Greitos kelionės į Angliją – be vėlavimų ir streso: Eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtmetis, sukaupiau nemažai patirties, kurią noriu pasidalinti su jumis. Anglija (arba, tiksliau sakant, Jungtinė Karalystė) visada buvo viena populiariausių ir patraukliausių kryptimi tiek verslo, tiek turizmo atžvilgiu. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, logistinio ir paprasto keleivio kelionės kraštovaizdis pasikeitė. Daugeliu atvejų šie pokyčiai sukelia nereikalingą nerimą, vėlavimus ir, žinoma, papildomą stresą.

Ar įmanoma kelionę į šią salą organizuoti taip, kad ji vyktų kaip pagal laikrodį? Ar įmanoma išvengti ilgų eilių prieš uostus arba muitinės patikrinimų giros? Atsakymas yra teigiamas, tačiau sėkmė slepiasi ne tik greičiame, bet ir – ir tai yra svarbiausia – gera, išankstine preparacija. Šiame straipsnyje aš nesinaudosiu sudėtingais terminais, o paprastai, žmogiškai paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų kelionė į Angliją būtų sklandi, greita ir, kas labiausia svarbu, be nereikalingo streso. Mes apžvelgsime maršrutus, dokumentus, svarbiausius niuansus ir atsakysime į klausimus, kurios dažniausiai užduoda mano klientai.

Pamirškite neramius naktis prieš išvykimą su mintimis apie dingusius pasus arba rūpesčius dėl to, ar galima vežti mėsainius su savimi. Sėkmingas startas priklauso nuo informacijos. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip profesionaliai valdyti savo kelionę į JK.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje sukaupiau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, padėsiančių išvengti tipiškų klaidų ir nereikalingų vėlavimų.

1. Kuris maršrutas yra greičiausias ir patogiausias kelionės į Angliją atveju?

Visada pradedu nuo to, kad nėra vieno universalaus atsakymo, tačiau esant tikslui – kelionė „be vėlavimų“ – reikia atsižvelgti į Jūsų išvykos vietą. Jei keliaujate iš Lietuvos ar Lenkijos, dažniausiai pasirenkamas maršrutas veda per Vokietiją, Belgiją arba Olandiją.

Populiariausias ir dažniausiai greičiausias variantas yra keltu iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija). Tai trumpiausias atstumas per Lamanšą (apie 1.5–2 valandas plaukiojant). Tačiau šis maršrutas gali būti pažeidžiamas dėl didelio eismo intensyvumo, ypač atostogų metu arba, kai blogėja orai, todėl reikia turėti atsarginį planą.

Alternatyva – keltai iš Hoek van Holandos (Olandija) į Harwichą arba iš Briugės (Belgija) į Hullą arba Zebriugę. Šie maršrutai trunka ilgiau (nakties keltai), tačiau jie leidžia pailsėti ir išvengti potencialų „kamuolį“ ant magistralės prie Kalė. Jei Jums svarbu greitis ir keliaujate automobiliu, Eurotunelis (tunelis po sąsiauriu) tarp Kalė ir Folkestono yra neabejotinas lyderis – nuvažiavimas trunka tik 35 minutes, ir čia retai kada būna didelių vėlavimų dėl oro sąlygų. Mano patarimas: jei keliaujate iš pietryčių Lietuvos, žiūrėkite į Kalė-Doverio kryptį, jei iš vakarų – gali būti racionaliau rinktis šiaurines keltų kryptis.

2. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, kad nebuvo problemų sienos kirtimo metu?

Po „Brexit“ dokumentų reikalavimai pasikeitė, ir tai viena dažniausių vėlavimų priežasčių. Pagrindinė taisyklė: pasas turi būti galiojantis. Nėra daugiau galimybės važiuoti su asmens tapatybės kortele. Be to, jei Jūsų pasas išduotas prieš daugiau kaip 10 metų, net jei jame nurodytas ilgesnis galiojimo laikotarpis, Jungtinė Karalystė gali jį nepripažinti. Tokių atvejų esu matęs nemažai, ir žmonėms tenka sugrįžti namo.

Jei keliaujate verslo reikalais (pvz., vairuotojas ar verslininkas), reikės patvirtinti savo statusą. Jei tai turistinė kelionė, Jums gali būti užduodamas klausimas apie Jūsų apgyvendinimą arba grįžimo bilietus, todėl verta turėti šią informaciją pasiekiamą telefone arba spausdintą. Jei keliaujate nuomingu automobiliu, būtinai patikrinkite, ar turite vairuotojo įgaliojimų raštą (kadangi nuomininkas gali būti ne tas, kas vairuoja). Šie smulkmeniškai atrodo dalykai sutaupo valandas pasienio punkte.

3. Ar „Brexit“ paveikė kelionės trukmę, ir ką reiškia „raudonoji“ ir „žalioji“ juosta?

„Brexit“ tikrai paveikė, ypač jei kalbame apie prekių pervežimą, tačiau ir paprasti keleiviai tai pajunto. Išsilaisvinę iš Europos Sąjungos taisyklių, britai įvedė griežtesnes sienos kontrolės procedūras. Atvykus į uostą arba tunelį, dabada matome skirtingas eiles – „raudonąją“ (raudona juosta) ir „žaliąją“ (žalia juosta).

Žalioji juosta skirta tiems, kurie turi tik asmeninius daiktus ir nieko deklaruoti. Jei atsakysite į klausimus teigiamai ir neturite draudžiamų produktų, važiuojate ja – tai labai greita. Raudonoji juosta skirta deklaravimui. Jei bandysite „užslėpti“ prekių, kurias reikia deklaruoti (pvz., didesnes alkoholio ar tabako kiekius, maisto produktus), ir pateksite į žaliąją juostą, gresia didelės baudos. Mano patirtis rodo, kad sąžiningumas ir greitas dokumentų paruošimas leidžia praeiti šią kontrolę per 5–10 minutes, o bandymas išvengti kontrolių gali užtrukti valandomis.

4. Ką daryti, kad išvengti eilių prieš keltus (pavyzdžiui, Kalė ar Doveris)?

Eilės prieš Angliją yra legendinės, ypač atostogų sezonu arba, kai vyksta pasienio kontrolės operacijos (pvz., dėl neteisėtų migrantų sulaikymo). Svarbiausia taisyklė – rezervuokite bilietus iš anksto. Ne tik kad taip užtikrinsite vietą, bet ir dažnai galite pasinaudoti specialiomis „Fast Track“ priemonėmis (už papildomą mokestį).

Taip pat stebėkite informaciją apie „Operation Brock“ arba kitas eismo apribojimo priemones M20 magistralėje. Dažnai eismas gali būti sustabdytas ir nukreipiamas į laukimo zonas. Mano patarimas: jei matote, kad situacija prie Doverio ar Kalė įgauna chaoso bruožus, pagalvokite apie nukrypimą į Eurotunelį. Tunelio eilės dažniausiai juda greičiau, nes ten nėra jūros bangų paveiktų atidėjimų. Be to, verta prisijungti prie uostų arba pervežėjų socialinių tinklų kanalų – ten būna greičiausiai atnaujinama informacija apie eilių ilgį realiu laiku.

5. Kokiais niuansais pasižymi vairavimas Anglijoje, ir kaip į juos reaguoti?

Vairavimas kairiajuoju kelkraščiu yra didžiausias psichologinis iššūkis daugumai kontinentinės Europos vairuotojų. Be to, kad reikia prisitaikyti prie eismo juostos (vairuoti kairiajame), ypatingą dėmesį reikia skirti žiediniams sankryčoms. Anglijoje žiedinėse sankryčose taisyklė paprasta: kas jau yra žiede, tas turi pirmenybę. Nereikia šokinėti į žiedą, jei ten važiuoja kitas automobilis – tai sukuria eismo įkrypimus ir griežtai baudžiama.

Taip pat nepamirškite, kad greičio matuokliai Anglijoje dažniausiai yra myliomis per valandą (mph), o ne kilometrais. 70 mph = apie 112 km/h. Miestuose dažnai statomos vaizdo kameros, kurios fiksuoja ne tik greitį, bet ir irimą į juostą, skirtą autobusams ar taksi. Mano patirtis rodo, kad po ilgos kelionės ir keltu vairuotojai dažnai jaučia nuovargį, todėl pirmąją naktį Anglijoje nerekomenduoju važiuoti toli – geriau apsistoti viešbutyliu arba poilsio zonoje ir pailsėti.

6. Kokius maisto produktus griežtai draudžiama vežti į Angliją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų, su kuriais susiduodavo mano klientai, atvykę su „sandaugais“ iš namų. Po „Brexit“ JK taiko griežtas taisykles dėl mėsos ir pieno produktų atvežimo iš ES. Draudžiama vežti bet kokius mėsos arba pieno produktus (pvz., dešras, sūrį, jogurtus, netgi sumuštinius su kiauliena ar jautiena), išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus (pvz., kūdikių maistas ar medicininės paskirties produktai iki 2 kg).

Galima vežti vaisius, daržoves, duoną ir kitus ne gyvūninės kilmės produktus, tačiau jie turi būti asmeninio naudojimo kiekiai. Jei bandysite atvežti dešrų rinkinį sodybai arba gimtadieniui, ir muitininkai tai pastebės, produktus konfiskuos, o Jums gali būti paskirta bauda. Geriausia taisyklė – valgykite vietinius produktus arba atsivežkite tik sausus maisto produktus (riešutus, šokoladą, džiovintus vaisius), kad išvengtumėte nemalonių pokalbių su pareigūnais.

7. Kaip oro sąlygos veikia keltų ir Eurotunelio darbą?

Anglija yra sala, o Lamanšo sąsiauris gali būti įnirtus. Žiemos mėnesiais, ypač lapkritį–sausį, stiprus vėjas dažnai trikdo keltų grafiką. Esu matęs situacijų, kai keltai buvo atidėti valandomis, o keleiviai stovėjo eilėse šaltame automobilyje. Tokiu atveju Eurotunelis tampa didžiuliu privalumu – jis yra po vandeniu, todėl jį neveikia nei vėjas, nei bangos.

Jei keliaujate žiemą ir oro prognozės ne itin palankios, visada verta turėti galvoje tunelį kaip alternatyvą. Taip pat verta pasirūpinti šiltomis drabužėmis ir maistu automobilyje, jei tektų laukti eilėje. Nors uostai turi poilsio zonas, jose gali būti pilna, o laukimas lauke gali būti nepatogus. Profesionalas visada tikrina orą ne tik tikslinėje vietoje, bet ir sąsiauryje.

8. Ar reikalingas specialus draudimas vairuojant Anglijoje?

Jūsų Lietuvoje turimas civilinis atsakomybės draudimas („Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas“) yra privalomas, tačiau jis gali būti nepakankamas. Anksčiau buvo populiarios „Žalieji kortelės“ (Green Card), kurios buvo fizinis įrodymas, kad turite draudimą galiojantį JK. Dabar dauguma draudikų šią informaciją perduoda elektroniniu būdu, tačiau visada verta pasitikrinti savo draudimo policiją arba pasidaryti „Žaliąją kortelę“ kaip atsarginį variantą – ji nemokama ir sutaupo galvos skausmo, jei pareigūnas ją pareikalaus.

Be to, labai rekomenduoju „CASCO“ (KASKO) draudimą, jei keliaujate savuoju automobiliu. Anglijoje daug mažų, siaurų gatvių, o „parkavimo susidūrimai“ yra dažni. Jei neturite KASKO, remontas užsienio gali kainuoti smarkiai. Taip pat nepamirškite, kad JK draudžiama vairuoti su „radarų detektoriais“ – tai baudžiamas baudomis, todėl jei Jūsų navigacinė sistema turi tokią funkciją, išjunkite ją.

9. Kaip susidoroti su mokesčiais už važiavimą miestuose (pvz., Londono ULEZ)?

Jei Jūsų kelionės maršrutas įeina į Londoną, būtinai susipažinkite su ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir mokesčiais už važiavimą miesto centru (Congestion Charge). Tai nėra paprasta kelių mokesčių sistema, kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur galite nusipirkti vinjetę. Čia reikia registruotis internetu ir mokėti už važiavimą.

Jei Jūsų automobilis neatitinka ekologinių standartų (paprastai senesni nei 2015–2016 m. dyzeliniai arba benzininiai automobiliai), gali tekti mokėti didelius dienos mokesčius (virš 100 svarų), o jei neužmokėsite – bauda dar didesnė. Sistemos stebi numerius kameromis, todėl išvengti mokesčio neįmanoma. Prieš įvažiuodami į Londoną, patikrinkite savo automobilio kodą oficialioje JK transporto departamento svetainėje. Tai paspartins Jūsų važiavimą ir išsaugos biudžetą.

10. Kodėl verta pasikliauti profesionaliu logistikos ar pervežimų paslaugų tiekėju?

Galų gale, kodėl verta mokėti už profesines paslaugas, kai galima važiuoti patys? Po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti tiksliai: dėl taikos ir laiko. Profesionalas žino ne tik maršrutus, bet ir tų maršrutų „piktnaudžiavimus“. Jis žino, kur yra geriausios poilsio zonos su saugu automobilių stovėjimu, kur nusipirkti pigiausią degalų (prieš įvažiavimą į JK degalai dažnai brangesni), ir ką daryti, jei sugenda automobilis.

Mes turime sukauptą žinių bazę apie muitinės procedūras, kurios keičiasi kas kelias mėnesius. Kas paprastam vairuotojui atrodo kaip „neįveikiamas kliūtis“ (pvz., neteisingai užpildyta deklaracija), mums yra kasdienybė, užkuriama per penkias minutes. Pasikliaujant ekspertu, Jūsų kelionė tampa ne pavojingu nuotykiu, o planuota, sklandžia operacija, kurioje galite miegoti ramiai, nebijodami, kad ryte rasite savo automobilį konfiskuotą arba sauškinantį eilėje prie Doverio.

Išvada

Kelionė į Angliją gali būti tikras malonumas arba tikras košmaras – viskas priklauso nuo to, kiek gerai Jūs esate pasiruošęs. Kaip žmogus, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių ir padėjo hundreds keleivių pasiekti jų tikslą, galiu užtikrinti: stresas kyla ne iš paties važiavimo, o iš nežinojimo. Kai žinai, ką tikti iš dokumentų, kelių, muitinės ir net vietos maisto produktų taisyklių, turi visišką kontrolę.

Nepamirškite pagrindinių dalykų: patikrinkite pasą, pasirūpinkite draudimu, planuokite maršrutą atsižvelgdami į orą ir eismus, bei būkite sąžiningi muitinėje.