Individualus pervežimas į Angliją – optimalus maršrutas ir greitas: Eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) ryšiai. Anksčiau, kai Lietuva netikėtai tapo „Brolijos“ nare, o Anglija dar buvo Europos Sąjungos dalis, siena tarp šalių buvo tik formalumo klausimas. Vairuotojas užsiduodavo ant vairo, važiuodavo per Kalė ir po keleto valandų jau buvo Dovere. Tačiau „Brexit“ viską pakeitė. Dabar individualus pervežimas į Angliją – tai ne tik fizinis nuvežimas daiktų iš taško A į tašką B, tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis žinių, planavimo ir supratimo dėl naujųjų realijų.

Dauguma klientų, kreipiančiųsi į mus, vis dar klausia to paties: „Kiek greitai galite nuvežti?“ arba „Kiek tai kainuos?“. Tačiau kaip ekspertas, kuris per daugybę metų išvydo tūkstančius kilometrų ir tūkstančius sėkmingų, o kartais ir prastai suplanuotų pervežimų, galiu pasakyti, kad pagrindinis klausimas turėtų būti kitoks: „Koks yra saugiausias ir ekonomiškiausias būdas mano daiktams patekti į Angliją be nereikalingų nervų?“.

Greitis šiuo atveju yra svarbus, bet jis negali būti aukojamas sąskaita patikimumui. Optimalus maršrutas nėra tiesiausia linija žemėlapyje. Tai kompromisas tarp kelių kokybės, keltų tvarkaraščių, muitinės procedūrų ir, žinoma, biudžeto. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip suformuojamas optimalus maršrutas, kodėl kainos svyruoja ir ką tiksliai reiškia individualus pervežimas šiandieninėje situacijoje. Mes išnagrinėsime visus niuansus – nuo dokumentų rengimo iki to, kaip išvengti papildomų išlaidų uoste.

Jei planuojate kelionę, šis straipsnis taps jūsų žemėlapiu logistiniame miške. Suprasdami procesą, galėsite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti situacijų, kai jūsų turtas stringa pasienio punkte dėl neteisingai užpildyto deklaracijos lapo. Sekėsime nuo pradžių – nuo to, kas yra individualus pervežimas ir kodėl jis skiriasi nuo komercinio transporto.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra individualus pervežimas ir kaip jis skiriasi nuo komercinio krovinių gabenimo?

Individualus pervežimas, dažnai vadinamas „part load“ arba dalinio krovinio pervežimu, yra paslauga, kurios metu vieno kliento siunta nėra pilnai užpildomas sunkvežimis. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei 20 metų, galiu pasakyti, kad tai labiausiai paplitusi paslauga privačioms asmenims, persikeliančioms gyventi į Angliją arba siunčiančioms didesnes siuntas (pvz., baldus, techniką).

Skirtumas nuo komercinio pervežimo esminis. Komercinis pervežimas (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad jūsų užsakymas užima visą sunkvežimį (paprastai 33–34 euro paletės vietą arba 22 tonų svorį). Individualus pervežimas yra dalinis. Vienoje mašinoje gali būti sujungtos 3–4 skirtingų klientų siuntos. Tai leidžia gerokai sumažinti išlaidas vienam klientui, nes keltų ir kuro sąnaudos padalijamos tarp visų užsakovų.

Tačiau čia slypi ir pagrindinis iššūkis – logistika. Sudėti kelias skirtingas siuntas į vieną sunkvežimį taip, kad jos nepajuodų, nenukristų ir būtų iškrautos tiksliai ta tvarka, kaip reikia (pirmą įkrautą – paskutinį iškrauti), yra tikras menas. Mūsų komanda naudoja specialią įrangą krovinio fiksavimui – oro pagalves, juostas, ir, svarbiausia, patirtį. Be to, individualiuose pervežimuose dažniau pasitaiko „ne standartinių“ daiktų (dviračiai, muzikos instrumentai, brangūs paveikslai), kurie reikalauja ypatingo dėmesio ir neįeina į standartinius konteinerius.

2. Koks yra optimalus maršrutas iš Lietuvos į Angliją ir kodėl keliai gali skirtis?

Optimalaus maršruto sąvoka nuo „Brexit“ pasikeitė. Anksčiau beveik visi važiuodavo per Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija). Tai trumpiausias atstumas Juodosios jūros sąsiauryje – tik apie 35 km. Tačiaa praktika parodo, kad „trumpiausias“ ne visada yra „greičiausias“ ar „pigiausias“.

Šiuo metu yra du pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame:

1. Kalė – Doveris. Tai klasikinis maršrutas. Jis patogus tiems, kurie važiuoja į pietinę Angliją (Londonas, Birminghamas arba pietų pakrantė). Keltai plaukia kas valandą, tačiau eilės į keltus, ypač po „Brexit“, dėl muitinės kontrolės gali būti ilgesnės nei kelios valandos. Be to, atvykus į Doverį, tenka važiuoti per labai užimtą M25 žiedą aplink Londoną, kur dažnai susidaro spūstys.
2. Hoek van Holland – Harwich arba Zeebrugge – Hull / Felixstowe. Šie maršrutai vadinami „šiauriniais“. Jie ilgesni (jūros kelionė trunka 6–7 valandas viena kryptį), bet turi privalumų. Jie leidžia apeiti Londono spūstis ir išlipti tiesiogiai šiaurės rytų Anglijoje arba Midlandse. Be to, šiuose uostuose dažnai mažiau užimta muitinė, nes ten važiuoja daugiau krovininių sunkvežimių, o ne mažųjų keleivių automobilių.

Kaip ekspertas rekomenduoju: jei keliaujate į šiaurę (Mančesteris, Liverpulis, Leidsas), rinkites keltą į Hull arba Tyne (Newcastle). Tai sutaupys degalų ir vairuotojo darbo laiko, kuris JK yra griežtai ribojamas.

3. Kiek trunka individualus pervežimas ir nuo ko priklauso terminas?

Kai klientai klausia apie terminą, dažnai tikisi girdėti „rytoj“. Tačiau realybėje individualus pervežimas į Angliją trunka nuo 3 iki 7 dienų nuo siuntos įkrovos dienos.

Kodėl tiek ilga? Visas procesas susideda ne tik iš važiavimo. Pavyzdžiui, jei mes renkame dalinį krovinį, mes pirmiausia turiame surinkti siuntas iš kitų klientų vienoje šalyje (Lietuvoje arba aplinkinėse), kad užpildytume mašiną. Tai gali užtrukti 1–2 dienas. Tada vyksta kelionė iki uosto (apie 1–2 dienos, priklausomai nuo maršruto). Pačio kelto perėjimas su muitinės procedūromis gali užtrukti nuo 4 valandų iki 1 dienos (jei pasitaiko techninių problemų ar ilgos eilės). Galiausiai, iškrovimas Anglijoje ir pristatymas prie durų.

Taip pat labai svarbus vairuotojo poilsio laikas. Europos Sąjungos ir JK reglamentai griežtai riboja, kiek valandų vairuotojas gali būti už vairo. Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Todėl net jei atstumas atrodo įveikiamas per 1 dieną, logistika pareikalauja bent vienos nakvynės po kelyje. Mano patirtis rodo, kad skubėjimas šioje srityje veda prie pažeidimų ir baudų, kurias galiausiai sumoka klientas. Todėl geriau planuoti 4–5 dienų užklausą ir būti ramiam.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam pervežimui po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo tiesiog „vairuotojo teisė“ ir „kelionės lapas“, dabar tapo dokumentų rūšių. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebe ES narė, todėl kiekviena siunta turi praeiti muitinę.

Pagrindiniai dokumentai, kuriuos reikia paruošti:

• Krovinio deklaracija (Export Declaration / Safety and Security Declaration): Jos negali padaryti fizinis asmuo, tai turi daryti sertifikuotas muitinės tarpininkas. Mes, kaip pervežėjai, paprastai užtikriname šią paslaugą, tačiau klientas turi pateikti tikslią informaciją apie siuntą.
• Prekių sąrašas (Packing List): Tai labai svarbus dokumentas. Jis turi būti detalus. Negalima tiesiog parašyti „baldai“. Reikia nurodyti: „medinis stalas, 1 vnt., naudotas, 50 kg“. Muitinės pareigūnai yra labai išrankūs, jei sąrašas yra pernelyg bendras.
• Tapatybės dokumentas (Paso arba vairuotojo pažymėjimas): Reikalingas siuntos davėjui ir gavėjui.
• ToR01 (Transfer of Residence) forma: Jei persikeliate gyventi į Angliją pirmą kartą ir atvežate savo asmeninius daiktus, galite kreiptis į JK muitinę dėl mokesčių atleidimo (PVM ir importo mokesčio). Tai gali sutaupyti didelių pinigų, tačiau paraiška turi būti pateikta iki daiktų atvykimo. Be šios formos, gali būti paskaičiuojami mokesčiai, net jei daiktai yra naudoti.

5. Ar reikia mokėti muito ar PVM, jei pervežu savo asmeninius daiktus?

Tai vienas dažniausiai kylančių baimių. Atsakymas yra: priklauso nuo jūsų statuso.

Jei esate fizinis asmuo ir persikeliate gyventi į Angliją (dar nebuvote ten rezidentu paskutinius 12 mėnesių), Jūs turite teisę į Transfer of Residence (ToR) relief. Tai reiškia, kad jūsų naudoti asmeniniai daiktai (baldai, drabužiai, knygos, net ir automobilis gali būti įvežti be mokesčių, jei: 1. Jūs naudojote juos mažiausiai 6 mėnesius prieš pervežimą. 2. Nejūs planuojate juos parduoti per 12 mėnesių po atvykimo.

Tačiau jei siunčiate dovanas draugui arba parduodate daiktus per „eBay“ ir siunčiate į Angliją, tuomet situacija kitokia. Jei siuntos vertė viršija 135 svarų sterlingų, gavėjas Anglijoje privalo sumokėti PVM ir importo muito. Kaip ekspertas visada primygtinai rekomenduoju pasidomėti ToR01 forma tiems, kurie keliasi gyventi. Tai vienkartinis administracinis trikdys, bet jis sutaupo šimtus eurų.

6. Kaip yra skaičiuojama pervežimo kaina ir kodėl ji gali skirtis skirtingiems užsakymams?

Kainodara logistikoje nėra fiksuota, ji yra dinamiška. Individualaus pervežimo kainą formuoja keli pagrindiniai komponentai, kuriuos aš visada paaiškinu savo klientams, kad nebūtų nustebti galutine sumos.

Pirmiausia, tūris ir svoris. Nors mums dažniau įdomus tūris (kubiniais metrais), nes sunkvežimis greičiau užsipildo platumos, o ne svorio atžvilgiu (baldai yra lengvi, bet dideli). Antra, atstumas. Ne tik nuo Lietuvos iki uosto, bet ir pačioje Anglijoje. Pristatyti siuntą į Londoną yra brangiau nei į mažą miestelį Šiaurės Jorkšyre, dėl didelių užterštumo mokesčių (ULEZ) ir aukštesnių darbo sąnaudų.

Trečia, ir labai svarbu – degalų kainos ir keltų bilietai. Keltų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono. Vasarą arba švenčių laikotarpiu bilietas gali brangti net 30–40 proc. Taip pat į kainą įeina vairuotojo atlyginimas, draudimas ir muitinės tarpininko mokestis.

Dėl to, kai matote pigią pasiūlymą, visada klauskite: „Ar įskaičiuotas kelto bilietas? Ar įskaičiuota muitinės deklaracija?“. Dažnai nepatikimi pervežėjai rašo pradinę kainą be „priedų“, o paskui, kai siunta jau uoste, reikalauja papildomai mokėti už bilietus ar dokumentus. Mūsų filosofija – kaina turi būti galutinė ir aiški nuo pradžių.

7. Ar galima pervežti automobilį kartu su baldais? Kaip tai vyksta?

Taip, tai labai dažna praktika. Dauguma persikėlėlių nori nuvežti ir savo automobilį, nes Anglijoje vairavimas kairėje pusėje gali būti sudėtingas pradžioje, o lietuviškas automobilis vertingas.

Yra du būdai tai padaryti: 1. Automobilis vaziuoja savo jėgomis. Tada vairuotojas (klientas arba mūsų vairuotojas) važiuoja sunkvežimiui priešais arba už jo. Tai brangiau, nes reikia mokėti už dviejų transporto priemonių kelto bilietus. 2. Automobilis įkraunamas į sunkvežimį. Yra specialių sunkvežimių su aukštu stogu arba „autovežių“, kurie gali sutalpinti 1–2 automobilius apačioje, o viršuje įrengti sandėliavimo erdvę (paprastai 3–4 metrus aukščio) baldams.

Antrasis būdas dažniausiai būna pigesnis. Tačiau čia yra svarbus niuansas: automobilio įkėlimas į sunkvežimį turi būti tiksliai įskaičiuotas matmenyse. Jei automobilis yra „SUV“ su dėžės ant stogo, jis gali netilpti. Be to, reikia užpildyti specialų automobilių gabenimo formą muitinei, nurodant važiuoklio numerį (VIN). Negalima nieko paslėpti bagažinėje – muitinė turi teisę patikrinti.

8. Kokias prevencines priemones taikote, kad siunta nebuvo pažeista?

Per 20 metų darbo mačiau viską: nuo sukrėtų indų iki nuplūdusių baldų (dėl blogai uždarytų durų kelyje). Todėl mūsų standartai yra griežti.

Pirmiausia, pakavimas. Mes visada rekomenduojame klientams naudoti kokybiškas dėžes. Jei klientas neturi pakavimo medžiagų, mes galime jas atvežti. Stambūs baldai (sofos, spintos) visada yra įvyniojami į stiprią plėvelę (stretch) ir uždengiami storomis kilimėlėmis arba gofruotuoju kartonu. Tai apsaugo nuo įbrėžimų ir dulkių.

Antra, fiksavimas kėbule. Mes nenaudojame paprastų virvių, kurios gali įsirėžti į baldus. Naudojame specialias įtempimo juostas su kraštais ir „oro pagalves“. Ore pagalvės užpildomos tarp baldų ir sienelių, taip sukuriant tvirtą bloką, kuris nejudėja net staigiai stabdant. Tai yra aukso standartas šiuolaikinėje logistikoje.

Trečia, draudimas. Nors mes darome viską, kad išvengtume žalos, nelaimingi atsitikimai kelyje įvyksta. Todėl kiekviena siunta yra apdraudžiama. Svarbu prisiminti: jei klientas pats pakoja daiktus (pvz., knygas į dėžes), draudimo kompanija gali atmesti atsakomybę, jei dėžės viduje buvo blogai supakuota. Geriausia, kai supakuoja mūsų komanda, tada atsakomybė pilna.

9. Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje negali priimti siuntos konkrečiu laiku?

Tai reali problema, ypatinga Anglijoje, kur dauguma žmonių dirba nuo 9 iki 5 ir negali būti namuose dienos metu. Mūsų patirtis leidžia mums pasiūlyti kelis sprendimus.

Jei gavėjas negali laukti vairuotojo (kuris gali atvykti su 2–3 valandų nukrypimu nuo planuoto laiko dėl eismo ar muitinės), mes naudojame „Handover“ paslaugą. Vairuotojas iškrauna siuntą į mūsų partnerio sandėlį arba depo Anglijoje (paprastai netoli Londono arba Midlands). Tada klientas susitvarko su vietinės kurjerų kompanija (pvz., „AnyVan“ arba „Man with a van“), kuri pavogia siuntą iš depo ir pristato gavėjui jau sutartu, patogiu laiku.

Tai kelia šiek tiek papildomų išlaidų (už sandėliavimą ir vietinį pervežimą), bet tai sutaupo nervų.