Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Grįžimai iš Anglijos – saugus ir greitas keliavimas namo
Įvadas
Per dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių pervežimų srityje, kelias tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pasikeitė neįtikėtinai. Anksčiau tai buvo tiesiog maršrutas, kurią reikėjo nuvažiuoti – ilgas, bet daugiau ar mažiau paprastas. Šiandien, po „Brexit“ ir vis pasikeitusiančių muitinės reikalavimų, grįžimas iš Anglijos tapo sudėtingesniu logistiniu uždaviniu, kuriam reikalinga ne tik vairuotojo meistrystė, bet ir strateginis planavimas. Dažnai klientai klausia: „Ar tai vis dar saugu? Ar ne per ilgai?“ Atsakymas yra paprastas: taip, tai visada galima padaryti saugiai ir greitai, jei žinote, kaip tai daryti.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, kad jūsų kelias namo būtų kuo sklandesnis. Nesvarbu, ar grįžtate su asmeniniu automobiliu, ketinate pervežti daiktų iš senojo buto, ar planuojate verslo pervežimus, pagrindiniai principai išlieka tie patys. Raktas į sėkmę yra suprasti ne tik geografiją, bet ir dokumentus, techninę būklę bei pasirinkti tinkamą kelią. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad visada turėsite įveikti vandens barjerą – tai viena brangiausių ir laiko imliausių kelionės dalių, todėl jos planavimas turi būti kruopštus.
Šiuo metu logistika yra nebe tik apie tai, kaip greitai nuvažiuoti kilometrus. Tai apie tai, kaip išvengti stūmėsių prieš Anglijos ir Prancūzijos muitinių, kaip pasirinkti keltą, kuris nebus atšauktas dėl audros, ir kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys ar automobilis atitiks visus saugumo standartus. Ilgais metais sukauptas žinias verčiu į praktinius patarimus, kurie padės išvengti dažniausių klaidų. Svarbiausia – nerašykite šio kelio „akimis uždarytais“. Pasiruošimas yra pusė sėkmės, o likusią pusę užtikrina profesionalus vairavimas ir tinkamas techninis aptarnavimas.
Svarbu paminėti, kad emocijos čia vaidina didelį vaidmenį. Grįžtant namo po ilgo laiko užsienyje, norisi kuo greičiau pasiekti tikslą, tačiau skubėjimas dažnai lemia baudas, techninius nesklandumus ar nereikalingą stresą. Todėl šiame straipsnyje mes kalbėsime ne tik apie greitį, bet ir apie tą ramybę, kurią suteikia tikrai gerai suplanuota kelionė. Sėkdingas grįžimas prasideda ne tada, kai užsivedate variklį Londone ar Mančesteryje, o dar prieš savaites, kai pradedate ruošti dokumentus ir planuoti maršrutą. Pažiūrėkime, kaip tai padaryti teisingai.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kokie dokumentai būtini grįžtant iš Anglijos po „Brexit“?
Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir ne veltui. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė drastiškai. Jei anksčiau pakanka buvo vairuotojo pažymėjimo, šiandien reikės daugiau. Pirmiausia, tikrinkite savo paso galiojimo – jis turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius nuo planuojamos kelionės pabaigos. Antroji ir labai svarbi detalė – „Green Card“ (žalias kortelė), nors dauguma draudikų dabar siūlo elektronines versijas, verta turėti ir fizinę kopiją. Be to, jei vairuojate ne savo transporto priemonę, būtina įgaliotojo rašto, patvirtinančio jūsų teisę valdyti šį automobilį. Jei kelionės tikslas – pervežti daiktus, būtinos muitinės deklaracijos arba, jei tai grįžtantysis gyventojas, „Transfer of Residence“ (ToR01) numeris, kuris leidžia atvežti turtą be muito ir PVM. Nepamirškite ir techninės apžiūros liudijimo – jis turi būti galiojantis visoje ES erdvėje.
2. Koks yra greičiausias kelias maršrutu Anglija – Lietuva?
Greitis priklauso nuo to, ką laikome „greičiausiu“. Geografiškai trumpiausias kelias yra per Doverį ir Kalė (Prancūzija). Tai yra klasikinis maršrutas, kuriuo naudojasi dauguma. Keltų perėjimas trunka apie 90 minučių, o atvykus į žemyninę Europą, galima važiuoti automagistralėmis per Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją. Tačiau pastaraisiais metais dėl didelio migrantų srauto ir papildomų muitinės patikrų prie Doverio susidaryti didelės eilės, kurios gali prailginti kelionę keletą valandų. Alternatyva – keltai iš Niuheveno (Newhaven) į Diepą (Dieppe) arba iš Harvičo (Harwich) į Huką van Holandą (Hook of Holland). Šie maršrutai gali būti šiek tiek brangesni, bet jie leidžia išvengti didžiųjų spūsčių pietų Anglijoje ir prie Kalė. Taigi, greičiausias keliauti ne vien pagal GPS, o pagal dabartinę eismo situaciją ir keltų tvarkaraščius.
3. Kaip susitvarkyti su muitinės formalumais pervežiant daiktus?
Tai viena sudėtingiausių sričių, kurioje dažniausiai padaromos klaidos. Jei tiesiog grįžtate su lagaminais, nėra ką rūpintis – einate per žaliąją zoną. Tačiau jei pervežate baldus, techniką ar asmeninius daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą limitą, turite deklaruoti krovinių gabenimo dokumentą (CMR) ir pateikti eksporto deklaraciją iš JK pusės. Dažnai žmonės mano, kad jei tai jų seni daiktai, jie nieko nemoka. Taip taip, jei įrodysite, kad gyveno Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžta gyventi į Lietuvą amžinai. Tam reikia gauti minėtą ToR01 numerį. Be jo, muitininkas gali priskaičiuoti PVM ir muito mokesčius. Mano patarimas: visada pasirūpinkite šiuo numeriu iš anksto, elektronine forma jis gaunamas gana greitai, bet gali užtrukti kelias dienas, todėl nebkite į paskutinę akimirką.
4. Ar saugu keliauti vienam ir ką daryti, jei sugenda automobilis?
Saugumas kelyje yra prioritetas. Kelionė iš Anglijos iki Lietuvos trunka maždaug 24–30 valandų gryno vairavimo time. Važiuoti vienam be sustojimų neįmanoma ir pavojinga. Jei keliaujate vienas, planuokite privalomus poilsio pertraukas kas 2 valandas ir miegoti naktį. Dėl techninių gedimų – prieš išvykdami atlikite pilną techninę apžiūrą: padangos, tepalai, stabdžiai, vairo mechanizmas. Būtinai turėkite pilną komplektą: rezervinę padangą, keltuvą, šviesos šaltinius ir pirmąją pagalbą. Jei automobilis sugenda Vokietijos ar Belgijos automagistralėje, niekada nebučiuokite jo iš galo – užsidėkite šviesos liemenę ir nukelkite į saugią vietą už apsauginių atitvarų. Būtina turėti galiojantį draudimą „Pagalba kelyje“, kuris galioja visoje Europoje. Daugelis Lietuvos draudikų siūlo šią paslaugą papildomai, tačiau verta patikrinti, ar ji apima ir traukimą atgal į Lietuvą, o ne tik vietinį remontą vietoje.
5. Kokios kuro kainos ir kur verčiau užpildyti baką?
Kuro kainos Europoje svyruoja, tačiau pastaruoju metu Beniliukso šalyse (Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas) ir Vokietijoje jos dažnai būna žemesnės nei Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Mano praktika rodo, kad verčiau užpildyti baką dar Anglijoje, prieš pat išvykdami į keltą, arba iš karto po išlipimo iš kelto Kalėje. Taip išvengsite paieškos po miestus su aukštomis kainomis. Lenkijoje ir Lietuvoje kuras taip pat paprastai pigesnis nei Vakarų Europoje, todėl jei važiuojate toliau, galite planuoti sustojimus prie didžiųjų degalinių tinklų (pvz., „Lukoil“ ar „Orlen“ Lenkijoje), kurios siūlo konkurencingas kainas tolimiesiems keleiviams. Venkite mažų, atokiu degalinių ties automagistralėmis – ten kainos gali būti iki 30 proc. aukštesnės.
6. Ar reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (mokami keliai)?
Taip, tai neabejotinas išlaidų komponentas, kurį reikia įtraukti į biudžetą. Prancūzijoje beveik visos automagistralės (toliau – „autoroutes“) yra mokamos. Mokesčiai renkami brėžinyje (péage) priklausomai nuo nuvažiuoto atstumo. Tai gali kainuoti nuo keliolikos iki šimto eurų viena kryptimi, priklausomai nuo maršruto. Belgijoje ir Vokietijoje lengviesiems automobiliams dauguma kelių nemokami, tačiau Vokietijoje nepamirškite apie aplinkosaugos zonas (Umweltplakette) – be šios lipduko į some miestus (pvz., Kelne, Frankfurte) važiuoti draudžiama. Lenkijoje dalis automagistralių (A1, A2, A4) yra mokamos, dalis – nemokamos. Patariu parsisiųsti specialias programas (pvz., „ViaToll“ arba „TollGuru“), kurios padės suplanuoti maršrutą ir apskaičiuoti išlaidas mokamiems keliams, kad jums nereikėtų ieškoti grynųjų pinigų ar kortelės prie pat brėžinių vartų.
7. Kaip išvengti nusikalstamumo vagystėms kelyje, ypač poilsio vietose?
Tai rūpestis, kurio negalima ignoruoti. Beniliukso šalys ir Vokietija yra pagrindinės tranzito šalys, kuriose veikia tarptautinės vagysčių gaujos. Jos stebi automobilius su užsienio numeriais, ypač jei mati, kad automobilis apkrautas. Pagrindinė taisyklė: niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje (priekinėje sėdynėje, prietaisų skydelyje). Net jei tik sustojote pietų metui už 5 minučių, viską užrakinkite bagažinėje. Jei pervežate brangų krovinį, stenkitės pernakti saugiose, apšviestose ir apsaugotose aikštelėse, pvz., „Truckstops“ arba dideliųjų degalinių teritorijose, kuriose yra vaizdo stebėjimo kameros. Nenaudokite poilsio zonos „laukų“ šalia greitkelio, jei ten nėra kitų mašinų – vienumas kviečia nusikaltėlius. Be to, įsigykite papildomą raktų spyną („AdBlue“ arba degalų bakui), nes degalų vagystės taip pat yra dažnos.
8. Ką daryti, jei praleidau keltą dėl eismo ar vėlavimo?
Tai įvyksta dažniau, nei atrodo. Eismas prie Doverio ar Eurotunelio gali būti neprognozuojamas. Jei žinote, kad vėluosite, skambinkite keltų kompanijai iš karto. Dauguma jų (pvz., P&O, DFDS, Irish Ferries) turi lankstumo politiką – jei skambinate prieš išvykimo laiką, gali perkelti jūsų bilietą į kitą reisą nemokamai arba už nedidelį mokestį. Jei tiesiog nepasirodote, bilietas dažniausiai nebus grąžinamas. Todėl visada planuokite atvykti į uostą bent 2 valandas prieš pradžią (jei reikia vizos patikros, tai gali užtrukti ilgiau). Turiu savo patirtį: kartą dėl avarijos M25 greitkelyje praleidome reisą, tačiau aktyvius pokalbiais su operatoriumi pavyko perrašyti bilietus į vėlesnį laiką be papildomų mokesčių. Būkite aktyvūs, o ne pasyvūs.
9. Ar reikia specialių techninių reikmenų automobiliui (šviesų keitimas, medicininės priemonės)?
Taip, Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai. Angliški automobiliai turi kairėje pusėje vairą, todėl šviesos „šviečia“ dešinėn, į kelkraštį. Važiuojant kontinentinėje Europoje, tai apakina priekyje važiuojančius vairuotojus. Todėl būtina ant priekinių žibintų užklijuoti specialius šviesų keitiklius („beam deflectors“) arba, jei tai naujesnis automobilis, perjungti juos meniuje (jei toks įmanomas). Be to, Prancūzijoje, Belgijoje ir kitose šalyse privaloma turėti:
- Atšvaitų liemenę (vieną keleiviui, jei išeinate iš automobilio);
- Vėliavėlę (nors tai nebūtina, bet rekomenduojama, jei automobilis sugenda);
- Alkoholio testerį (Prancūzijoje formaliai reikalaujama, tačiau baudos nėra);
- Gaisro gesintuvą (rekomenduojama, o kai kur reikalaujama);
- Pirmosios pagalbos apyrankę arba rinkinį.
Nepaisymas gali baigtis baudomis, kurios Prancūzijoje yra vienos aukščiausių Europoje.
10. Kodėl verta pasinaudoti profesionalia pervežimo kompanija vietoj važiavimo patys?
Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai. Atsakymas paprastas: jūsų ramybė ir laikas. Važiavimas iš Anglijos iki Lietuvos – tai ne 300 km, tai beveik 2000 km viena kryptimi. Po toks ilgos kelionės vairuotojas yra išsekęs, o atvykus reikia dar iškrauti, susitvarkyti dokumentus. Profesionalios kompanijos (kaip mano) turi ne tik patirties, bet ir dviejų vairuotojų komandas, kas leidžia važiuoti be ilgų sustojimų. Mes žinome, kur yra geriausios poilsio aikštelės, kaip elgtis su muitininkais ir ką daryti, jei kyla problema. Be to, mūsų draudimas apima ne tik automobilį, bet ir krovinių atsakomybę. Jei jums reikia pervežti brangų turtą, asmeninius daiktus ar verslo siuntas, pasitikėjimas ekspertu sutaupo ne tik nervus, bet ir pinigus, nes išvengsite baudų ir galimų gedimų išlaidų.
Išvada
Grįžimas iš Anglijos į Lietuvą yra daugiau nei paprasta kelionė – tai procesas, reikalaujantis atsakomybės, žinių ir pasiruošimo. Per savo dvidešimties metų patirtį mačiau, kaip blogai suplanuotos kelionės verčia žmones brangiai mokėti už klaidas, o kartais ir sugadina ilgas lauktas atostogas ar grįžimo į namus džiaugsmą. Svarbiausia yra suprasti, kad pasaulis po „Brexit“ pasikeitė, ir prisitaikyti prie naujų taisyklių, o ne kovoti su jomis.
Saugumas ir greitis nėra priešingybės. Greitas keliavimas galimas tik tada, kai kelionė yra saugi. Tai reiškia ne tik techniškai tvarkingą automobilį, bet ir psichologinį pasiruošimą: žinoti savo maršrutą, turėti atsargas, nepervertinti savo jėgų. Jei abejojate savo galimybėmis arba krovinys yra per didelis ir svarbus, niekada nesikykite drąsos pasikviesti profesionalų. Mūsų tikslas – kad jūsų automobilis ar turtas atvyktų taip pat saugiai, kaip ir išvyko.
Tikiuosi, kad šie patarimai ir atsakymai padės jums suprasti visą procesą ir leis mėgautis kelione, o ne ja stresuoti.