Grįžtamas iš Anglijos: Išvykimo ir atvykimo laikai bei logistikos niuansai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų yra susijęs ne su kainos ar krovinio saugumu, o su laiku. Klientas, kuris laukia siuntos ar pats planuoja grįžti iš Anglijos, visada nori žinoti tikslų valandą. Tačiau, turint dvidešimt metų patirties šioje srityje, galiu drąsiai pasakyti: „tikslus laikas“ yra sąvoka, kurią sunkiausiai apibrėžti šiame maršrute. Geografiškai Anglija nėra toli, bet logistiniu, administraciniu ir fiziniu požiūriu tai vienas sudėtingiausių maršrutų Europoje.

Šiame straipsnyje norėčiau nušviesti realią padėtį, paaiškinti, kodėl grįžtant iš Anglijos išvykimo ir atvykimo laikai dažnai keičiasi, ir ką tai reiškia jums – mūsų klientui. Mes ne tiesiog vairuojame automobilius; mes valdome procesus, kurie priklauso nuo orų Lamanše, eismo kamščių prie Londono ir muitinės taisyklių, pasikeitusių po „Brexit“. Suprasdami šiuos niuansus, jūs galėsite geriau planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus.

Grįžimo iš Anglijos maršrutą sudaro ne tik vairavimo valandos. Tai yra kompleksinis uždavinys, įskaitantis keltų ar Eurotunelio perėjimą, muitinės procedūras ir vairuotojo poilsio režimus. Nors atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra apie 1900–2000 kilometrų, kurie atrodo įveikiami per dvi dienas, realybėje šis kelionės trukmė svyruoja nuo 48 iki 72 valandų, o kartais ir ilgiau, jei susiduriame su nepageidaujamomis aplinkybėmis.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų lūkesčiai būtų realūs, o oportūninių išlaidų ar nereikalingo streso – kuo mažiau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Anglijos iki Lietuvos?

Vidutiniškai kelionė iš Anglijos (paimant kaip orientyrą vidurio Angliją ar Londoną) iki Lietuvos trunka nuo 48 iki 60 valandų. Tačiau tai yra labai sąlyginis skaičius. Jei kalbame apie pačią Anglijos dalį, tai prieš patekdami į keltą ar tunelį, vairuotojas turi nuvažiuoti kelią šalies vidumi. Anglijos keliai, ypač automagistralės M25 arba M1, yra iti apkrauti. Eismas ten juda lyg sraigtas: viena avarija ar remonto darbai gali sustabdyti eismą valandoms. Pridėkime prie to 1,5–2 valandas trunkančią perkėlą per Lamanšą (įskaitant įsiregistravimą ir išlaipinimą), bei važiavimą per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją (arba Olandiją) ir Lenkiją. Kiekviena šalis turi savo greičio apribojimus, o sunkvežimiai juos privalo laikyti griežčiau nei lengvieji automobiliai. Taigi, jei planuojate atsiimti prekes trečiadienį, geriau manykite, kad jos galėtų pasiekti sandėlį penktadienio pavakarę arba netgi šeštadienį, kad būtų užtikrintas saugumo rezervas.

2. Kodėl grįžtant iš Anglijos dažnai vėluojama su atvykimu?

Vėlavimai šiame maršrute yra taisyklė, o ne išimtis. Pagrindinė priežastis – „Brexit“. Išėjus Didžiajai Britanijai iš Europos Sąjungos, pasikeitė muitinės formalumai. Anksčiau sunkvežimis galėjo važiuoti be stabdymio tiesiogiai per pasienio punktą. Dabar, tiek išvykstant iš Anglijos, tiek įvažiuojant į EU (Prancūziją), turi būti pateikiami visi dokumentai: prekių deklaracijos, EX1 dokumentai, TIR knygutės (jei taikoma) ar kita transitinė dokumentacija. Jei dokumentuose nėra klaidų, sustojimas trunka 30–60 minučių. Jei yra netikslumų ar trūksta kokių nors pridėtinių dokumentų (pvz., sertifikatų), laukimas gali užtrukti kelias valandas, o kartais ir dieną. Be to, dažnai užstringa pačių keltų kompanijų grafikai. Jei dėl blogo oro jūroje keltas neišplaukia laiku, tai visą grafiką stumia pirmyn, ir vairuotojas praranda savo „langą“ perėjimui, dėl ko jo atvykimas į paskirties vietą vėluoja.

3. Koks geriausias išvykimo laikas iš Anglijos, kad atvyktum į Lietuvą kuo greičiau?

Strategiškai geriausias išvykimo laikas iš Anglijos yra ankstyvas rytas (prieš 6:00 valandą ryto) arba vėlyvas vakaras (po 20:00 valandos). Kodėl? Kadangi reikia išvengti piko valandų Didžiojoje Britanijoje. Jei vairuotojas išvyksta įpusnėjus dienai, jis neabejotinai užsikabins į spūstis prie Londono arba artėjant prie Doverio uosto. Taip pat svarbu susiderinti su keltų ar Eurotunelio grafiku. Eurotunelis (Folkestone-Calais) dažnai būna greitesnis variantas, nes ten keleiviai pervežami traukiniu ir tai trunka tik 35 minutes, tačiau ten taip pat gali būti eilės į patį traukinį. Jei vairuotojas išvyksta anksti, jis spėja pasiekti Prancūziją dar prieš Pietų, kai Europos keliai dar nėra taip apkrauti, ir taip gali nuvažiuoti didesnį atstumą prieš privalomą poilsį. Taigi, jei galite įtakoti siuntos išsiuntimą, stenkitės, kad ji būtų paruošta anksčiau ryte.

4. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo laikus iš Anglijos?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje. Iki 2021 metų Anglija buvo kaip kita ES šalis – be muitinės. Dabar tai trečioji šalis. Tai reiškia, kad išvykstant iš Anglijos, vairuotojas turi praeti eksporto kontrolę. Anglų muitinės pareigūnai labai griežtai tikrina, ar krovinys atitinka deklaraciją. Jei vairuotojas veža „pavienes“ siuntas (groupage), tai kiekvienai mažai siuntai turi būti suformuota atitinkama dokumentacija. Jei vieno kliento dokumentai neteisingi, visa mašina gali būti sulaikyta kol problema neišsprendžiama. Tai sukuria „efekto domino“ situaciją: vėluojama prie Doverio, praleidžiamas keltas, vėluojama įvažiuojant į Calais, kur taip pat vyksta importo kontrolė į ES. Todėl dabar reikia planuoti ne tik vairavimo laiką, bet ir papildomas 2–4 valandas muitinėms abiejose pusėse.

5. Ar vairuotojo poilsis įtakoja atvykimo laiką?

Absoliučiai taip. Tai vienas iš svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta ne specialistai. Sunkvežimių vairuotojai yra griežtai reguliuojami Europos Sąjungos ir Anglijos teisės aktais (tachografais). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per paros laikotarpį jis negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas (gali išsiplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti pertrauką, o po 9 valandų – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei kelionė fiziškai trunka 20 valandų, ji negali būti įveikta viena diena. Vairuotojas turi praleisti naktį miegodamas. Grįžtant iš Anglijos, vairuotojas dažnai praleidžia poilsį Vokietijoje ar Lenkijoje. Jei jis dėl kamščių praranda valandą vairavime, jis negalės ją „atimti“ iš poilsio laiko – jis privalo sustoti vėliau. Todėl grafikas visada yra lankstus ir pritaikomas prie fizinio vairuotojo galimybių.

6. Kokie yra pagrindiniai „traukos“ taškai, kurie sukelia didžiausius vėlavimus?

Yra trys kritiniai taškai. Pirmasis – M25 aplinkkelis aplink Londoną. Tai yra vienas judriausių kelių pasaulyje, tenka avarijų kasdien. Antrasis – Doverio uosto ar Eurotunelio įvažiavimas. Ten susirenka tūkstančiai sunkvežimių. Jei ten dirba mažiau pareigūnų nei įprasta, arba yra techninių trukdžių, eilės gali siekti kelis kilometrus. Trečiasis – Prancūzijos ir Belgijos pasieniai bei keliai. Nors Šengeno erdvėje nėra kontrolės, tačiau ten dažnai vyksta migrantų kontrolės operacijos, kai sustabdomi sunkvežimiai tikrinami, ar nebus įslaptintų keleivių. Tai trunka nuo 15 minučių iki valandos. Taip pat Lenkijoje, A2 autostradoje, dažnai vyksta remonto darbai, kur ribojamas greitis ir susidaro dideli spūstys. Šie trys taška nulemia 80% visų vėlavimų.

7. Kaip sezonas (vasara vs. žiema) veikia grįžimo laikus?

Sezoniškumas turi didelę įtaką. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, Europos keliai yra itit apkrauti. Didžiausias poveikis yra dėl turistų, kurie važiuoja atostogauti į Pietų Europą (Ispaniją, Italiją) ir grįžta atgal. Vokietijos autostradose (A1, A2) vasarą susidaro milžiniškos eilės. Taip pat vasarą didelę įtaką daro keltų užimtumas. Kelionių agentūros išperka daugiau bilietų, todėl krovininių transportui liktučius gauti sunkiau, ir tenka laukti ilgiau. Žiemą problema tampa oras. Anglijoje dažnai lyja smarkus lietus, kur sukelia vandens telkinius ant kelių ir riboja greitį. O žiemos rūką Prancūzijos ir Belgijos pajūryje gali visiškai sustabdyti keltų judėjimą. Žiemą taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų darbo sąlygas – sniegas Lenkijoje ar Vokietijoje gali gerokai sulėtinti judėjimą.

8. Ar įmanoma tiksliai numatyti atvykimo laiką iš anksto?

Esu sąžiningas: įmanoma tik apytiksliai. Mes visada stengiamės suteikti prognozę, pvz., „antradienio dieną“, tačiau pažadėti tikslią valandą (pvz., „antradienį 14:00“) būtų neprofesionalu ir neteisinga. Per 20 metų patirties matėme, kaip kelionė, kuri turėjo trukti 48 valandas, užtruko 80 valandų dėl sniego audros ar muitinės sistemos gedimo. Geriausia praktika yra informuoti klientą apie vairuotojo padėtį kas 12–24 valandas. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rosto automobilio vietą realiu laiku, tačiau net ir jos negali numatyti, kiek laiko užtruks muitinės patikrinimas. Todėl visada rekomenduojame klientams planuoti savo procesus su 1–2 dienų atsarga, ypač jei prekės yra būtinos konkrečiai datai.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja dėl techninės gedimo?

Techniniai gedimai yra reti, bet įvykstantys dalykai. Nauji sunkvežimiai yra patikimi, tačiau ilgos kelionės (4000 km ten ir atgal) taip pat patirina amortizaciją. Jei lūža pavarų dėžė ar pasidaro padangų problema, tai užtrunka. Anglijoje ir Vokietijoje sunkvežimių pagalbos tarnybos veikia greitai, tačiau dalių laukimas gali užtrukti. Jei įvykia gedimas, mūsų kompanija nedelsdama praneša klientui ir siūlo alternatyvius sprendimus, jei siunta yra labai skubi. Tačiau dažniausiai reikia laukti, kol bus atlikti remonto darbai. Profesionalių pervežėjų draudimas padengia ne tik techninės įrangos žalą, bet ir kartais padeda kompensuoti laiko nuostolius, tačiau svarbiausia yra atvira komunikacija. Mes niekada neslepiame problemų – tai leidžia klientui susitvarkyti su savo gavėjais.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitesnį išvykimą?

Kliento vaidmuo yra esminis greičiui. Dažniausia vėlavimo priežastis yra ne kelyje, o sandėlyje. Jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą Anglijoje pakrauti, o siunta dar nėra paruošta (trūksta etikečių, dokumentų, arba tiesiog reikia laukti, kol sandėlininkai suras prekes), tai prarandamos vertingos valandos. Anglijoje daugelis sandėlių dirba griežtą grafiku – jei vairuotojas pavėluoja 15 minučių, jis gali praleisti savo eilę ir laukti iki kitos dienos. Todėl, norint greičiau grįžti į Lietuvą, būtina, kad siunta būtų paruošta laiku, o dokumentai (pavyzdžiui, eksporto deklaracijos) būtų pateikti pervežėjui dar prieš vairuotojo atvykimą. Taip pat svarbu, kad siuntos adresas būtų tikslus – Anglijoje daug vietovių turi tuos pačius pavadinimus (pvz., „Newport“), todėl neteisingas pašto kodas gali nuvesti vairuotoją į kitą miestą.

Išvada

Grįžimas iš Anglijos yra sudėtingas logistinis procesas, kuris reikalauja ne tik gerų vairuotojų, bet ir gero planavimo bei komunikacijos. Nors 2000 kilometrų atstumas atrodo įveikiamas per dvi dienas, realybėje šis maršrutas yra pavojingas dėl nestabilių veiksnių: orų sąlygų, eismo intensyvumo ir, svarbiausia, administracinių kliūčių, atsiradusių po „Brexit“. Mūsų dviejų dešimtmečių patirtis leidžia mums numatyti potencialias rizikas ir jas sumažinti, tačiau mes visada atsiduodame tiesai.

Jei jūs planuojate siuntą ar kelionę, nepamirškite, kad pagrindinis raktas į sėkmę yra kantrybė ir realaus laiko planavimo su atsarga. Profesionalus pervežėjas ne tiesiog vairuoja jį jūsų krovinius; jis jūsų vardu eina per biurokratijos labirintus, kovoja su laiku ir užtikrina, kad prekės pasiektų kelią saugiai. Pasitikėkite ekspertais, kurie žino ne tik trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir tą, kaip apeiti eismą, kurio žemėlapyje nėra.