Greitos kelionės iš Anglijos: patikimas būdas pasiekti namus

Šiuolaikinis pasaulyje, kur judėjimas tarp šalių tapo nebe išranka, o būtinybe, tūkstančiai lietuvių gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Anglija jau daugelį metų yra viena populiariausių emigracijos kryptimi, tačiau ryšiai su Tėvyne niekada nepraranda savo svarbos. Beveik kiekvienas iš mūsų, gyvenančių užsienyje, žino tą ypatingą jausmą, kai pradedama galvoti apie kelionę į Lietuvą – ar tai tai šventės, atostogos, ar tiesiog noras pamatyti artimuosius. Tačiau kelionė iš Londono ar kitų Didžiosios Britanijos miestų nėra paprasta užduotis, ypač jeigu siekiama, kad ji būtų ne tik greita, bet ir patikima.

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis met�, buvau liudininkas tų pačių kelių evoliucijos, techninių pokyčių ir, žinoma, keleivių lūkesčių kaitos. Anksčiau kelionė į Lietuvą buvo lyginama su maža ekspeadicija – reikėdavo suderinti kelis autobusus, laukti valandų perėjose ir tikėtis geriausio. Šiandien situacija gerokai pasikeitė. Rinka pasiūlo daugybę sprendimų, tačiau klausimas išlieka tas pats: kaip pasirinkti tokį transporto būdą, kuris garantuotų, kad poilsis ar darbas namuose neprasidės nuo nuovargio ir streso?

Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime greičiausius kelionės variantus, bet ir pažvelgsime giliau į tai, kas užtikrina patikimumą. Nesvarbu, ar renkatės keliauti savo automobiliu, ar pasikliaujate profesionaliais keleivinių pervežimų operatoriais, suprasti procesą yra siekiant išvengti nereikalingų nelaimei. Mes aptarsime maršrutus, pasienio kontrolės niuansus po „Brexit“ bei praktinius patarimus, kurie leis jums mėgautis kelione, o ne jos išgyventi. Tikimės, kad ši informacija padės jums pasirinkti geriausią variantą ir saugiai grįžti į namus.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Koks yra greičiausias būdas nukeliauti iš Anglijos į Lietuvą?

Jei kalbame apie absoliutų greitį, aviacinis transportas – tai lyderis be jokios konkurencijos. Skrydis iš Londono „Gatwick“ ar „Heathrow“ oro uostų į Vilnių ar Kauną trunka apie 2 valandas 30 minutes, o su visais išlipimo ir įsėdimo procedūromis – kelias valandas daugiau. Tačiau vertinant visumą – kelionę nuo durų iki durų – situacija gali pasikeisti. Reikia atsižvelgti į laiką, skirtą nuvažiuoti iki oro uosto (dažnai tai Londono priemiesčiai), registraciją, saugumo patikrą, bei galimybį, kad skrydis gali būti atidėlotas dėl oro sąlygų.

Todėl, jeigu jūsų gyvenamoji vieta Anglijoje yra arčiau sostinės ir jūsų tikslas – atvykti į Lietuvos centrą (Vilnių, Kauną) kuo greičiau, lėktuvas yra logiškas pasirinkimas. Tačiau jeigu reikia vykti į mažesnius miestus arba norite išvengti oro uosto šurmulio, greitaeigiai autobusai gali būti neprastesnis variantas. Šiuolaikiniai autobusai, važiuojantys per Lamanšo sąsiaurį, gali įveikti šį atstumą per maždaug 30–34 valandas (priklausomai nuo maršruto). Nors tai ilgiau nei skrydis, tačiau nėra reikalo važiuoti į oro uostą kelias valandas anksčiau, o autobusai dažnai veža tiesiai į Lietuvos miestų centrus.

2. Ar verta rinktis autobusą prieš savo automobilį?

Tai vienas dažniausiai diskutuojamų klausimų tarp lietuvių Anglijoje. Savo automobilis suteikia nepriklausomumo jausmą – jūs patys nustatote išvykimo laiką, sustojote ten, kur norite, ir turite visą komfortą, kurį įrengėte savo transporto priemonėje. Tačiau savo automobiliu važiuojant į Lietuvą, kyla ir nemažai iššūkių. Pirmiausia, tai fizinis nuovargis. Kelionė per Angliją, Prancūziją, Belgiją, Vokietiją ar Lenkiją trunka daugiau nei parą. Vairuotojas turi reguliariai ilsėtis, o jei kelyje yra tik vienas vairuotojas, kelionė tampa pavojinga.

Be to, savo automobiliu reikia susirasti vietą keltuose (jų kaina, ypač vasarą, gali smarkiai padidėti), sumokėti už miestų mokestį (pvz., Londono koncesiją) ir atsižvelgti į degalų kainų svyravimus. Autobuso pasirinkimas leidžia visiškai atsipalaiduoti. Jūs įsėdate, užmigstate ir pabundate arčiau namų. Profesionalūs vairuotojai, dirbantys pagal grafiką ir laikantys poilsio režimus, užtikrina saugumą, o jums nereikia galvoti apie techninius gedimus ar kelio eismo taisyklių niuansus užsienio šalyse. Taigi, jei prioritetas – poilsis per kelionę, autobusas laimi.

3. Kokius maršrutus dažniausiai naudoja greitieji autobusai?

Esant dideliam prašymui, autobusų kompanijos išplėtojo labai efektyvius maršrutus. Populiariausias ir dažniausiai naudojamas kelias veda per Dover ir Kalė (Prancūzija). Šis maršrutas trumpiausias, kai kalbame apie atstumą tarp Anglijos ir žemyninės Europos. Autobusai atvyksta į Doverio uostą, kuripraėjimas keltu (arba po tuneliu, jei naudojamas „Eurotunnel“ geležinkelis, nors autobusams dažniau tenka keltus) trunka apie 1,5–2 valandas.

Kadangi Anglija nėra Šengeno erdvės narė, būtent šiose perėjose vyksta pasienio kontrolė. Vėliau maršrutas dažniausiai tęsiasi per Belgiją (Brabanto autostradų mazgas) ir Vokietiją. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamas maršrutas per Nyderlandus (Oostende arba Hook of Holland), leidžiantys išvengti didžiųjų Prancūzijos ir Vokietijos spūstių, ypač atostogų metu. Svarbu pažymėti, kad kai kurie greitieji reisai gali važiuoti ir per Lenkiją (A2 autostrada), kas yra patogu tiems, kurie vyksta į rytinę Lietuvos dalį. Pasirinkdamas bilietą, visada patikrinkite konkretų maršrutą, nes jo trukmė gali svyruoti priklausomai nuo to, kiek šalių bus kertažiūrint.

4. Kaip „Brexit“ paveikė keliones iš Anglijos ir ką reikia žinoti apie dokumentus?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“), kelionės procedūros šiek tiek pasikeitė, nors kasdieniškam keleiviui tai atrodo ne taip jau baisu. Svarbiausia pasikeitimas – pasienio kontrolė. Anksčiau, keliaudami tarp Šengeno ir JK, keleiviai dažnai net nepajusdavo perėjimo. Dabar visiems keleiviams turi būti patikrimi pasai arba tapatybės kortelės (priklausomai nuo pilietybės).

Lietuvos piliečiams, turintiems galiojantį biometrinį pasą arba tapatybės kortelę, kelionėje nėra didelių kliūčių. Tačiau labai svarbu, kad dokumentas nebūtų pažeistas ir kad jo galiojimo laikas baigtųsi ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo planuojamo sugrįžimo. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad jei su jumis keliauja vaikai, turite turėti ne tik jų dokumentus, bet ir raštišką tėvų sutikimą (jei keliaujate vienas iš tėvų), kad išvengtumėte nesusipratimų su pareigūnais. Mūsų patirtis rodo, kad pareigūnai yra labai atsargūs vaiko atvejais, todėl geriau turėti visus papildomus dokumentus ir juos paruošti iš anksto.

5. Kiek dažnai vyksta autobusai ir ar galima pasikliauti tvarkaraščiu?

Anksčiau autobusų maršrutai buvo reti ir juos reikėjo planuoti savaitėmis iš anksto. Šiandelinė rinka yra dinamiška. Stambios keleivinių pervežimų kompanijos, tokios kaip „Kautra“, „Lux Express“ (arba jų paslaugų teikėjai Anglijoje) siūlo kasdienius, o šiltuoju metų laiku net kelis reisus per savaitę. Tai suteikia didelės laisvės – galite nuspręsti keliauti šeštadienį ar sekmadienį, priklausomai nuo to, kada baigiate darbus.

Tačiau, kalbant apie patikimumą, svarbu ne tik dažnumas, bet ir punktualumas. Profesionalios kompanijos savo tvarkaraščius sudaro atsižvelgdamos į realią situaciją keliuose. Pavyzdžiui, jei žinoma, kad penktadieniais ant didžiųjų autostradų susidarančios spūstys yra neišvengiamos, tvarkaraštis gali būti suformuluotas taip, kad keltų atvykimas į Lietuvą būtų nukeltas į ankstyvą rytą, o ne vidurnaktį, kad keleiviai neprivaldytų laukti gatvėje. Visada patariu patikrinti ne tik išvykimo laiką Anglijoje, bet ir numatomą atvykimo laiką Lietuvoje, bei susipažinti su kompanijos atsiliepimais dėl vėlavimų statistikos.

6. Kokius bagažo apribojimus turiu žinoti?

Vienas didžiausių nusivylimų šaltinių kelionėse yra bagažas. Skirtingai nei lėktuvuose, autobusuose dažniausiai leidžiama vežti daugiau daiktų, tačiau taisyklės vis tiek egzistuoja. Standartas yra apie 2 didelius bagažo daiktus (iki 20–25 kg vienam) ir vieną rankinį bagažą, kurį galima laikyti po sėdynės arba ant kelnių. Tai yra labai patogu tiems, kurie veža dovanas ar asmeninius daiktus.

Tačiau būkite atidūs dėl keleivių transportuojamų prekių. Yra griežtas draudimas vežti alkoholio ir tabako gaminius virš nustatytų normų (jie laikomi prekybinės prekės), taip pat ginklus, pavojingus cheminius medžiagas ir galius, kurių negalima užfiksuoti techniniu būdu. Taip pat nerekomenduojama vežti labai brangių daiktų (pinigų, juvelyrinių dirbinių) pagrindiniame bagaže, nes pervežėjai paprastai neprisiima atsakomybės už jų praradimą arba sugadinimą. Pinigus ir dokumentus visada laikykite prie savęs.

7. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas ir komfortas ilgoje kelionėje?

Dvidešimt metų atgal autobusai buvo daug paprastesni, o kelionės ilgesnės ir pavojingesnės. Šiandien, norint gauti reikalingus licencijas tarptautiniams pervežimams, autobusai turi atitikti griežtus techninius reikalavimus. Visi autobusai, vykstantys į Lietuvą, yra aprūpinti saugos diržais (kurie privalomi), ABS stabdžiais, stabilumo kontrolės sistemomis ir dažnai – vaizdo stebėjimo kameromis.

Komfortas taip pat pakilo į aukštą lygį. Standartas tapo toks, kad kiekvienas keleivys turi individualų LED apšvietimą, USB jungtis įkrovai (o dažnai ir 220V lizdus), bei reguliuojamas sėdynes. Dauguma šiuolaikinių autobusų turi ir WC. Ilgose kelionėse (virš 24 valandų) vairuotojai privalo atlikti ne mažiau kaip 45 minučių pertraukas kas 4,5 valandos. Tai ne tik leidžia keleiviams pailsėti, ištiesti kojas ir užpilti karšto kavos ar arbatos, bet ir yra būtina vairuotojų darbo saugumo normas užtikrinantis veiksnys. Rinkdamiesi pervežėją, pasidomėkite, kokio tipo autobusą jie siūlo – „VIP“ klasės autobusai su mažiau vietų (2+1 konfigūracija) gali būti brangesni, tačiau suteikia žymiai daugiau erdvės miegui.

8. Ką daryti, jei atsiranda nenumatytų delayjų (uždelstų atvykimų)?

Nors mes visi tikimės, kad kelionė vyks pagal planą, realybėje kartais įvyksta nenumatyti dalykai – audros Lamanšo sąsiauryje, eismo įvykiai autostradose ar net techniniai gedimai. Patikimas pervežėjas visuomet turi veiksmingą krizių valdymo planą. Pirmiausia, keleiviai turi būti informuoti iš karto. Dauguma kompanijų siūlo SMS pranešimus arba informaciją internetinėse svetainėse.

Jei įvykia didelė vėlavimas (pvz., dėl keltų atšaukimo), kompanija turi pasirūpinti keleivių apgyvendinimu arba alternatyviu transportu. Čia svarbi jūsų kantrybė ir bendradarbiavimas. Jei esate grupėje, paskambinkite savo vadovui arba pervežėjo atstovui. Dažnai, kai vienas autobusas užstringa, kompanija gali siųsti rezervinį transportą iš artimiausio miesto, tačiau tai gali šiek tiek užtrukti. Mano patirtis rodo, kad keleiviai, kurie suprantą situaciją ir nėra agresyvūs, gauna daugiau pagalbos ir dėmesio. Visada pasirūpinkite, kad jūsų telefonas būtų įkrautas ir turėtumėte su savimi nedidelę pinigų atsargą maistui ir gėrimams laukiant.

9. Ar bilietus įsimokuoti iš anksto, ar galima nusipirkti ir paskutinę minutę?

Transporto versle taikoma dinaminių kainų politika, todėl atsakymas yra akivaizdus: įsigyti bilietą iš anksto visada pigiau ir saugiau. Ypatingai tai pasakytina apie šventes (Kalėdas, Velykas) ir vasaros atostogų sezoną (birželį–rugpjūtį). Šiuo laikotarpiu autobusai gali būti išparduoti savaitėmis iki išvykimo. Nusipirkę bilietą iš anksto, ne tik užtikrinate sau vietą, bet ir dažnai sutaupote iki 30–40 proc. sumos, palyginti su paskutinės minutės kaina.

Tačiau jei kelionė būtina skubiai, ne viskas prarasta. Dažnai pasitaiko, kad keleiviai atšaukia keliones, ir vietos vėl atsiranda. Yra specialūs portalai arba kompanijų „paskutinės minutės“ pasiūlymų sąrašai. Vis tik, rizikuojant pirkti paskutinę minutę, reikia būti pasiruošusiam, kad gali tekti važiuoti blogesnėmis vietose (pvz., gale autobuso) arba netgi suaugęs asmuo gali likti be vietos, jei grupė užpildo visą autobusą. Todėl, jei kelionės data yra žinoma, planuokite ir pirkti bilietus bent mėnesį iš anksto.

10. Kokius patarimus duotumėte pirmą kartą į tokią kelionę vykstantiam asmeniui?

Jei tai jūsų pirmoji tokio tipo ilga kelionė, pagrindinis patarimas būtų – pasirūpinkite savo fiziniu komfortu. Nors autobusai yra erdvūs, 30 valandų sėdėjimas gali būti sunkus. Pasirūpinkite patogiais, drabgnu drabužiais (autobuse gali būti šalta arba labai karšta, priklausomai nuo kondicionieriaus). Neškitės mažą pagalvęlę ir antklodę – tai padarys miegą kur kas kokybiškesnį.

Taip pat nepamirškite skysčių. Nors autobusuose dažnai parduodami gėrimai, jų kainos gali būti aukštesnės, o pertraukos gali būti retos. Turėkite butelį vandens. Susiruoškite pramogų – parsisiųskite filmus į planšetę, paimkite knygą arba muziką. Nors dauguma autobusų turi Wi-Fi, jis gali būti nestabilius vokiškose kaimo vietovėse arba Prancūzijos laukinėse. O svarbiausia – nustatykite sau teigiamą požiūrį. Kelionė tai ne tik būdas nuvykti iš A į B, tai laikas sau, galimybė atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdieninių rūpesčių ir pasiruošti susitikimui su artimaisiais Lietuvoje.