siekti tūkstančius eurų. Todėl prieš perkant, būtinai patikrinkite V5C dokumente esančią kategoriją. Jei norite išvengti akcizo, ieškokite N1 kategorijos mikroautobusų (dažniausiai tai modeliai su uždengta galine siena be langų arba dvivietiai).

6. Kokius techninius niuansus reikia žinoti vairuojant dešinės vairų (RHD) mikroautobusą žemyninėje Europoje?

Nors straipsnis apie modernius mikroautobusus, dažnai pigiau įsigyti būtent dešinės vairų (RHD) versiją JK. Ar tai saugu? Po 20 metų patirties sakau: taip, jei esate atsargus. Tačiau yra techninių reikalavimų. Kad gautumėte Lietuvos techninį apžiūros liudijimą (TA), RHD automobilis turi turėti: * Galinės vaizdo stebėjimo sistemą (video kamerą arba didelius išorinius veidrodžius), nes dešinės vairo automobiliuose lenkiant į kairę labai sunku matyti „aklojoje zonoje“. * Galinių žibintų derinimą. JK automobiliai turi šiek tiek kryptingesnį šviesos spindulį į kairę (kad nežlugtų priešais važiuojančių). Lietuvoje tai turi būti pakeista arba reguliuojama, kad neakintių kitų vairuotojų.

Vairavimo požiūriu, modernūs mikroautobusai turi platų „štūrų“, todėl matomumas dažniausiai geras. Didžiausia problema yra greitkeliai – kai reikia lenkti ar įvažiuoti į žiedą. Čia reikia ypatingo dėmesio. Taip pat, užsienyje apsistojant prie degalinės, būna nepatogu mokėti bankinėse kortelėmis ar maistinėse automatuose, jei jūsų langas yra kairėje.

7. Kaip suorganizuoti patogų maršrutą ir keltų pervežimą iš JK į kontinentą?

Maršruto planavimas yra pusė sėkmės. Populiariausias kelias yra per Doverį (Dover) į Kalė (Calais) arba Dunkerką (Dunkirk). Tačiau čia reikia žinoti vieną dalyką: negalite tiesiog atvažiuoti ir įvažiuoti į keltą. Reikia užsakyti bilietus iš anksto. Ypatingai svarbu nurodyti tikslų automobilio aukštį ir ilgį. Mikroautobusai dažnai būna aukštesni nei paprasti „Volkswagen Golf“ (pavyzdžiui, 1.9 m ar 2.0 m aukščio). Jei sumaišysite aukštį, uoste gali neleisti įlaipinti arba pridėti didžiulę baudą.

Taip pat verta apsvarstyti Eurotunelio (Le Shuttle) variantą. Jis brangesnis, bet greitesnis (35 min. kelionė po vandeniu). Čia taip pat būtina tiksliai nurodyti automobilio matmenis. Mano patarimas: jei keliaujate su šeima ir daug bagažo, keltas gali būti patogesnis, nes galima išeiti į denį, pailsėti, nusipirkti maisto. Tunelyje esate uždaroje vagono erdvėje, negalima išlipti iš automobilio.

8. Ar reikia specialios draudimo poliso automobiliui vežti atgal į Lietuvą?

Tai kritiška vieta. JK draudimas pasibaigia akimirką, kai išvykstate iš šalies arba kai parduodate automobilį. Negalite važiuoti su JK draudimu Lietuvoje. Jums reikalingas tarptautinis civilinės atsakomybės draudimas („Green Card“ arba „Border Insurance“). * Jei turite Lietuvoje galiojantį KASKO ar transporto priemonių draudimą (pvz., „If P&C“ ar „BTA“), dažnai jis galioja ir užsienyje 30 dienų. Patikrinkite savo polisą. * Jei neturite, galite įsigyti trumpalaikį draudimą tiesiog uoste prieš įvažiuojant į keltą (P&O, DFDS arba „Eurotunnel“ turi savo draudimo punktus). Jis kainuoja apie 30–50 svarų ir galioja tam tikrą laiką (pavyzdžiui, 30 dienų visoje ES). Būtinai įsitikinkite, kad draudimas apima ne tik JK, bet ir visą Europos Sąjungą, bei kad jis prasideda nuo tos momentinės datos, kai kertaite sieną.

9. Kokius „piktnaudžiavimo“ ženklus ar defektus ieškoti tikrinant naudotą JK mikroautobusą?

Dirbdamas šioje srityje, ačiu, esu išmokęs žiūrėti ne tik į blizgų laką. JK mikroautobusai dažnai būna naudojami kaip „school buses“ (mokykliniai autobusiukai) ar „wheelchair accessible“ (neįgaliesiems pritaikyti). Pastarieji yra labai rizikingi. Jeigu matote, kad grindys yra padengtos metalinėmis plokštėmis ar yra įrengtos keltuvo mechanizmo duobės grindyse, tai reiškia, kad automobilis buvo eksploatuojamas su dideliu svoriu ir dažnai sustodavo/važiuodavo trumpais maršrutais. Tai labai nusidėvėja sankaba ir variklis.

Taip pat atkreipkite dėmesį į „DPF“ (diesel particulate filter) sistemą. JK miestuose yra griežtos taršos zonos (ULEZ – Londonas), todėl dažnai šie filtrai būna išimami arba „išprogramuojami“ elektronika, kad automobilis nepraneštų apie klaidą. Lietuvoje techninėje apžiūroje tai yra nelegalu – DPF turi būti. Patikrinkite, ar išmetimo vamzdis nedygsta (taip gali dėmėti raudonai, nebūtinai juodai), kas rodo perdegusį filtrą. Ir, žinoma, klasika – rūdys po grindų kilimėliais (vanduo patenka per batų valymo zonas) ir prie durų slenksčių.

10. Koks yra techninės apžiūros (TA) pristatymo procesas Lietuvoje po atvykimo?

Kai sėkmingai nuplukdote mikroautobusą į Lietuvą ir apmokate visus mokesčius (PVM, verytinį), ateina eilė „Regitrai“. Pirmiausia turite susitvarkyti muitinės deklaraciją – gausite dokumentą (MRN), kuris įrodo, kad mokesčiai sumokėti. Tada einate į techninę apžiūrą. Jei automobilis yra originalus (nepakeistas chasis numeris, nesubręžtas), apžiūra vyksta standartiškai. Tačiau jei mikroautobusas turi daugiau nei 9 vietas, gali reikėti keleivių pervežimo licencijos patikrinimo arba specifinių reikalavimų (pavyzdžiui, greičio ribotuvo, jei to reikalauja tipinis patvirtinimas, nors lengvieji mikroautobusai dažnai iš to išimti).

Po sėkmingos TA jums išduodamas techninis liudijimas. Su juo, muitinės deklaracija, pirkimo sutartimi, tapatybės dokumentu ir mokesčių mokėjimo kvitais einate į „Regitrą“. Ten automobiliui priskiriamos Lietuvos numeriai.