Greitos kelionės mikroautobusu į Anglją: Saugumas ir patogumas – eksperto vadovas

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) lietuviams jau daugiau nei dešimtmetį yra tapusi kasdieniu reiškiniu. Nesvarbu, ar vykstate darbui, svečiuotis giminaičių, ar tiesiog planuojate savaitgalio išvyką, kyla vienas ir tas pats klausimas: kaip nuvykti taip, kad neprarastų daug laiko, o svarbiausia – kad kelionė būtų saugi ir komfortiška? Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje virš dviejų dešimtmečių, esu matęs viską – nuo senių, techniškai netinkamų „garažų“ projektų iki profesionalių, klientą orientuojančių transporto kompanijų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, į ką tikrai verta atsižvelgti renkantis greitą kelionę mikroautobusu, kad kelias būtų ne tik nuo taško A iki taško B, bet ir raminantis patirtis.

Šiuolaikinis keleivis išrankus. Jums nebūtina sėdėti suspaustame „VW Transporter“ viduryje be oro kondicionieriaus 20 valandų. Rinka pasikeitė, o kartu su ja ir kokybės standartai. Tačiau pačios greičio sąvokos reikia aiškintis atsargiai. Greita kelionė nereiškia lenktyninio važiavimo per raudonus šviesoforus. Tai – optimizuotas maršrutas, techniškai tvarkingas transporto priemonės, patyręs vairuotojas ir aiškus organizavimas. Štai apie tai ir kalbėsime toliau, analizuodami visus svarbiausius aspektus, susijusius su jūsų patogumu ir saugumu kelyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau 10 labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda man esant susitikimuose arba konsultuojant telefonu. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie tarptautinių pervežimų niuansus.

1. Kiek laiko trunka vidutinė kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas ir tas pats kiekvienam atvejui. Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus ar Kauno iki Londono trunka apie 24–30 valandų. Tačiau tarkime iš karto: „greita kelionė“ marketingo kalbe ir realus laikas gali skirtis. Esu matęs skelbimus, kurie žada „atkelią per 18 valandų“. Tokių pažadų reikia bijoti. Tai dažniausiai reiškia, kad vairuotojas neils, ignoruos poilsio režimus arba vairuos agresyviai.

Profesionali kompanija visada planuoja maršrutą atsižvelgdama į vairuotojo darbo ir poilsio laiką pagal ES reglamentus. Jeigu maršrutas eina per Kalė (Prancūzija) ir kertą Lamanšą keltu arba tuneliu, reikia įsiskaityti laukimą lauke ir paties perkelimo trukmę (1–1,5 valandos). Taip pat svarbi išvykimo vieta – jeigu mikroautobusas surenka keleivius iš visos Lietuvos (Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda), tai pridedos kelias valandas prie bendro laiko. Tiesioginis reisas be sustojjimų kituose miestuose yra greičiausias variantas.

2. Kokios transporto priemonės naudojamos ir kaip tai veikia saugumą?

Saugumas prasideda nuo techninės būklės. Per savo karjerą mačiau, ka pasikeitė automobilių parkas. Anksčiau vykdavo greičiausiai paversti krovininiai automobiliai, kur buvo sunku net užmigti. Dabar, norint pasiekti aukštą patogumo lygį, naudojami specializuoti turistiniai mikroautobusai, tokie kaip „Mercedes-Benz Vito“ arba „VW Crafter“ (ilgosios bazės modeliai) su aukštu stogu.

Ką tikrai reikia patikrinti? Tai ne tik automobilio amžius. Svarbu, ar mikroautobusas turi įrengtas sėdynes su saugos diržais (visos vietos privalo turėti diržus!), ar yra veikiantys ABS ir ESP sistemos, o žiemą – būtinai žieminės padangos. Profesionalios kompanijos savo automobilius keičia kas 3–4 metus, o techninę apžiūrą atlieka ne reikalaujamo minimumo, o dažniau. Taip pat svarbu aptarinėjant saugumą paminėti „tacho“ rašiklius. Jie užtikrina, kad vairuotojas neviršija leidžiamamo važiavimo laiko ir turi pakankamai poilsio. Jeigu vairuotojas pavargęs – jis pavojingas kelyje.

3. Kaip užtikrinamas keleivių patogumas ilgos kelionės metu?

Įsivaizduokite sėdint vienoje vietoje 20 valandų. Tai gali būti košmaras, jeigu kėdės nekokybiškos. Patogumas – tai ne tik minkštos sėdynės. Aš visada sakau savo klientams, kad svarbiausia yra erdvė kojoms („legroom“). Ilgabaziai mikroautobusai leidžia ištiesti kojas ir nenuspausti kaimyno.

Kita svarbi detalė – klimato kontrolė. Vasarą per Vokietiją ar Belgiją oras sukaista, o žiemą Alpėse gali būti šalta. Oro kondicionierius turi veikti ne tik vairuotojo kabinoje, bet ir visame salone. Taip pat verta pasidomėti, ar yra USB jungtys įkrovimui (šiais laikais tai būtina, kad nepradingtų navigacija ar ryšys su artimaisiais), ar veikia Wi-Fi (nors kelyje dažnai dingsta signalas, kai kuriais maršrutais jis gali būti naudingas). Galiausiai – tamsus stiklas. Jis ne tik suteikia privatumo, bet ir sumažina saulės įkaitą, todėl kelyje bus vėsesnė.

4. Kaip vyksta perėjimas per Lamanšo sąsiaurį (Anglijos-Francūzijos riba)?

Tai vienas sudėtingiausių etapų, ypač po „Brexit“. Anksčiau buvo paprasčiau – važiuoji, tikriną pasus. Dabar situacija kitokia. Yra du pagrindiniai būdai: keltas (pvz., DFDS iš Dunkerque arba Calais) ir Eurotunelis (iš Folkestone).

Keltas užtrunka ilgiau (apie 90 min. plaukiojimas + įlaipinimas), bet leidžia išlipti iš mikroautobuso, pavalgyti, pasistrižti kojas. Eurotunelis – greičiausias (35 min. iš viso), bet ten reikia likti transporto priemonėje. Svarbiausia – pasienio kontrolė. Dabar reikia eiti per abi kontrolės punktus: Prancūzijos (išvykstant) ir Jungtinės Karalystės (atvykstant).

Čia dažnai susiduriama su eilėmis, ypač vasarą arba atostogų metu. Profesionalus vairuotojas žino, kurią perėją pasirinkti, kad prarastumėte mažiausiai laiko. Taip pat po „Brexit“ griežčiau tikrinami pasai ir galimi klausimai apie kelionės tikslą. Reikia turėti galiojantį pasą arba ID kortelę (pASTABA: lietuviška ID kortelė tebegalioja, bet visada patartina turėti pasą, kad išvengtumėte nesusipratimų).

5. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi ir kaip jis saugomas?

Kiekvienas mikroautobusas turi techninę leidžiamą apkrovą. Negalima įkrauti tiek, kad automobilis „tūptų“ ant ratų. Standartiškai vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina (iki 20–25 kg) ir viena rankinė bagažo dalė, kurią galima padėti po sėdyne.

Ką daryti, jeigu vežate daug daiktų (pvz., keliaujate gyventi)? Būtina tai pranešti iš anksto. Geros kompanijos gali pasiūlyti papildomą priekabą (vilkiką). Tačiau tada reikia atsižvelgti, kad su priekaba keliavimas bus šiek tiek lėtesnis, o kai kuriose vietose (pvz., Londone) su priekaba važiuoti sudėtinga arba draudžiama. Bagažo saugumas užtikrinamas tuo, jis yra dedamas į uždarą bagažinę, kuri užrakinama per visą kelionę. Asmeniniai daiktai (piniginės, dokumentai, vaistai) turi būti pasisegti kartu su keleiviu salone.

6. Ar vairuotojai yra patyrę ir kalba lietuviškai?

Tai labai svarbu. Nors tarptautiniuose keliuose dažniausiai sutariama angliškai arba rusiškai, bet kilus nesklandumui, streso situacijoje arba aiškinantis detales apie paėmimo vietą, bendravimas gimtąja kalba sukuria didelį patogumą.

Dirbant srityje 20 metų, galiu pasakyti, kad vairuotojo kvalifikacija lemia visą kelionės kokybę. Vairuotojas turi turėti ne tik „Code 95“ pažymėjimą (profesionalių vairuotojų kvalifikacija), bet ir psichologinį pasirengimą dirbti su žmonėmis. Jis turi būti mandagus, punktualus ir nedaryti nereikalingų stabdymų (rūkymui ar pietums) be keleivių sutikimo, jeigu tai ne numatyta grafike. Geriausi vairuotojai turi ilgametę patirtį ir žemiau minėtus maršrutus „kaip savo kišenę“, todėl sugeba išvengti spūsčių.

7. Kaip tvarkomi sustojimai maistui ir tualetui?

Nėra tokio mikroautobuso, kuris turėtų tualetą viduje (išskyrus didelius, 8+ metrų ilgio autobusus, bet tai jau kitas segmentas). Todėl sustojimai planuojami kas 3–4 valandas. Paprastai sustojama specialiuose poilsio zonuose (Autohof arba panašiose stotelėse), kur yra švarūs tualetai, kavinės ir galima nusipirkti vandens.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas sustojimas tai – 15–20 minučių prarasto laiko. Jeigu kompanija skelbia „direktinį reisą“, tai reiškia, kad sustojimai bus trumpi ir tik būtinii (tualetas, degalai). Jeigu norite ilgesnio pietų sustojimo (pvz., 1 valandai), tai reikia derinti iš anksto, nes tai pakeis visą grafiką ir gali vėluoti kitiems keleiviams. Aš visada patariu pasiimti maisto ir vandens su savimi, nes poilsio zonose kainos gali būti gerokai aukštesnės įprastinėms.

8. Kas atsitinka, jeigu įvyksta techninis gedimas ar avarija?

Niekas nėra apsaugotas nuo techninių gedimų – net ir naujausi automobiliai gali sugesti. Skirtumas tarp mėgėjiško ir profesionalaus pervežimo yra tai, kaip su tuo tvarkomasi. Profesionali kompanija visada turi pagalbos tarnybą (assistance) veikiančią visoje Europoje.

Jeigu mikroautobusas sugesta, vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui. Kompanija turi veiksmų planą: arba greitai išsiunčiamas meistras, arba keleiviai perkeliami į kitą transporto priemonę (pakeitimas). Niekada negali būti taip, kad keleiviai būtų palikti prie kelio be pagalbos. Taip pat visi keleiviai turi būti apdrausti (privalomas draudimas), todėl esant nelaimingam atsitikimui, žalos atlyginimas yra garantuotas.

9. Ar galima vykti su vaikais ir kokia taisyklė dėl automobilinių kėdutėse?

Taip, važiuojama su vaikais labai dažnai. Tačiau čia yra griežtos taisyklės. Vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 150 cm arba amžius mažesnis nei 12 metų (priklausomai nuo šalies reikalavimų, bet mes laikomės griežčiausios normos), privalo važiuoti automobilinėse kėdutėse.

Dauguma mikroautobusų turi standartinius saugos diržus (3 taškų). Jeigu kėdutė montuojama pagal ISOFIX sistemą, reikia patikrinti, ar tokia sistema yra transporte (dažniausiai naujesniuose modeliuose yra). Jeigu ne, turi būti įmanoma prifixuoti kėdutę diržais. Būtina iš anksto pranešti apie vaiko amžių ir ūgį, kad vairuotojas galėtų tinkamai paruošti vietą arba patarti dėl kėdutės tipo. Taip pat nešokite mažų kūdikių ant rankų be kėdutės – tai pavojinga ir daugelio draudimų kompanijų draudžiama.

10. Kodėl kaina gali skirtis tarp skirtingų keleivių pervežėjų?

Kaina dažnai atspindi kokybę. Jeigu pamatote pasiūlymą, kuris yra 30–40 proc. pigesnis nei rinkos vidurkis, susidomėkite, kodėl. Pigiausi reisai dažnai taupo ant vairuotojo atlyginimo (dirba be poilsio, dėl to kelią pavojingai), ant techninės priežiūros arba naudoja senus, ekonomiškus, bet nepatogius automobilius.

Brangesnė kaina apima: patyrusį vairuotoją, techninį automobilį (mažiau degalų, didesnis saugumas), komfortiškas sėdynes, draudimą ir, svarbiausia, garantiją, kad atvyksite laiku. Taip pat į kainą įeina keltų ar tunelio mokesčiai, kurie yra gana dideli (gali siekti 100–200 EUR vienam automobiliui viena kryptimi). Renkantis pervežėją, verta nežiūrėti tik į EUR suma, o į tai, ką jums siūlo už tuos pinigus.

Išvada

Kelionė į Angliją mikroautobusu gali būti arba pavojinga nuotykis su nemigamu vairuotoju ir sugedusiu automobiliu, arba maloni, komfortiška patirtis, kurios metu galite atsipalaiduoti, paskaityti knygą arba pažiūrėti filmą. Skirtumas yra profesionalume.

Dirbdamas šioje srityje daugiau nei 20 metų, esu įsitikinęs, kad pagrindinis dalykas – ne greitis, o saugumas ir planavimas. Gerai suplanuota kelionė, kai vairuotojas išsimiega, o technika yra tvarkinga, visada bus „greita“ tuo prasme, kad ją įveiksite be nesklandumų ir vėlavimų. Nereikia bijoti klausti pervežėjų apie vairuotojo patirtį, automobilio amžių ar maršruto detalių. Tai jūsų teisė kaip mokančio kliento.

Jei ruošiatės kelionei, pasidomėkite ne tik kaina, bet ir atsiliepimais. Rinkitės tas kompanijos, kurios nešvaisto žodžiais „saugumas“ ir „patogumas“, o įrodymais tai pagrindžia. Tada jūsų kelias į Angliją bus sklandus, o atvykus galėsite mėgautis savo tikslais, o ne gydyti nugaros skausmą po ilgos kelionės.