Greitos kelionės į Angliją: aiškus tvarkaraštis ir vežėjo žinios

Anglija – šalis, kuri lietuviams verslininkams ir vairuotojams jau dešimtmetis yra kaip antra namie. Per mano dvidešimt metų trunkančią karjerą tarptautinių pervežimų srityje, nėra pasitaikęs metai, kad šis kryptis būtų netekusi savo aktualumo. Nors „Breksitas“ ir pasienio formalumai pakeitė žaidimo taisykles, vienas dalykas išliko nepakitęs – laikas yra pinigai, o klientai visada nori žinoti, kada jų siunta pasieks paskirties vietą.

Kai kalbame apie greitas keliones į Angliją, nekalbame tik apie tai, kaip greitai gali važiuoti sunkvežimis. Kalbame apie logistikos pianą – tai sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi ne tik vairuotojo dešinė koja, bet ir uostų užimtumas, oro sąlygos La Manše sąsiauryje ir, žinoma, britų muitinės efektyvumas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuojamas aiškus tvarkaraštis, kad jūsų prekės pasiektų Londoną, Birmingamą ar Mančesterį be nereikalingų nerealistiškų lūkesčių ir staigmenų.

Įvadas: Kodėl tvarkaraštis yra daugiau nei laikrodžio rodmuo

Dažnai klientai, užsakydami pervežimą į Angliją, klausia: „Kiek tai laiko užtruks?“. Atsakymas „apie dvi paras“ dažnai sukelia sumaištį, nes logistikoje „apie“ gali reikšti tiek 36, tiek 60 valandų. Per daugelį metų išmokau, kad pagrindinė sėkmės sąlyga – ne pažadas, kad siunta bus rytoj, o realus ir aiškus tvarkaraštis, atsižvelgiantis į visus galimus apribojimus.

Greita kelionė į Angliją dabar reiškia ne tik fizinį atstumo įveikimą. Tai yra sinchroninis šokis su keltų kompanijų grafiku ir Eurotunelio važiavimų laikais. Mes nebegalime tiesiog „užsukti“ į uostą tikėdamiesi patekti į pirmąjį keltą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems prekybos susitarimams tarp ES ir JK, viena tiksliai suplanuota kelionė gali išsiplėsti dėl neteisingai užpildytų muitinės deklaracijų ar eilės prie kontrolės punktų.

Tačiau nepaisant šių iššūkių, šiuolaikinė logistika sugeba stebėtinai tiksliai numatyti atvykimo laikus. Sėkmingas tvarkaraštis susideda iš kelių elementų: optimalaus maršruto parinkimo (ar per Doverį, ar per Eurotunelą, o gal pro Olandiją?), teisingo krovinio paruošimo ir, svarbiausia, realaus laiko rezervo nustatymo. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, atsakę į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų komercija su Anglija vyktų sklandžiai.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie greitus pervežimus į Angliją

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš mano patirties ir techninių logistikos niuansų. Tai padės jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai užsakote ekspresinį pervežimą.

1. Kiek vidutiniškai trunka sunkvežimio kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Vidutiniškai sunkvežimio kelionė iš Vilniaus (arba kitų didžiųjų Lietuvos miestų) iki Didžiosios Britanijos (pvz., iki Londono ar „Northampton“ sandėlių zonos) trunka nuo 48 iki 72 valandų. Tačiau kai kalbame apie „greitą kelionę“ (taip vadinamos ekspresinės siuntos, kai vairuotojas važiuoja be didelių sustojimų arba yra dviejų vairuotojų komanda), šis laikas gali sutrumpti iki 36–40 valandų. Svarbu suprasti, kad į šį laiką įeina ne tik vairavimas, bet ir 45 minučių vairuotojo poilsis kas 4,5 valandos (pagal Eurotacho grafiko reikalavimus), laukimas uoste ir paties Anglijos viduje užtrumpantis važiavimas, kuris dėl didelio eismo intensyvumo gali būti lėtas. Taigi, jei siunčiate prekes antradienį ryte, tikėtina, kad jas atvešime ketvirtadienio dieną, o ne trečią.

2. Kurie maršrutai yra greičiausi: per Doverį ir Kalė ar per Eurotunelį?

Tai vienas dažniausiai diskutuojamų klausimų. Eurotunelis (tarp Folkestone’o ir Kalė) techniškai yra greičiausias variantas, nes patas pervežimas trunka tik 35 minutes. Nėra jūros bangų, todėl retai kada atšaukiamas dėl blogo oro. Tačiau čia yra ir savas „griuvis“ – eilės prie įvažiavimo. Jei užsakote bilietą iš anksto, Eurotunelis leidžia labai tiksliai planuoti laiką. Keltai (Dover-Calais ar Dover-Dunkirk) užtrunka ilgiau (apie 1,5–2 valandas plaukimo), tačiau jie dažniai siūlo dažnesnės išvykimo galimybes ir kartais gali būti pigesni. Mano patirtis rodo, kad ekspresinėms siuntoms dažniau pasirenkamas Eurotunelis dėl jo nepriklausomybės nuo oro sąlygų, tačiau kai uosto vietos yra užpildytos, keltas gali būti vienintelis išeities variantas.

3. Kaip „Breksitas“ paveikė greitų kelionių tvarkaraštį?

„Breksitas“ sukėlė revoliuciją tvarkaraščiuose. Anksčiau mums reikėjo tik 15 minučių, kad vairuotojas praeitų pasienio kontrolę. Dabar, dėl reikalavimo pateikti išankstinę prekių deklaraciją (Entry Summary Declaration – ENS) ir tikrinti GVMS (Goods Vehicle Movement Service) kodą, procesas užtrunka ilgiau. Jei dokumentai yra neteisingi, vairuotojas gali būti sustabdytas „raudonojoje taksielyje“ (Red Lane) ir priverstas grįžti atgal arba laukti dokumentų taisymo. Tai gali atidėlioti kelionę nuo 2 iki 24 valandų. Todėl aiškus tvarkaraštis dabar prasideda ne tada, kai sunkvežimis išvažiuoja iš Lietuvos, o kai logistikos vadybininkas užtikrina, kad visi Britų muitinės kodai yra gauti ir patvirtinti prieš išvykimą.

4. Kiek kartų per dieną vyksta reisai į Angliją?

Didelėms logistikos kompanijoms, kurios turi ilgalaikę sutartį su keltų ar tunelio operatoriais, reisų dažnumas gali būti praktiškai neribotas. Pavyzdžiui, Eurotunelis siūlo reisus kas 15–20 minučias visą parą. Keltai iš Doverio į Kalę taip pat plaukia beveik kas valandą, o naktį – kas 1,5–2 valandas. Tačiau tai nereiškia, kad galite atvažiuoti į uostą bet kuriuo metu. Greitos kelionės reikalauja išankstinio „booking“ (rezervacijos). Jei norite išvykti tam tikru laiku, vietą tenka užsisakyti dienomis ar net savaitėmis iš anksto, ypač populiariausiomis savaitės dienomis (pirmadieniais ir penktadieniais), kai eilės į Angliją yra ilgiausios.

5. Ar galima garantuoti pristatymą į Angliją „rytoj“?

Garantuoti pristatymą „rytoj“ (t. y. per 24 valandas) iš Lietuvos yra labai rizikuota ir techniškai sunkiai įgyvendinama, jei kalbame ne apie dviejų vairuotojų komandą. Atstumas yra apie 1800–2000 km viena kryptimi. Vienas vairuotojas fiziškai negali įveikti tokio atstumo per 24 valandas neperžengdamas darbo laiko normų. Jei kas sakys jums „galim pristatyti rytoj“, tikriausiai juos domina kaina, o ne saugumas ar įstatymų laikymasis. Realiausias „rytoj“ variantas yra tada, kai prekės jau yra sandėlyje Liuksemburge, Belgijoje ar Vokietijoje (t. y. arti Lamanšo sąsiaurio), o ne Lietuvoje. Iš Lietuvos greičiausias realus terminas yra 48–60 valandų.

6. Kas nutinka, jei vairuotojas praleidžia užrezervuotą keltą ar tunelio laiką?

Tai klasikinis logistikos košmaras, tačiau jis įvyksta. Jei vairuotojas užstringa eismelyje ant Vokietijos autostrados arba dėl techninės gedimo pavėluoja į uostą, jo bilietas dažniausiai anuliuojamas (jei tai ne brangiausi „flex“ tipo bilietai). Tada reikia laukti vietos kitame, artimiausiame reise. Gali kilti poreikys papildomai sumokėti už bilietų keitimą arba net įsigyti naują bilietą pagal „stand-by“ kainas, kurios gali būti kelis kartų brangnesnės. Profesionalios transporto kompanijos visada turi planą B – pavyzdžiui, jei praleidžiam Eurotunelio laiką, bandoma perorientuoti į Dunkirko uostą, kuris yra netoliese, kad nebūtų prarastas visas dienas. Tai ir yra vienas pagrindinių dalykų, skiriančių patyrusį vežėją nuo pradedančiojo.

7. Ar saugu siųsti skubias siuntas per Olandiją (Roterdamas arba Hukas van Holandą), vietoj kalnų per Doverį?

Taip, tai yra puiki alternatyva, norint išvengti Doverio „monstrų eilių“. Maršrutas per Olandiją (Hook of Holland – Harwich) leidžia vairuotojui ilgiau pailsėti kelyje, nes kelionė keltu trunka ilgiau (apie 6,5–7 valandas). Tačiau šis maršrutas dažnai būna brangesnis ir patį pristatymą į Anglijos šiaurę (Midlands) gali užtrukti ilgiau dėl tolesnio atstumo Anglijos teritorijoje. Tačiau, jei tikslas yra pietinė Anglija arba norima išvengti didžiausio įtampo prie Doverio, šis maršrutas gali būti netgi greitesnis, atsižvelgiant į tai, kad čia dažniau būna laisvų vietų be ilgos rezervacijos.

8. Kaip veikia vairuotojo darbo laiko apribojimai greituose reisuose?

Europos Sąjungos tachografo taisyklės yra griežtos. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (gali išplėsti iki 10 valandų dviejų savaičių laikotarpiu ne daugiau kaip 2 kartus) ir turi atlikti 45 minučių poilsį po 4,5 valandų vairavimo. Be to, po 6 savaičių darbo privalo ilgesnį poilsį. Tai reiškia, kad net jei vairuotojas norėtų važiuoti greičiau, įstatymai neleidžia. Greitos kelionės dažnai reikalauja dviejų vairuotojų komandos – vienas važiuoja, kitas miega kablyje. Tai leidžia sustoti tik trumpam degalams ir apsieiti be 9 valandų dienos poilsio, tačiau tokios paslaugos kaina yra žymiai aukštesnė. Vieno vairuotojo atveju tvarkaraštis turi būti sudarytas taip, kad jis spėtų atlikti privalomą 45 minučių (arba 9 valandų kasdieninio) poilsio prieš įvažiuojant į keltą, nes keltas dažnai skaičiuojamas kaip poilsis (jei trukmė viršija 1 valandą ir yra kaboras).

9. Kokie yra pagrindiniai „stipų“ taškai, kuriais dažniausiai užstringa siuntos?

Pagrindiniai „stipų“ taškai yra trys. Pirmas – tai Britų muitinės kontrolė (Kent Int. Gateway). Jei GVMS statusas nėra „Green“, vairuotojas privalo sustoti ir gauti naują kodą. Antras – Kalė uosto eilės prie kontrolės punktų (jungtinės karantinės ir migracijos kontrolės). Čia eilės gali būti iki 3–4 valandų, ypač vasarą arba švenčių metu. Trečias – Anglijos autostradų spūstys, ypač apie Londoną (M25 kelias). M25 yra žinomas kaip „didysis šou“. Jei ten įvykia avarija, visa Anglijos logistika užstringa. Gerai sudarytas tvarkaraštis visada turi 2–4 valandų rezervą šiems neprognozuojamiems įvykiams.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitą pristatymą?

Kliento vaidmuo yra lemiamas. Greičiausią pristatymą stabdo ne blogas kelias, o neblogai parengti dokumentai. Kad tvarkaraštis nebuvo sugadintas, klientas privalo laiku pateikti tikslų krovininės deklaracijos (CMR) turinį: svorį, prekių pavadinimus (angliškai), HS kodus (Prekių tarptautinės prekybos sistemą), ir, svarbiausia, EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification). Jei šie duomenys atkeliauja vėlai arba su klaidomis, vairuotojas gali būti sulaikytas pasienyje dieną ar dvi. Taip pat svarbu nurodyti teisingą gavėjo kontaktinį telefoną Anglijoje – dažnai vairuotojai negali rasti sandėlio, nes nėra koordinates arba niekas neatsiliepia į skambutį.

Išvada

Greitos kelionės į Angliją – tai ne tiesiog paspaudimas pedalo giliau. Tai subtili logistika, reikalaujanti gero žinojimo, patirties ir, svarbiausia, partnerystės tarp kliento ir vežėjo. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti viena: geriausias tvarkaraštis yra toks, kuris yra realus. Žodis „greitai“ logistikoje reiškia „optimizuotai“.

Mes visada stengiamės pristatyti kuo greičiau, bet mūsų prioritetas visada lieka saugumas ir dokumentų tvarka. Pasaulis pasikeitė, ir Anglija dabar yra užsienio šalis su savo taisyklėmis. Tačiau su geru planavimu, aiškiais dokumentais ir patikimu transporto partneriu, jūsų siuntos gali kirsti Lamanšo sąsiaurį taip sklandžiai, kaip niekas nesikeitęs. Tikėkitės profesionalų, planuokite iš anksto, ir jūsų prekės pasieks paskirties vietą laiku.