Greitos kelionės iš Anglijos – patogūs išvykimo ir atvykimo laikai

Kelionė tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės jau daugiau kaip dvidešimt metų yra viena populiariausių ir intensyviausių kryptimi visoje Europoje. Pasaulis keitėsi, keitėsi ir ribos, o kartu su jomis – ir kelionių įpročiai. Dar prieš kelis dešimtmečius tokia kelionė buvo asocijuojama su dideliu iššūkiu, ilgomis laukimo valandomis uostuose ir dideliu neapibrėžtumu. Tačiau šiandien, turint daugiau nei dviejų dešimtmečių patirtį tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: žodis „greita“ šiose maršrutuose įgijo visai kitą, gerokai konkretesnę prasmę.

Kai klientai kreipiasi į mus, dažniausiai kyla du pagrindiniai klausimai: „Kada aš važiuoju?“ ir „Kada aš būsiu vietoje?“. Atrodytų, kad tai paprasti klausimai, tačiau už juos slepiasi sudėtinga logistikos mašina, kurią sėkmingai valdyti gali tik tikras ekspertas. Greitos kelionės iš Anglijos – tai ne tik vairuotojo dešinės kojos smūgio greitis. Tai kruopštus planavimas, optimalaus išvykimo laiko pasirinkimas, lankstus maršrutas ir gebėjimas išvengti „angiškųjų“ ir „europinių“ spūčių.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kaip suformuojame patogius išvykimo ir atvykimo laikus, kad jūsų kelionė ne tik būtų kuo greitesnė, bet ir kuo patogesnė. Suprasite, kodėl kai kurie reisai vyksta naktį, o kiti – dieną, ir kaip šis pasirinkimas veikia jūsų poilsiui ar darbą skirtą laiką.

Įvadas

Logistika – tai mokslas apie taupymą. Svarbiausia, ką taupome šiuolaikiniame pasaulyje, yra laikas. Dirbdamas šioje srityje beveik du dešimtmečius, mačiau, kaip keitėsi rinka: nuo didelių, lėtų autobusų, kurie važiuodavo trimis naktimis, iki šiuolaikinių, ergonomiškų mikroautobusų, kurie šį atstumą įveikia per rekordiškai trumpą laiką. Tačiau greitis niekada neturėtų būti siekiamas pažeidžiant saugumą ar komfortą.

Kiekvienas, kuris bent kartą yra važiavęs iš Londono ar Midlandso į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, žino, kad kelionė susideda iš kelių esminių etapų: išvykimas iš Anglijos (susirinkimas keleivių), persikėlimas per Lamanšą (Eurotunelis ar keltas), žygis per Belgiją, Nyderlandus ar Vokietiją (priklausomai nuo pasirinkto maršruto) ir galiausiai – važiavimas per Lenkiją bei Lietuvą. Kiekvienas šių etapų turi savo specifiką, kurios negalima nepaisyti formuojant grafiką.

Mūsų tikslas – pasiūlyti tokią tvarkaraštį, kuris maksimaliai atitiktų kliento poreikius. Vieniems svarbiausia yra atvykti į paskirties vietą anksti ryte, kad spėtų į darbą ar susirinkimus. Kitiems – išvykti vėlai vakare po darbo, kad prarastų kuo mažiau savo laisvo laiko. Mūsų sukurti „patogūs išvykimo ir atvykimo laikai“ yra rezultatas ilgalaikės analizės, stebint eismo intensyvumą, uostų užimtumą ir netgi meteorologines sąlygas.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime, kaip sudaromi grafikai, bet ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kylančius tarp keleivių, planuojančių savo kelionę. Suprasite, kodėl mums rūpi kiekviena minutė ir kaip mūsų patirtis padeda jums išvengti nereikalingų laukimų.

DUK (Dažniausiai uždukami klausimai)

1. Kodėl kai kurie reisai iš Anglijos vyksta naktį, o kiti dieną?

Tai vienas dažniausiai passakomų klausimų, ir jo atsakymas slepiasi ne tik mūsų, bet ir jūsų, keleivių, patogume. Naktinis reisas dažnai pasirenkamas todėl, kad leidžia maksimaliai išnaudoti laiką. Jei išvykstame vėlai vakare, pvz., po 20:00 val., keleiviai gali dar dirbti visą dieną arba susitikti su šeima prieš išvykstant. Tokiu atveju kelionė tampa pratęsimu dienos – įlipate į mikroautobusą, išsigyvenate kelią, o ryte jau esate Lietuvoje.

Be to, techninės pusės atžvilgiu naktis keliais yra ramesnė, ypatingai Vokietijoje ir Belgijoje, kur dienomis eismas gali būti labai intensyvus. Tai leidžia vairuotojui laikytis griežčio grafiko be didesnių uždelčimų. Tačiau dieniniai reisai taip pat populiarūs, ypač tarp tų, kurie nemėgsta ar negali miegoti kelyje, todėl jiems siūlome ir dienos variantus, kai kelionė prasideda anksti ryte (pvz., 06:00 ar 07:00), kad atvyktumėte naktį.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Londono į Vilnių ir kiek laiko tikrai reikia skirti poilsiui?

Idealiai suplanuota greita kelionė paprastai trunka apie 26–30 valandas. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra 30 valandų važiavimo 120 km/h greičiu. Į šį laiką įeina ir techninės pertrautos, ir keleivių pasodinimas, ir, svarbiausia, vairuotojo poilsis.

Esu rimtas ekspertas ir visuomet pabrėžiu: saugumas yra virš greičio. Mūsų vairuotojai laikosi griežtų darbo ir poilsio režimų (tacho grafikų). Įprastai į 30 valandų kelionę įeina viena ilga (apie 9 valandų) pertrauka vairuotojui pailsėti ir kelios trumpos 15–45 minučių pertraukos. Tai nėra „prarastas laikas“ – tai investicija į tai, kad kelionė būtų saugi. Be to, šios pertraukos sutampa su jūsų galimybe pamaigti kojas, pavalgyti ar pasiprašyti tualeto.

3. Kaip veikia Brexito pasikeitimai išvykimo ir atvykimo laikams?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procedūros pasikeitė, ir tai neabejotinai įtakoja laiką. Anksčiau perėjimas per sieną buvo formalumas, šiandien reikia praeiti pasienio kontrolę tiec išvykstant iš Anglijos (pvz., Doverio uoste ar Eurotunelyje), tiec įvažiuojant į ES (pavyzdžiui, Kalė ar Briuselyje).

Mūsų patirtis leidžia mums tiksliai prognozuoti, kiek laiko užtruks šios procedūros. Paprastai skiriame papildomą 1–2 valandas rezervo grafike, ypač šventiniuose laikuotarpiu ar sezono metu, kai pasienio kontrolėje susiformuoja eilės. Todėl, matydami tvarkaraštį, žinokite, kad jame jau įskaičiuotas laikas dokumentų patikrinimui, tad jums nereikia nerimauti dėl vėlavimo šių formalumų pavojuje.

4. Ar galima garantuoti atvykimo laiką į konkrečią vietovę Lietuvoje?

Būtų neprofesionala iš mano pusės garantuoti atvykimo laiką iki minutės, kai kalbame apie 1500–2000 km maršrutą. Yra per daug kintamųjų: oro sąlygos (sniegas Vokietijoje lietus Belgijoje), eismo įvykiai, remonto darbai keliuose ar netgi ilgesnės eilės tunelyje.

Tačiau mes stengiamės būti tikslūs. Mūsų „patogūs laikai“ yra formuojami taip, kad netgi esant nedidelėms nesklandumams, grafikas neitužuktų per daug. Vidaus etapuose Lietuvoje (nuo Vilniaus iki Klaipėdos ar Panevėžio) mes labai tiksliai žinome, kiek laiko užtruks važiuoti, todėl dažniausiai atvykimo laikai nustatomi labai tiksliai. Visada rekomenduoju sekti savo vairuotojo vietą realiu laiku, jei tokia galimybė suteikiama – tai duoda ramybės.

5. Kodėl kai kurie maršrutai eina per Olandiją, o kai kurie – per Vokietiją, ir kuris greitesnis?

Tai klasikinis klausimas, ant kurio dažnai diskutuojama. Maršrutas per Vokietiją (A1 autobanas) dažnai laikomas trumpesniu atstumu, tačiau jis gali būti lėtesnis dėl didelio eismo intensyvumo ir dažnų greičio apribojimų bei darbų. Be to, Vokietijoje važiavimas kai kuriais ruožais yra mokamas.

Maršrutas per Belgiją ir Nyderlandus (Olandiją) gali atrodyti ilgesnis žemėlapyje, tačiau Olandijos keliai yra puikiai prižiūrimi, o eismas čia dažniausiai sklandesnis. Be to, šis maršrutas leidžia išvengti kai kurių Vokietijos mokesčių. Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus reiso dienos ir laiko – mes pasirenkame tą variantą, kuris konkrečiu momentu duoda didžiausią tikimybę atvykti laiku. Tai yra dinaminis sprendimas, priklausantis nuo dabartinių kelių sąlygų.

6. Kaip suformuojami išvykimo taškai Anglijoje? Ar man reikės važiuoti į Londoną, jei aš gyvenu šiaurėje?

Suprantu, kad keliauti į Londoną iš Mančesterio, Liverpulio ar Lydsas gali būti nepatogu ir brangu. Todėl, siekdami užtikrinti patogumą, mes formuojame maršrutus, kurie prasideda arba turi sustojimus Anglijos šiaurėje ir viduryje (Midlands).

Pavyzdžiui, reisas gali prasidėti Birmingeme ar Piterbore, o tada tęsti į Londoną arba tiesiogiai į uostą. Išvykimo laikai šiuose miestuose nustatomi taip, kad jums nebūtų kelti nakties, kad spėtumėte į Lipimą. Mes stengiamės paimti keleivius iš patogiai pasiekiamų vietų (prie degalinių ar prekybos centrų), kad ir pačio išvykimo procedūra truktų kuo trumpiau ir nekeliatų streso.

7. Kas nutinka, jei vėluju į išvykimą?

Tai viena siaudzingiausių situacijų logistikoje. Profesionaliems vežėjams laikas – tai pinigai ir kitų keleivių laikas. Jei vienas keleivis vėluoja 15 minučių, tai gali sukelti grandininę reakciją – vėluojame prie Eurotunelio, praleidžiame išvykimo „langą“, o tai reiškia valandos ar net daugiau laukimą kito.

Todėl mūsų išvykimo laikai yra griežti. Mes paprastai prašome atvykti 15–20 minučių anksčiau dėl bagažo įkėlimo ir dokumentų patikrinimo. Jei žinote, kad vėluosite, būtina nedelsiant pranešti vairuotojui arba dispečeriui. Kartais, jei vėlavimas nedidelis ir maršrutas leidžia, galime palaukti keletą minučių, tačiau visada reikia prisiminti, kad už kitų žmonių laiką mes atsakingi kaip profesionalai.

8. Kaip veikia perėjimas per Lamanšą (Eurotunelis ar keltas) ir kuris variantas greitesnis?

Šiuo metu „Le Shuttle“ (Eurotunelis) yra greičiausias būdas persikelti iš Folkstono į Kalę. Važiavimas po jūra trunka tik 35 minutes, o įlipimas ir išlipimas paprastai užtrunka mažiau laiko nei keltas. Be to, tunelio grafikai dažnesni, kas leidžia mums lanksčiau planuoti išvykimus.

Keltas (Dover-Calais ar Dover-Dunkerque) gali trukti ilgiau (1,5–2 valandos), tačiau jis gali būti pigesnis ir kartais suteikia galimybę vairuotojui pailsėti ar užsigyrti maisto. Pasirenkant tarp jų, atsižvelgiame į bendrą kelionės greitį. Jei mums reikia greičio, renkamės tunelį. Jei norime sutaupyti arba tunelio vietos nėra, kelias per keltą taip pat yra saugus ir patogus variantas, tiesiog reikia įskaičiuoti papildomą valandą.

9. Kiek bagažo galiu pasiimti ir ar tai įtakoja išvykimo laiką?

Standartiškai keleiviams leidžiama pasiimti du didelius bagažo daiktus (suvenyrai, lagaminai) ir rankinį bagažą. Ši apribojimo priežastis nėra noras jums sudaryti nepatogumų – tai techninė būtinybė. Mikroautobuso tūris yra ribotas, taip pat ir svorio apribojimai.

Jei kas nors atvyksta su 4–5 dideliais lagaminais, tai ne tik užima visą vietą bagažinėje, bet ir ilgainiui sulėtina mikroautobusą bei didina kuro sąnaudas. Be to, įkraujant tokį kiekį bagažo, išvykimas užtrunka ilgiau. Todėl, siekdami „greitos kelionės“, prašome laikytis nustatytų taisyklių. Jei turite ypatingų poreikių (dviračiai, muzikos instrumentai), būtina tai sutarti iš anksto, kad galėtume viską sudėlioti efektyviai neišsižiolijant laiko.

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro keleiviai planuodami kelionę pagal išvykimo laikus?

Pagal mano ilgametę patirtį, dažniausia klaida yra pernelyg optimistinis laiko planavimas. Keleiviai dažnai mano, jei grafike parašyta „atvykimas į Vilnių 10:00“, tai jie gali planuoti susitikimą 10:30. Visada reikia palikti rezervo.

Kita klaida – nepaisant kelių sąlygų. Žiemos metu Lenkijoje ar Lietuvoje gali būti stiprių sniego audrų, kurios visiškai sustabdo eismą. Nors mūsų vairuotojai yra profesionalai ir moka vairuoti bet kokiomis sąlygomis, gamta nėra įveikiama. Trečia klaida – nepakankamas pasiruošimas išvykimui (dingę pasai, vėluojanti dokumentų patikra), kas sukelia stresą pačiam keleiviui ir gali vėluoti visą reisą. Mano patarimas: planuokite atvykti į išvykimo vietą ramiai, turėkite mažiauiau valandos rezervo prieš išvykstant iš šalies.

Išvada

Greitos kelionės iš Anglijos su patogiais išvykimo ir atvykimo laikais – tai ne atsitiktinis dalykas, o kruopščiai parengtas logistikos procesas, grindžiamas daugiau nei dvidešimties metų patirtimi. Mes, kaip profesionali komanda, ne tik vairuojame nuo taško A iki taško B. Mes valdome laiką, prognozuojame rizikas ir stengiamės, kad kiekviena kelionė būtų sklandi.

Jums, kaip klientui, svarbiausia suprasti, kad patogumas nebeapsiriboja tik minkšta sėdyne mikroautobuse. Tai ir galimybė išvykti tokį laiką, kuris nekadžia jūsų kasdienybę, ir atvykti tuomet, kai tikrai to reikia. Tai ir aiškus supratimas, kodėl maršrutas pasirinktas viena ar kita kryptimi, ir kodėl laikas kelyje yra taip, kaip yra.

Visada stengiamės tobulinti savo paslaugas, klausyti jūsų poreikių ir pritaikyti grafikus taip, kad kelionė taptų ne būtinybė, o malonumas arba bent jau mažiau stresuojantis įvykis. Pasitikėkite mūsų patirtimi – mes žinome kelią ir žinome, kaip jums nukeliauti jame kuo greičiau ir saugiau.