Grupinių kelionių pervežimai į Angliją be vargo: Eksperto vadovas organizatoriams

Įvadas

Organizuojant kelionę didesnei grupei, ypač kai keliavimo kryptis yra Jungtinė Karalystė, visada iškyla daugiau rūpesčių nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pervežimų srityje dirbau daugiau nei dvi dešimtis metų, ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikiai suplanuotų, sklandžių maršrutų iki situacijų, kai nedidelis neatsargumas virsdavo dideliais nesklandumais pasienio kontrolėje arba La Manšo sąsiauryje. Anglija (arba tiksliau – Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išlieka viena populiariausių kryptims, tačiau dėl geografinės padėties ir specifinių reikalavimų ji reikalauja ypatingo dėmesio.

Kodėl ši kryptis laikoma sudėtinga? Visų pirma, tai sala. Norint ją pasiekti, reikia ne tik važiuoti keliais, bet ir organizuoti pervežimą jūra arba po požemiu. Antra, po „Brexit“ pasikeitė dokumentų ir muitinės formalumų tvarka, kas dar labiau sudėtingo procesą, jeigu apie tai nepranešama iš anksto. Trečia, Anglijos keliai ir eismo taisyklės turi savo ypatingumų, kuriuos turi žinoti kiekvienas vairuotojas.

Tačiau, nepaisant šių iššūkių, grupinis kelionės pervežimas gali būti visiškai „be vargo“. Tai ne tiek dėl sėkmės, kiek dėl sistemos, patirties ir detalaus planavimo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip užtikrinti, kad jūsų kelionė į Angliją su grupe būtų ne tik saugi, bet ir komfortiška, be nereikalingų nervingų situacijų. Mes aptarsime dokumentus, maršrutų planavimą, vairuotojų darbo režimą, techninę pusę ir, svarbiausia, kaip išvengti tipiškų klaidų, kurias daro naujokai.

Esu matęs, kaip keleiviai nusivilia, kai autobusas vėluoja dėl neteisingai suplanuoto poilsio, arba kaip kyla panika, kai pasienio pareigūnai uždaro duris ir prašo papildomų dokumentų. Tokių situacijų galima išvengti. Šis vadovas sukurtas tam, kad jums suteikti ramybę ir užtikrinti, kad viskas vyktų pagal planą. Nesvarbu, ar keliate su sporto komanda, moksleiviais, korporatyvine grupe arba turistais – pagrindiniai logistikos principai išlieka tie patys. Sėkmingas pervežimas prasideda ne tada, kai variklis užsiveda, o dar kelias savaites iki tol, kai susitari dėl smulkmenų.

Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kaip profesionaliai suorganizuoti šią kelionę, ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurius girdžiu iš savo klientų kasdien.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus reikia turėti keleiviams, vykstant į Angliją grupiniu autobusu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ypač po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Anksčiau galėdami važiuoti su asmens tapatybės kortele, dabar visi Lietuvos piliečiai (taip pat ir daugumos kitų ES šalių) privalo turėti galiojantį paso. Be to, paso galiojimo laikas turi būti ne mažesnis kaip šeši mėnesiai nuo numatomos kelionės pabaigos datos. Jeigu grupėje yra ne Lietuvos piliečių, reikalavimai gali skirtis – jiems gali prireikti vizų.

Svarbu paminėti ir jaunesniuosius keleivius. Vaikai, keliaujantys su vienu iš tėvų ar be tėvų, turi turėti ne tik pasą, bet ir notariškai patvirtintą tėvų (arba vieno iš tėvų) sutikimą išvykti. Šis dokumentas dažnai užmiršiamas, o jo trūkumas gali sukelti didžiulius nesklandumus pasienio kontrolės punkte. Taip pat verta pasirūpinti, kad visi keleiviai turėtų galiojančią Europos sveikatos apdraudimo kortelę (EHIC), nors ji ir nebegalioja JK taip kaip anksčiau, tačiau gali padėti gautos pagalbos klausimuose. Be to, labai rekomenduoju turėti privataus kelionės draudimo polisą, kuris dengtų ligas ar traumas Anglijoje, nes gydymas ten gali būti brangus.

2. Kaip pasikeitė muitinės kontrolė po „Brexit“ ir ką tai reiškia grupei?

Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pervežant keleivinius autobusus muitinės procedūros buvo minimalios. Dabar situacija kitokia. Autobusas turi praeiti dviem kontrolės punktais: išvykstant iš ES (pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Belgijoje) ir atvykus į JK. Anglijoje autobusų vairuotojams dažnai tenka išlipti iš transporto priemonės ir pateikti dokumentus „Border Force“ pareigūnams.

Svarbu suprasti, kad dabar taikomi importo apribojimai, ypač susiję su maisto produktais. Į Angliją nebegalima atvežti mėsos, pieno produktų ar kai kurių vaisių ir daržovių asmeniniam vartojimui (išskyrus labai mažus kiekius, pavyzdžiui, mėsainio dydžio porciją). Jeigu grupės nariai pasiims sau maisto iš namų (ką lietuviai daro dažnai), gali tekti jį atiduoti pareigūnams patikrinimo metu. Mano patirtis rodo, kad geriausia apie tai įspėti keleivius iš anksto, kad išvengtume nuliūdimo pasienyje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į draudžiamus daiktus (ginklai, narkotikai ir kt.), nes kontrolė yra griežta.

3. Ką geriau pasirinkti: keltą arba Eurotunelį?

Abudu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo išvykimo vietos ir biudžeto. Eurotunelis („Le Shuttle“) jungia Kalė (Prancūzija) ir Folkstoną (Anglija). Jo didžiausias privalumas – greitis. Kelionė po sąsiaurį trunka tik 35 minutes. Autobusu važiuojama ant specialaus traukinio vagono. Vairuotojams ir keleiviams tenka išlipti iš autobuso arba likti jame (priklausomai nuo tipo), bet procesas yra labai greitas. Tačiau Eurotunelio bilietai, ypač grupėms, gali būti brangesni, o reisų laikai turi būti rezervuojami griežtai.

Keltas (pavyzdžiui, „DFDS“, „P&O“) trunka ilgiau – paprastai apie 90 minučių iki 2 valandų. Tačiau keltas suteikia galimybę keleiviams atsipalaiduoti, pavalgyti kavinėje, nusipirkti dujų (jei tai ne autobusas, o su savo automobiais – nors tai nėra tipiška grupinėms kelionėms) arba tiesiog išsižiūrėti į jūrą. Keltai dažnai būna pigesni variantas, jeigu galima pasirinkti naktinį reisą, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad keltų uostai gali būti toliau nuo pagrindinio maršruto (pavyzdžiui, Duisburgas arba Oostendė). Mano kaip eksperto nuomonė: jeigu vykstate iš Lietuvos tiesiai ir norite taupyti laiką, Eurotunelis yra racionaliausias pasirinkimas. Jeigu norite, kad keleiviai galėtų pailsėti po ilgos važiavimo dalies, keltas gali būti geresnis.

4. Kaip valdomas vairuotojų darbo laikas ir poilsis tokiose ilgose kelionėse?

Tai yra viena techninių pusių, kurią dažnai nepaiso klientai, bet kurią kontroliuoja labai griežtai. Tarptautinėse vežiojimo paslaugose galioja griežti „tachografo“ taisyklės. Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Per parą vairuotojas turi turėti mažiausiai 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Kadangi kelionė iš Vilniaus (ar kitų Lietuvos miestų) iki Londono trunka apie 30–34 valandas viena kryptimi (su keltais ar tuneliu), neįmanoma tai nuveikti su vienu vairuotoju. Mums būtinas dviejų vairuotojų komanda. Tai užtikrina, kad vienas vairuoja, o kitas ilsisi. Be to, prieš pradedant tokią ilgonę kelionę, vairuotojai privalo turėti pilną 45 valandų (arba daugiau) savaitinį poilsį. Suplanuoti šiuos laiko grafikus yra kritiškai svarbu, kadangi neatitikimas gali baigtis dideliais baudais ir kelionės sustabdymu pasienyje arba patikrinimo metu. Aš visada patariu klientams pasitikėti transporto kompanija, kuri laikosi šių taisyklių ir neleidžia vairuotojams viršyti valandų, nes tai tiesiogiai kelia saugumo grėsmę.

5. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kaip susidaro kaina?

Kelionės trukmė priklauso nuo maršruto, tačiau vidutiniškai tai yra apie 30–34 valandos važiavimo (neįskaitant ilgesnių sustojjimų ar laukimo keltuose). Maršrutas paprastai eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją ir Prancūziją. Susidaro taip, kad pirmąją dieną važiuojame beveik visą parą, antrąją dieną priešpiečia arba popietę jau būname Anglijoje.

Kaina susidaro iš kelių komponentų: degalų (kurie kainuoja brangiau Vakarų Europoje), kelių mokesčių (ypač Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje), keltų ar tunelio bilietų (tai vienas brangiausių elementų – gali siekti 500–1000 eurų ir daugiau vienam autobusui priklausomai nuo sezono), vairuotojų dienpinigių ir algos, taip pat techninės priežiūros. Taip pat į kainą įeina mokesčiai už užsienio vežėjo licencijas (ECMT arba kitos leidimų formos), kurios leidžia važiuoti į JK. Verta prisiminti, kad pigiausiais pasiūlymais reikia abipusiškai pasitikėti – jeigu kaina atrodo per žema, gali būti taikomasi ekonomijos vairuotojų poilsio arba techninės būklės sąskaita.

6. Kokio tipo autobusas tinkamiausias tokiai kelionei?

Ilgoms kelionėms, tokioms kaip į Angliją, būtinas patogus, modernus ir techninės praleidimo standartus atitinkantis autobusas. Idealus variantas – turistinis 4 žvaigždučių (arba aukštesnės klasės) autobusas. Jis turi būti aprūpintas: * Komfortiškomis sėdynėmis: su galimybėju atsilenkti, porankiais, atsitraukiamais apkaustais. * WC ir skalbimo tualečiu: Tai būtina, kadangi ne visose stotelėse yra galimybė pasinaudoti tualetu. * Klimato kontrolė: individualūs oro išleidimo anguriai virš kiekvienos sėdynės. * Vidaus apšvietimas ir skaitymo lempos: ypač svarbu, jeigu kelionė tęsiasi naktį. * Gėrimų aparatas (kavos arba vandens): nors ne visada būtina, bet labai pagerina kelionės kokybę. * Wi-Fi ir elektros lizdai: šiandien tai jau standartas, kurio keleiviai tiesiogiai laukia.

Taip pat svarbu, kad autobusas atitiktų „Euro 6“ ar aukštesnės klasės aplinkosaugos standartus, nes tam tikrose Anglijos zonose (pavyzdžiui, Londone) už senesnius, taršą išmetančius automobilius gali būti taikomi dideli mokesčiai arba įvažiavimas gali būti visiškai draudžiamas.

7. Ar galima susiplanuoti maršrutą su lankytinomis vietomis pakeliui?

Žinoma, ir tai dažnai padaryti kelionę įdomesnę. Kelionė į Angliją yra ilga, tad sustojimas pakeliui ne tik prailgina laiką, bet ir leidžia ištiesti kojas. Populiarios sustojimo vietos gali būti Vokietijos miestai (pavyzdžiui, Berlynas arba Hamburgas), Belgijos Briuselis arba net Prancūzijos Lansas (jeigu tenka laukti keltui).

Tačiau čia reikia būti labai atsargiems su laiku. Kiekviena sustojimo vieta reiškia ne tik laiką, skirtą apžiūrėti miestą (pavyzdžiui, 2-3 valandas), bet ir laiką užimantį važiavimą miesto centre bei parkavimą. Autobuso parkavimas didmiesčiuose yra sudėtingas ir brangus. Mano patarimas: jeigu norite lankytinų vietų, planuokite jas tik vienoje krypties arba pasirinkite vieną didelį sustojimą (pavyzdžiui, 4 valandas Briuselyje), kadangi kiekviena papildoma valanda sustabdymo pridės valandą prie galutinio atvykimo laiko Anglijoje. Be to, reikia užtikrinti, kad vairuotojų poilsio grafikas nesutruktų dėl šių sustojimų.

8. Kaip organizuojamas keleivių bagažas ir ar yra jo svorio apribojimai?

Standartinis turistinis autobusas turi didelį bagažinės skyrių („gondola“) apačtoje. Paprastai vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina vieta (apie 20–25 kg) ir viena mažesnė rankinė bagažo vieta salone. Tačiau dėl Anglijos specifikos (užkelti į keltą arba į traukinį, taip pat dėl saugumo) svarbu, kad bagažas būtų tvarkingai supakuotas ir uždarytas.

Nėra griežto teisinio apribojimo dėl svorio kaip lėktuvuose, tačiau yra techninis apribojimas – autobuso ašys gali atlaikyti tik tam tikrą svorį. Jeigu grupė veža daug daiktų (pavyzdžiui, sporto inventoriaus, muzikos instrumentų), tai būtina pranešti iš anksto. Kartais reikia papildomo priekabos (trailerio) nuomos, kas padidina kainą. Taip pat svarbu priminti keleiviams, kad brangius daiktus, vaistus ir dokumentus reikia laikyti su savimi salone, nes bagažinės skyrius nėra visiškai saugus nuo vagysčių (nors retais atvejais, tačiau tai įvyksta) ir joje nėra prieinama per važiavimą.

9. Kas daro, jeigu autobusu susidūrėme su technine gedimu ar avarija Anglijoje?

Tai yra baisiausias scenarijus, bet apie jį reikia pagalvoti iš anksto. Profesionali transporto kompanija turi turėti sudarytą „pagalbos kelyje“ (roadside assistance) sutartį, galiojančią visoje Europoje ir JK. Jeigu įvyksta gedimas, vairuotojas iš karto skambina pagalbos tarnybai.

Jeigu gedimas nėra ištaisomas per 2–3 valandas, kompanija privalo siųsti rezervinį autobusą. Čia kyla problema, jeigu gedimas įvyksta toli nuo kontinentinės Europos – siųsti autobusą iš Lietuvos trunka per ilgai. Todėl dauguma gerų kompanijų turi partnerių vietinę (JK) arba artimiausių šalių tinklą, iš kurio galima iškviesti pagalbą. Keleiviai turi būti informuoti, kas vyksta, ir, jeigu reikia, perkeliami į laikiną autobusą arba apgyvendinami viešbutyje, jeigu reikalingas ilgesnis sustabdymas. Mano patirtis rodo, kad greitas ryšys su keleiviais ir aiškus informavimas sumažina stresą ir nepasitenkinimą tokiomis situacijomis.

10. Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių, susijusių su vairavimu Anglijoje (kairysis eismas)?

Tai pirmas dalykas, kurį prisimena visi, tačiau ne visi supranta logistiką. Mums, vairuotojams, įvažiavimas į kairįją eismo pusę yra didelis iššūkis. Visi šiuolaikiniai autobusai turi vairą dešinėje pusėje (kadangi važiuojame iš kontinentinės Europos). Anglijoje tai reiškia, kad vairuotojas yra pačiame kelio krašte, kas gali būti nepatogu ir pavojingu siauruose miestų gatvėse arba žiediniuose sankryžose (roundabouts).

Be to, Anglijoje yra daug siaurų gatvių, ypač kaimo vietovėse ir senosiuose miestuose, kuriomis didelis autobusas gali nepavykti pravažiuoti. Planuodami maršrutą Anglijoje (pavyzdžiui, nuo Londono iki Mančesterio), mes visada pasirenkame pagrindinius magistralius (M1, M4, M25 ir t.t.), nors jie gali būti užimti.