Ieškau patikimo vežėjo į Angliją už gerą kainą: Eksperto vadovas sėkmingam pervežimui

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulis, ypač kai kalbame apie maršrutus į Jungtinę Karalystę, pastaruoju dešimtmečiu pasikeitė nepripažįstamai. Būdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau, kaip Anglija iš „paprasto“ kaimyno tapo viena sudėtingiausių, tačiau ir patraukliausių rinkų. Kasdien susiduriu su klientais, kurie ieško vieno dalyko – balanso tarp kainos ir saugumo. Pasakymas „ieškau patikimo vežėjo į Angliją už gerą kainą“ skamba paprastai, tačiau už jo slepiasi kompleksinės logistikos, muitinės procedūrų ir rinkos dinamikos supratimas.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, neapsiribodamas sausais faktais. Mes išnagrinėsime, kas formuoja kainą, kaip išvengti nereikalingų rūpesčių ir kodėl pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi brangiausia klaida. Po „Brexit“ proceso logistika tapo griežtesnė, o reikalavimai – aukštesni. Todėl norint gauti kokybišką paslaugą, reikia ne tik „Google“ paieškos, bet ir supratimo, kaip veikia ši mechanika. Nesvarbu, ar reikia pervežti vieną padėklą (pallet), ar atlikti pilnavertį krovinių pervežimą visame sunkvežimio (FTL) volume, principai išlieka panašūs. Štai išsamus vadovas, padėsiantis jums naršyti tarptautinių pervežimų pasaulyje ir rasti būtent tą vežėją, kuris ne tik pasiūlys gerą kainą, bet ir pristatys krovinių laiku bei saugiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas atsakymų į dažniausiai klientų daromus klausimus rinkinys. Jis sukurtas taip, kad padėtų jums suprasti subtilybes, kurios dažnai lieka už uždarų durų.

1. Kodėl kainos už krovinių pervežimus į Angliją taip stipriai svyruoja?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas nėra vienas. Pirmiausia, kainą formuoja kuro kainos, kurios, kaip žinote, yra nepastovios. Antra, ir svarbiausia po 2021-ųjų, yra „Brexit“ padariniai. Dabar kiekvienas krovinys, kertantis Lamanšą, turi praeiti muitinės kontrolę. Tai reiškia, kad vežėjas turi sumokėti už muitinės brokerio paslaugas arba turėti savo išteklius, o šios išlaidos perkeltos į galutinę kainą.

Taip pat didelę įtaką turi siuntos apimtis. Jei turite 1 pakyros vietą (1 LDM), kaina bus skaičiuojama pagal užimtą vietą sunkvežimyje. Jei užpildote visą sunkvežimį (FTL), kaina tampa fiksuota ir dažnai kilogramui atėja pigiau. Taip pat reikia atsižvelgti į Anglijoje galiojančius mokesčius (vadinamasis „Clean Air Zone“ Londono zonose ar mokesčiai už važiavimą tiltais ir tuneliais), kurie anksčiau neegzistavo ar buvo žymiai mažesni. Galiausiai, paklausa ir pasiūla. Jei į Angliją vyksta daug krovinių (pavyzdžiui, prieš šventes), kainos šuoliauja aukštyn.

2. Ar geriau rasti tiesioginį vežėją ar naudotis logistikos brokeriu (tarpininku)?

Esu dirbęs abiejose pusėse, todėl galiu objektyviai įvertinti. Tiesioginis vežėjas (transporto kompanija, turinti savo mašinas) dažnai atrodo patrauklesnis dėl galimybės „iškirpti“ tarpininko maržą. Tačiau čia slypi pavojus. Jei tiesioginio vežėjo sunkvežimis sugenda ar įvykia avarija, jis neturi galimybės greitai pasiųsti rezervinės mašinos. Jūsų krovinys gali stovėti dienomis.

Logistikos brokeriai arba ekspeditoriai turi platų vežėjų tinklą. Jie nesvarsto, kieno mašina vež, jie svarsto, kas gali tai padaryti patikimai. Jų marža paprastai neviršija 10–15 proc., bet už tai gaunate garantiją, kad, jei vienas vežėjas neatvyks, kitas bus pasiųstas iš karto. Be to, patikimi brokeriai tikrina vežėjų licencijas, draudimus ir finansinę padėtį, kas apsaugo jus nuo sukčių. Jei jums svarbi ramybė ir garantija, brokeris – saugesnis pasirinkimas. Jei norite rizikuoti dėl kiek mažesnės kainos ir turite laiko laukti – tiesioginis vežėjas gali tiktis.

3. Kaip patikrinti, ar vežėjas yra patikimas ir ne „apglys“ mano krovinių?

Per savo dvidešimt metų mačiau nemažai „uždarų“ firmų. Patikimumo patikrinimas prasideda nuo dokumentų. Legaliai veikiantis vežėjas turi turėti licenciją (Lietuvoje – transporto licenciją, o ES mastu – Community License). Be to, būtina patikrinti, ar kompanija yra drausta. Profesionalus vežėjas visada pageidauja sudaryti sutartį, o ne tik susitarti telefonu.

Jei kalbame apie patikimumą praktiškai, paprašykite nuorodų (references) arba ieškokite atsiliepimų socialiniuose tinkluose (Facebook grupėse, verslo reitingų portaluose). Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jie bendrauja. Jei atsiliepimuose minima, kad krovinius pristato vėluoja, o paaiškinimai yra „sužlugę“, geriau tokių vengti. Taip pat verta patikrinti, kiek amžiaus jų parkas. Nauji sunkvežimiai ne tik atrodo gerai, jie reiškia, kad kompanija investuoja į savo techninę būklę, o tai mažina sugedimo tikimybę kelyje.

4. Kas yra dalyviniai kroviniai (groupage) ir kodėl jie pigesni, bet lėtesni?

Dalyviniai kroviniai (angliškai – groupage arba part loads) tai situacija, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tai labai populiarus pasirinkimas tiems, kurie turi mažiau krovinių nei užpildo 1 sunkvežimį (pavyzdžiui, 2–4 padėklai).

Kodėl tai pigiau? Todėl, kad kaina (kuras, vairuotojo atlyginimas, keltų bilietas) yra padalijama tarp kelių gavėjų. Jums mokėti tik už užimtą vietą. Kodėl lėčiau? Nes sunkvežimis turi sustoti prie kiekvieno kliento, kad iškrautyų ar pakrautų krovinius. Jei jūsų krovinys yra paskutinis sąraše, gali tekti laukti, kol bus iškrauti kiti. Be to, reikia laukti, kol sunkvežimis susirinks „pilną“ kompaniją išvykti. Jei jums skubama, šis variantas gali netikti, tačiau jei norite sutaupyti – tai vienas geriausių būdų.

5. Kokius papildomus mokesčius galiu susidurti vykdant pervežimus į JK po „Brexit“?

Tai yra kritiškai svarbu klausimas, dėl kurio daugelis klientų nukentė pradžioje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl kiekvienas siuntinys, netgi mažas siuntinys ar asmeninis daiktų pervežimas, privalo būti deklarouojamas.

Pirminis ir akivaizdžiausias mokesčius – PVM (Import VAT) ir muito mokestis (jei prekės nėra iš ES kilmės). Tačiau dažniausiai klientams kyla rūpesčių dėl „administracinių“ mokesčių. Muitinės brokerio paslaugos Lietuvoje (eksporto deklaravimas) ir Jungtinėje Karalystėje (importo deklaravimas) yra mokamos paslaugos. Daugelis vežėjų siūlo „All In“ kainą, kuri jau apima šias išlaidas, tačiau pigesniuose pasiūlymuose jos dažnai nenurodomos. Galiausiai gali būti taikomi mokesčiai už sandėliavimą, jei dokumentai neatvykta laiku, ir krovinys turi laukti terminalo sandėlyje. Visada klauskite, ar kaina yra „galutinė“ ir ar joje nėra „hidden costs“ (paslėptų išlaidų).

6. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių pristatymas į Angliją?

Visiems, kas rašo „skubu“, aš visada sakau: „Anglija ne toli, bet ji sala“. Standartinis tranzito laikas nuo paėmimo Lietuvoje iki pristatymo į Anglijos sandėlį (pavyzdžiui, į Londoną, Birminghamą ar Mančesterį) svyruoja nuo 3 iki 5 dienų.

Kodėl tiek ilga? Kelias pats savaime trunka apie 24–30 valandas važiavimo be sustojimų. Tačiau čia įeina: 1. Krovinių surinkimas (jei tai dalyvinis krovinys). 2. Keltų arba Eurotunelio laukimas (Kalė/Doveris – tai viena „užstrigusių“ vietų Europoje). 3. Muitinės procedūros abiejose pusėse. 4. Vairuotojo poilsis (vairuotojas negali važiuoti 24 valandas iš eilės, jam reikalingi 45 minučių pertraukos kas 4,5 val. ir 11 valandų poilsio per parą).

Jeigu užsakote pilnavertį sunkvežimį (FTL) ir visi dokumentai tvarkingi, laikas gali sutrumpėti iki 2–3 dienų. Jei tai dalyvinis krovinys, skaičiuokite nuo 4 iki 7 dienų.

7. Ar būtina drausti krovinius ir kas padengia žalą, jei įvyksta avarija?

Absoliučiai būtina. Yra daugelis klientų, kurie sako: „Aš vežu savo daiktus, jie nėra brangūs, nereikia draudimo“. Tai didelė klaida. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą yra labai ribota. Dažniausiai tai svoris (SDR – specialiųjų traukimo teisių vienetais) paskaičiuota suma, kuri dažnai siekia tik kelias ar keliolika eurų už kilogramą. Jei vežate brangią elektroniką ar baldus, ši suma nebus pakankama.

Rekomenduoju užsakyti „Viso rizikos draudimą“ (All Risk insurance). Jis paprastai kainuoja maždaug 0,3–0,5 proc. nuo krovinio vertės. Už šią nedidelę sumą gaunate ramybę, kad, jei sunkvežimis užsilies ar krovinys sušlaps dėl blogo oro, draudimo kompanija sumokės pilną vertę. Be to, patikimas vežėjas visada turės galiojantį atsakomybės draudimą, bet nepasikliokite tik į jį – jis apsaugo vežėją, ne jūsų interesus pilnai.

8. Kaip teisingai parengti krovinius, kad išvengti brangių priemokų ar sugadinimų?

Logistikoje yra tokia taisyklė: „Geriausiai supakuotas krovinys – tai pigiausias krovinys“. Dauguma sugadinimų įvyksta ne dėl to, kad vairuotojas važiuoja blogai, o dėl to, kad krovinys viduje juda.

Jei krovinys keliauja padėklais (pallets), jis privalo būti užvyniotas plastikine plėvele (stretch film) ir užfiksuotas (pvz., juostomis). Negalima dėti dėžių ant padėklo „kalnu“ – jų svoris turi būti pasiskirstęs tolygiai. Aš dažnai matau, kaip klientai nori sutaupyti ant padėklų ir tiesiog užkrauna dėžės į sunkvežimį („floor loaded“). Tai yra blogiausias pasirinkimas. Tokį krovinį iškrauti yra brangu (trunka ilgiau), o rizika, kad dėžės bus sutraiškytos, didžiulė.

Taip pat svarbu etiketės. Kiekvienas padėklas turi turėti etiketę su jūsų kontaktu, gavėjo kontaktu ir, svarbiausia, – unikaliu numeriu (pvz., siuntos numeriu). Be to, jei prekės yra trapios, turi būti specialių ženklų. Teisingas parengimas taupo laiką muitinėje (nes lengviau identifikuoti prekes) ir išvengia fizinių sugadinimų.

9. Kokius dokumentus reikia pateikti muitinės pateikimui Anglijoje?

Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, ką vežate (prekės ar asmeniniai daiktai), tačiau standartinis prekių, kurios nebus parduodamos (pavyzdžiui, perkeltas įmonės turtas), sąrašas toks: 1. Komercinė sąskaita (Commercial Invoice): Joje turi būti nurodyta tiksli prekių vertė, svoris, aprašymas ir prekių kodai (HS kodai). Be HS kodų muitinė Anglijoje neleis praeiti. 2. Pakuotės sąrašas (Packing List): Detalus kiekis, padėklų skaičius, matmenys. 3. Transporto dokumentas (CMR): Jį paruošia vežėjas, bet jame turi būti tikri duomenys. 4. EORI numeris: Jis turi būti tiek siuntėjo (Lietuvos), tiek gavėjo (JK). 5. Ex1/Ex2 deklaracijos: Jas suformuoja muitinės brokeris Lietuvoje, išvykimo metu.

Jei dokumentuose yra klaidų (pvz., sąskaitoje parašyta „Gift“, o iš tiesų tai prekės, arba svoris neatitinka realaus), krovinys gali būti sulaikytas ir grąžintas atgal į Lietuvą jūsų sąskaita.

10. Kokios yra pagrindinės „raudonos vėliavos“, kad pasiūlymas yra per pigus ir gali būti apgavystė?

Jeigu gavote pasiūlymą, kuris yra 30–40 proc. pigesnis nei rinkos vidurkis, susidomėkite. Aš per savo karjerą mačiau, kaip tokie pasiūlymai baigdavosi. Pagrindiniai signalai: * Pinigų priėmimas tik grynaisiais arba į asmeninę sąskaitą: Tai didžiausia apgavystės žymė. Legali įmonė visada priima mokėjimus į juridinio asmens (UAB, Ltd) sąskaitą. * Nėra sutarties: Jei jie sako „mes pasirašome CMR, tai sutartis“, nebeliekite. CMR yra transporto dokumentas, o ne civilinė sutartis, reglamentuojanti atsakomybes. * Nesuteikia duomenų apie save: Atsisako pateikti įmonės kodą ar adresą.