Greitos kelionės į Angliją: saugios kelionės garantija ir logistikos subtilybės

Anglija (arba, tikslesniam terminui vartojant, Didžioji Britanija) jau dešimtmečius yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Per pastaruosius dvidešimt metų, aš asmeniškai stebėjau, kaip pasikeitė maršrutai, pasienio kontrolės režimai ir vairuotojų darbo sąlygos. Vienas dalykas išliko nepakitęs: klientas visada nori to paties – kad jo kroviniys arba asmuu pasiektų paskirties vietą greitai ir, svarbiausia, saugiai. Tačiau po „Brexit“ ir pasikeitus sunkiųjų transporto priemonių eismo taisyklėms, frazė „greita kelionė“ įgijo visiškai naują prasmę, kuri reikalauja ne tik greičio, bet ir labai tikslios logistikos.

Dirbdamas šioje srityje beveik du dešimtmečius, galiu drąsiai teigti: saugios kelionės garantija nekuriamos pačiame kelyje, o dar prieš ratą sukant. Tai yra kruopštus planavimas, techninės priežiūros kokybė, supratingumas muitinės procedūrose ir profesionalus vairuotojo parengimas. Šiame straipsnyje aš noriu atskleisti, kas vyksta „už scenos“, kai užsakote greitą pervežimą į Angliją, ir kodėl patikimas partneris yra geriausia jūsų investicija į ramybę.

Šiandieninėje rinkoje „greitai“ reiškia ne tik maksimalų greitį automagistralėje. Tai reiškia optimalų maršruto parinkimą, kuris leidžia išvengti spūsčių prie „Eurotunelio“ ar uostų, tinkamą dokumentų paruošimą, kad neiškiltų nesklandumų pasienyje, ir gebėjimą reaguoti į neprognozuojamas situacijas, pvz., blogą orą ar techninius trikdžius. Sąvoka „saugi kelionė“ apima ne tik fizinę krovinio apsaugą nuo pažeidimų, bet ir teisinį saugumą – tinkamus draudimus, CMR sąlygas ir laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio režimo.

Svarbu suprasti, kad kelyje į Angliją nėra mažų detalių. Nuo to, kaip tvarkingai užfiksuotas krovini svoris, iki to, kokia bus oro situacija Lamanšo sąsiauryje – viskas turi įtakos pristatymo terminui. Toliau aptarsiu dažniausiai kylančius klausimus ir pateiksiu atsakymus, pagrįstus ilgamečiu praktiniu patyrimu, padėsiančius jums suprasti, kaip užtikrinti sklandų pervežimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes atsakymas priklauso nuo daugybės veiksnių, ir kiekvienas atvejis yra individualus. Esant idealioms sąlygoms – kai krovinys yra paruoštas iš karto, vairuotojas nepavargsta, o muitinėse nėra eilių – važiavimas nuo Vilniaus iki, tarkime, Londono gali trukti apie 48–60 valandas. Tačiau praktikoje reta kada taip būna.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad kelyje į Angliją yra fizinių barjerų – jūra arba tunelis. Keltų ir „Eurotunelio“ laukimo laikai gali smarkiai svyruoti. Be to, reikia prisiminti apie vairuotojų darbo ir poilsio laiko apribojimus. Vairuotojas negali vairuoti 48 valandas iš eilės. Jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų – 45 minučių pertrauką. Po 6 valandų vairavimo turi būti 30 minučių pertrauka. Ilgesnėms kelionėms taikomi taisyklės dėl savaitinio poilsio. Taigi, jei matote pasiūlymą „pristatysime per 24 valandas“ į Londoną iš Lietuvos sunkvežimiu, tai turėtų kelti įtarimų, nes tai fiziškai neįmanoma atsižvelgiant į poilsio režimus. Realus ir saugus terminas yra nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo krovinio rūšies ir įkrovimo vietos.

2. Kokius maršrutus naudojate greitoms kelionėms, ir kuris yra efektyviausias?

Per daugiau kaip 20 metų patirties aš išbandžiau visus įmanomus maršrutus, ir efektyviausias pasirinkimas priklauso nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti krovini. Yra du pagrindiniai koridoriai.

Pirmasis ir dažniausiai naudojamas yra per Kelią (Calais) ir Doverį arba per „Eurotunelį“ (Folkestone). Šis maršrutas trumpiausias geografiškai. Vairuotojas važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją. Šis variantas geriausiai tinka, jei krovinys turi būti pristatytas į pietų Angliją (Londonas, Birminghamas) arba kai laikas yra kritinis. „Eurotunelis“ leidžia pravažiuoti po jūra per 35 minutes, kas užtikrina maksimalų tikslumą, nes keltai gali būti atšaukti dėl blogo oro.

Antrasis maršrutas veda per Šiaurės jūrą – naudojant uostus tokiuose kaip Roterdamas (Hook of Holland), Briuselis (Zeebrugge) arba Vokietija (Cuxhaven), kurių keltai plaukia į Harwichą, Iminghemą ar Hulą. Šie maršrutai ilgesni, tačiau turi privalumų: vairuotojai turi galimybę pilnai išsimiegoti kerte, o atvykus į UK uostą, jie jau yra šalies viduje, toliau nuo pietinio pakraščio, kur dažniausiai susidaro spūstys. Šis maršratas dažniausiai pasirenkamas, jei reikia važiuoti į šiaurę (Mančesteris, Liverpulis, Glazgas) ar jei krovinys yra ypatingai jautrus laiko ribojimams dėl vairuotojų poilsio grafiko.

3. Kaip „Brexit“ paveikė greitų kelionių galimybę ir saugumą?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje, panaši į tą, kai atsirado Šengeno erdvė, tik atvirkščiai. Išėjus iš ES, Anglija tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei tai tik viena pakuotė asmeniniam naudojimui, turi praeti muitinės formalumus.

Anksčiau greitą kelionę trukdydavo tik techniniai dalykai ar eismas. Dabar greitis priklauso nuo dokumentų tvarkos. Prieš išvykstant turi būti pateikta eksporto deklaracija, o atvykus į UK – importo deklaracija. Jei dokumentuose yra klaida arba jie nėra pateikti laiku, sunkvežimis gali būti sulaikomas pasienio punkte. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų šiuo metu ne dėl blogų kelių, o dėl „Red Lane“ (raudonosios juostos) procedūrų uostuose, kai muitinė nusprendžia tikrinti krovini.

Todėl saugios kelionės garantija šiandien reiškia ir „customs“ (muitinės) pasiruošimą. Mes visada tikriname, ar klientas turi EORI numerį, ar teisingai suformuota komercinė invoice. Profesionali logistikos kompanija dirba su patikimais muitinės brokeriais UK ir Lietuvoje, kad visi „clearance“ procesai vyktų elektroniniu būdu dar prieš sunkvežimiui atvykstant į uostą. Be šios sisteminio požiūrio, greita kelionė tampa lošimu.

4. Kokios priemonės užtikrina krovinio saugumą kelyje?

Krovinio saugumas prasideda nuo pakavimo. Aš esu matęs tūkstančius skirtingų krovinių, ir galiu pasakyti: netinkamai užfiksuotas krovini yra didžiausia grėsmė. Mūsų standartai reikalauja, kad krovinys būtų tvirtai užsegtas ir užfiksuotas „tensioning“ (įtempimo) diržais. Mes naudojame specialias gumines antklodės (airbags) ir medines blokavimo priemones, kad krovinys neišsirinktų staigiai stabdant arba vairuojant posūkyje.

Techninė sunkvežimio būklė yra kita kritinė sritis. Prieš kiekvieną kelionę į Angliją atliekamas techninis apžiūrėjimas. Tikrinamos padangos (būtina, kad būtų geros, nes Anglijoje greičio ribos ir sankryžos gali būti griežtos), stabdžių sistema, šviesos. Be to, naudojame modernias GPS stebėjimo sistemas, kurios ne tik rodo, kur yra sunkvežimis, bet ir stebi vairuotojo vairavimo stilių (staigūs stabdymai, greičio viršijimas). Tai leidžia mums reaguoti iš karto, jei vairuotojas vairuoja nesaugiai.

Taip pat svarbus yra draudimas. Mes visada turime CMR draudimą, kuris apsaugo kliento interesus, jei krovinys būtų pažeistas arba dingtų dėl mūsų kaltės. Tačiau geriausias draudimas yra prevencija.

5. Ar įmanoma pervežti jautrius krovinius (maistas, vaistai, chemija) ir kaip tai įtakinga greičiui?

Taip, įmanoma, ir tai yra didelė mūsų kompetencijos dalis. Tačiau tokie kroviniai reikalauja ypatingo požiūrio, kuris gali šiek tiek pakeisti laiko planus. Pavyzdžiui, pervežant maisto produktus, reikia laikytis šaltkrovės režimo (temperatūros kontrolės). Mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti šiuolaikinėmis šaldymo įrangomis, kurios leidžia palaikyti nuolatinę temperatūrą net ir vasarą, kai oras kelyje viršija +30 laipsnių.

Atveju su vaistais ar chemija (ADR kroviniai), reikalingi specialūs leidimai ir sertifikatuoti vairuotojai. Šie kroviniai dažnai patenčia į „specialios priežiūros“ kategoriją muitinėje, todėl gali šiek tiek ilgiau užtrukti patikrinimai. Tačiau dėl mūsų ilgamečio bendradarbiavimo su muitinės tarnybomis ir patirties, mes žinome, kaip šiuos procesus pagreitinti. Prieš išvykstant visada tikriname, ar visi ADR dokumentai yra tvarkingi, kad nebuvo jokių nesklandumų pasienyje. Saugumas šiuo atveju yra prioritetas numeris vienas – negalime rizikuoti nei krovinio sukeltos žalos, nei aplinkos apsaugos.

6. Kas nutinka, jei kelyje įvyksta techninis gedimas ar avarija?

Tai klausimas, kurį klientai retai užduoda, bet kuris atskiria tikrus profesionalus nuo mėgėjų. Techninis gedimas yra vienas dalykas, o kaip jis sprendžiamas – visiškai kitas. Per 20 metų mes sukūrėme patikimą pagalbos tinklą visame maršrute – nuo Lenkijos iki Anglijos.

Jeigu sunkvežimis sugenda, pirmasis žingsnis yra vairuotojo saugumas. Vairuotojas nedelsiant susisiekia su mūsų 24/7 dispečeriu. Mes turiame sutartis su pagalbos tarnybomis visose šalyse, per kurias važiuojame. Jei gedimas nėra išsprendžiamas vietoje per 2-3 valandas, mes organizuojame krovinio perkrovą į kitą sunkvežimį. Tai vadinama „transshipment“ operacija. Nors tai kainuoja mums (ir dažnai nemokamą klientui, jei gedimas ne dėl jo kaltės), tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad krovinys pasieks paskirties vietą per minimalų laiką.

Mūsų tikslas – kad klientas neturėtų su tuo susidurti. Jis gauna informaciją: „įvyko gedimas, jau siunčiame atsarginį sunkvežimį, pristatymo terminas pasikeis 4 valandomis“. Toks atvirumas ir operatyvumas yra mūsų garantas.

7. Kaip susideda kaina už greitą ir saugią kelionę? Ar verta mokėti daugiau?

Kaina susideda ne tik iš degalų. Daugelis klientų, matydami mažesnę kainą, pasirenka ne patikimus vežėjus, o vėliau gauna problemas. Profesionalios paslaugos kaina apima: 1. Degalus (didžioji dalis). 2. Keltų ir tunelio mokesčius (brangiausia dalis maršruto į UK). 3. Muitinės brokerio paslaugas (jei jos įskaičiuotos). 4. Vairuotojo atlyginimą (sklandus darbas reikalauja kvalifikuotos darbo jėgos). 5. Draudimą. 6. Amortizaciją ir techninę priežiūrą.

Ar verta mokėti daugiau? Mano nuomone, taip. Palyginkite tai su lėktuvo bilietu – galima rasti pigų bilietą su 5 persėdimais ir be bagažo, o galima skristi tiesiai. Verslo klientui laikas yra pinigai. Jei dėl pigaus vežėjo klaidų muitinėje krovinys užstrigs uoste 3 dienas, jūsų nuostoliai bus daug kartų didesni nei sutaupyta 50 eurų. Mūsų pasiūlymo kaina atspindi mūsų atsakomybę ir garantiją, kad krovinys atvyks.

8. Kaip sekite krovinio judėjimą realiu laiku?

Moderni logistika be technologijų neįsivaizduojama. Kiekvienas mūsų sunkvežimis yra aprūpintas GPS trackeriu, kuris siunčia duomenis kas 30 sekundžių. Mūsų klientai gauna prieigą prie sistemos, kurioje gali matyti savo krovinio vietą realiu laiku.

Tačiau tai ne vienintelis dalykas. Mūsų dispečeriai nuolat stebi situaciją. Jei matome, kad sunkvežimis stovi vietoje ilgiau nei numatyta (pavyzdžiui, dėl eismo įvykio Vokietijoje), mes iš karto susisiekime su vairuotoju. Taip pat stebime „Eurotunelio“ ir keltų užimtumą. Jei matome, kad prie Doverio susidarė didelė eilė, mes galime pakeisti maršrutą ir nukreipti vairuotoją į kitą uostą (pvz., Ramsgate arba Newhaven), jei tai leidžia laikas. Toks proaktyvus stebėjimas leidžia išvengti didelių vėlavimų.

9. Kokius reikalavimus turi tenkinti vairuotojai, vykdantys tolimus reisus į Angliją?

Vairuotojas yra svarbiausias grandis. Mūsų komandoje dirba tik patyrę vairuotojai, turintys bent 5 metų stažo tarptautiniuose reisuose. Be to, jie turi turėti galiojantį „Driver CPC“ (Certificate of Professional Competence) sertifikatą, kuris įrodo jų kvalifikaciją.

Ypatingas dėmesys skiriamas anglų kalbos žinioms. Nors dauguma komunikacijos vyksta su dispečeriais, vairuotojui reikia sugebėti susikalbėti su uosto pareigūnais, muitininkais ar klientu paskirties vietoje. Taip pat būtina sveikata. Prieš išvykstant vairuotojai praeina medicininę patikrą. Mes neleidžiame vairuotojų dirbti viršvalandžių, jei jie jau pavargę. Pavargęs vairuotojas yra pavojus kelyje. Todėl mūsų vairuotojų poilsio grafikas yra šventas, net jei tai reiškia, kad krovinys atvyks valanda vėliau. Saugumas viršija greitį.

10. Ką daryti klientui, jei jo krovinys atvyko pažeistas?

Tai blogiausia situacija, su kurią gali susidurti klientas, ir mes visada stengiamės jai išvengti. Tačiau jei tai vis dėlto nutiko, veiksmai turi būti sklandūs ir aiškūs. Pirmiausia, vairuotojas privalo užpildyti „Protokolą“ (pažeidimo aktą) kartu su gavėju paskirties vietoje. Jame turi būti detaliai aprašyta, kas pažeista ir kiek.

Tada šis dokumentas siunčiamas mums. Mes inicijuojame draudimo įmonės tyrimą. Jei pažeidimas įvyko dėl mūsų kaltės (blogas užfiksavimas, avarija), draudimas kompensuoja nuostolius pagal CMR konvenciją (ribojamas suma, nebent krovinys buvo specialiai apdraustas didesne suma).

Svarbiausia klientui – niekada nepasirašyti dokumentų, kad krovinys gautas „be priekaištų“, jei matote pažeidimus. Vėliau bus labai sunku įrodyti žalą. Mūsų garantija čia yra skaidrumas: mes nesislėpome ir padedame spręsti problemas draudimo kompanijai. Esu pasididžiavęs, kad per 20 metų mūsų draudimo išmokų statistika yra labai žema, kas rodo mūsų atsargumo lygį.

Išvada

Sumažinant viską į vieną, greitos kelionės į Angliją garantija nėra stebuklas, o sistemingas ir atsakingas darbas. Po „Brexit“ ir vis sudėtingesnės transporto aplinkos, pasitikėjimas savo logistikos partneriu tampa vertingesniu nei bet kada.