Greitos ir patogios kelionės iš Anglijos: Eksperto vadovas, kaip pasiekti Lietuvą be streso

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu tarptautinės logistikos ir keleivių pervežimų rinkos pokyčius. Per šį laikotarpį kelionė tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos pasikeitė beyond recognition. Iš sudėtingų, brangių ir ilgam trunkančių nuotykių, reikalavusių daugybės persėdimų, jos virto smagia, o svarbiausia – pasiekia rutinine dalimi. Tačiau, nepaisant to, kad pasirinkimas šiuo metu yra didelis, daugelis keliautojų vis dar klausia: kaip iš tikrųjų susitvarkyti, kad kelionė būtų ne tik greita, bet ir kuo patogesnė?

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėsiančiomis jums suprasti logistikos niuansus. Mes nekalbėsime tik apie tai, kur įsigyti bilietą. Mes aptarsime strategiją, kaip išvengti nereikalingo streso, kokią transporto priemonę pasirinkti priklausomai nuo jūsų poreikių ir, svarbiausia, kaip pasiekti Lietuvą iš Anglijos taip, kad atvykus turėtumėte jėgų mėgautis atostogomis ar laisvalaikiu, o ne atsigyventi nuo kelionės nuovargio.

Kelionė iš Londono ar kitų Anglijos miestų nebeįsivaizduojama be gero planavimo. Geografinis padėtis – saloje – lemia tai, kad visada turime susitvarkyti su persikėlimu per Lamanšą. Šis etapas dažnai būna tas, kuris sukuria daugiausia nerimo. Bet su tinkamu informacijos kiekiu, net ir šis barjeras tampa tik nedideliu techniniu detaliu. Nesvarbu, ar planuojate važiuoti automobiliu, arba sėdėti patogiame autobuse, pagrindiniai principiai išlieka tie patys: planavimas, lankstumas ir pasitikėjimas savo pasirinkimu.

Tolesnėje tekste rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie susiduria mūsų klientai renkantis optimalų maršrutą. Ši informacija padės jums suformuoti pilną paveiksllą apie tai, kas laukia kelyje.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Koks yra greičiausias būdas nuvykti iš Anglijos į Lietuvą?

Jei kalbame apie gryną laiką, nuo Išvykimo iki Atvykimo (door-to-door), aviacinis transportas visada išlieka lyderis. Skrydis iš Londono (Stansted, Luton ar Gatwick) į Vilnių ar Kauną trunka apie 2 valandas 30 minučių. Tačiau, kaip logistikos ekspertas, privalau įspėti: nepamirškite laiko, kurio reikia susirinkti į oro uostą. Rekomenduojama atvykti bent 2 valandas prieš skrydį. Pridėkite kelias valandas kelionei į Londono oro uostą (jei gyvenate ne mieste) ir kelionę iš Lietuvos oro uosto iki galutinio tikslo. Taigi, realus "greitas" kelionės laikas svyruoja nuo 6 iki 8 valandų.

Tačiau pastaraisiais metais vis labiau populiarėja greitieji autobusų maršrutai. Nors fizinis nuotolis yra toks pat, kaip ir automobiliu, šiuolaikinės autobusų kompanijos (tokios kaip Lux Express ar Kautra) siūlo patogias, sėdimes vietas, Wi-Fi ir elektros lizdus. Be to, jų maršrutai yra labai gerai išderinti, o vairuotojai dirba pagal griežtus grafikus, leidžiančius nukeliauti nuo, tarkime, Londono iki Vilniaus per maždaug 30–32 valandas. Tai atrodo ilgai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nereikia keisti transporto priemonių ir nešti bagažo per persėdimus, tai yra labai konkurencingas pasiūlymas.

Jei svarbiausia yra absoliuti greitis – skridimas laimi. Jei svarbiausia – rami kelionė be "nugaražių" su bagažu oro uoste – modernus autobusas gali būti netgi patogesnis sprendimas.

2. Ar verta važiuoti savo automobiliu? Kokie yra privalumai ir trūkumai?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų tarp tų, kurie gyvena Anglijoje ilgai ir planuoja kelionę į Lietuvą. Kaip žmogus, kuris matyš tūkstančius automobilių vėžių per savo karjerą, galiu pasakyti: viskas priklauso nuo jūsų kelionės tikslo.

Automobilio privalumas aiškus – judėjimo laisvė. Atvykę į Lietuvą jūs turite savo transportą, galite važiuoti kur norite, vežti daugiau bagažo, negu leidžia lėktuve, ir ne priklausoti nuo viešojo transporto grafikų. Tai puiku, jei važiuojate su šeima, augintiniais arba planuojate statybos remonto darbus.

Tačiau trūkumai taip pat akivaizdūs. Fizinis nuovargis vairuojant 1500–1800 km yra didžiulis. Be to, dabartinės kainos keltų pervežimams (Dover-Calais arba Newhaven-Dieppe) išaugo. Prie to pridėkite degalų kainas Belgijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, o taip pat galimas eismo spūstis. Be to, po "Brexit" procedūros sienos kirtime tapo griežtesnės, dėl ko eilės gali būti ilgesnės. Jei jūsų tikslas – tiesiog atvykti į Vilnių ar Kauną kuo greičiau ir poilsiauti, automobilis gali tapti streso šaltiniu, o ne laisvės simboliu.

3. Kaip pasirinkti geriausią keltą per Lamanšą?

Tai yra techninis, bet labai svarbus detalių. Dauguma vairuotojų renkasi Dover-Calais maršrutą, nes jis trumpiausias. Tačiau, mano patirtimi pasakyčiau, kad verta atsižvelgti ir į kitus uostus, pvz., Newhaven-Dieppe arba Portsmouth-Le Havre / Caen.

Kodėl? Nes Dover ir Calais dažnai būna perkrauti. Esant blogoms oro sąlygoms (neretai vyrauja rūkas), keltai gali būti atšaukti arba vėluoti. Jei renkatės Newhaven-Dieppe (kurį aptarnauja DFDS), kelionė per jūrą trunka šiek tiek ilgiau (4 valandos prieš 1,5–2 valandas Dover-Calais), tačiau šis maršrutas dažnai būna ramesnis, o uostai mažiau užsikimšę. Be to, netoli Dieppe yra puikiai išvystytas "A28" greitkelis, leidžiantis greitai pasiekti Paryžių ir toliau keliauti į Rytus.

Taip pat svarbu užsakyti bilietus iš anksto. Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir dienos (sekmadieniais bei švenčių dienomis kainos gali būti dvigubai didesnės). Patariu derėtis su keltų kompanijų naujienlaiskiais, kad nepraleistumėte akcijų.

4. Kokie yra patogiausi autobusų maršrutai ir ką reikia žinoti prieš įsibandant bilietą?

Autobusų turizmas iš Anglijos į Lietuvą patyrė didžiulį proveržį. Seniai laikai, kai tekdavo sėdėti senose, suplėšytose sėdynėse be kondicionieriaus. Šiuo metu kompanijos siūlo "Premium" klasės autobusus.

Populiariausi maršrutai dažniausiai keliauja per šias šalis: Anglija → Prancūzija → Belgija → Nyderlandai → Vokietija → Lenkija → Lietuva. Kartais maršrutai gali šiek tiek keistis, pvz., žiemos metu norint išvengti kalnų pervežimo, tačiau šiaurės kryptis yra standartinė.

Prieš perkant bilietą, atidžiai pažiūrėkite į išlipimo vietą Londone. Kai kurie autobusai išvyksta iš "Victoria Coach Station" (centras), kiti – iš "Green Line" arba netgi iš oro uostų (Luton, Stansted). Jei gyvenate toliau nuo centro, pasirinkimas išvykimo iš oro uosto gali sutaupyti valandą kelionės autobusu arba traukiniu iki Londono centro.

Taip pat atkreipkite dėmesį į bagažo apribojimus. Dažniausiai leidžiama pasiimti du didelius lagaminus (apie 20-25 kg vienam) ir rankinį bagažą. Jei vežate daiktų daugiau (pvz., remonto įrankius), būtinai susisiekite su dispatcheriu iš anksto – papildomas vietos gali būti neįmanoma įsigyti vietoje.

5. Ar "Brexit" paveikė kelionių procedūras ir ką reikia turėti omenyje?

Žinoma, ir tai viena svarbiausių pokyčių pastaraisiais metais. Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, keleiviai turi laikytis griežtesnių taisyklių.

Pirmiausia – pasai. Lietuvos piliečiams (kaip ir visiems ES piliečiams) reikalingas galiojantis pasas. Asmens tapatybės kortelė tebegalioja kai kurioms kelionėms, tačiau dauguma pervežėjų reikalauja būtent paso, nes britų pasieniečiai jo griežčiau laikosi. Nenuostabu, jei pasieniečiai paklaus apie kelionės tikslą, grįžimo bilietą ar netgi pinigų šaltinius.

Antra – muitinė. Nors asmeninis naudojimas (rinkinys, drabužiai, asmeniniai daiktai) yra be muito, verta atsiminti apie ribas. Yra ribojamos tabako gaminiai ir alkoholio kiekis (galima vežti daugiau nei buvo galima anksčiau, bet vis tiek yra limitai). Taip pat atidžiai žiūrėkite, ką vežate maisto produktuose. Mėsos, pieno produktų ar vaisių atvežimas iš Britanijos į ES dabar yra apribotas dėl gyvūnų ligų prevencijos. Mano patarimas: geriau suvalgyti "sandwichą" prieš sieną, nei rizikuoti jį prarasti muitinėje.

6. Kada geriausia planuoti kelionę, kad kaina būtų mažiausia?

Logistikoje, kaip ir aviacijoje, veikia paprasta taisyklė: kuo anksčiau, tuo pigiau. Tačiau yra ir niuansų.

Pigiausia keliauti yra "ne sezono" metu – sausio, vasario, lapkričio mėnesiais. Tada ir keltų, ir autobusų bilietų kainos smarkiai krenta. Brangiausias laikotarpis yra Vasario 16-oji (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), Kaledos bei Naujieji Metai, ir, žinoma, vasaros atostogų metu (birželis–rugpjūtis).

Jei jūsų grafikas lankstus, stebėkite kainas savaitės viduryje (antradieniais–ketvirtadieniais) – tuomet bilietų paklausa mažesnė. Savaitgaliais (penktadienio vakarais–sekmadieniais) kainos šokinėja aukštyn, nes tada dažniausiai keliauja darbuotojai, grįžtantys į Lietuvą arba išvykstantys atgal į Angliją.

Taip pat verta paminėti, kad daugelis autobusų kompanijų vykdo "Early Bird" akcijas. Jei žinote savo kelionės datą mėnesius iš anksto, bilietą galima nusipirkti už simbolinę kainą. Tačiau atminkite – tokius bilietus dažnai sunku gražinti arba keisti.

7. Kaip išvengti eismo spūsčių ir sienos kirtimo problemų?

Eismo spūstys – tai nematomas kelionės draugas. Didžiausios spūstys dažniausiai susidaro didmiesčiuose aplinkoose (Londono M25 žiedas, Paryžiaus periferija) ir, žinoma, prie sienų.

Mažoriteto atveju, keliaujant iš Anglijos, didžiausia eilė laukia keltuose (prieš įvažiavimą į keltą Dover arba Calais) ir prie Belgijos/Vokietijos sienų (nors šiuo metu Schengeno erdvėje vidinės sienos dažniausiai tikrinamos simboliškai, tačiau migracinės kontrolės gali būti griežtos).

Mano patarimas: planuokite kelionę taip, kad nereikėtų važiuoti per didžiuosius miestus per piką. Pavyzdžiui, jei važiuojate automobiliu, pabandykite praplęsti pernašą per Lamanšą taip, kad į Prancūziją atvyktumėte vėlai vakare arba naktį, kai keliaujančių sunkvežimių mažiau.

Taip pat naudokite navigacines programas, kurios realiu laiku rodo eismo situaciją. Jei matote didelę spūstį prie vieno iš tarpinių tiltų arba tunelių (pvz., "Eurotunnel"), nedelsdami ieškokite alternatyvinio maršruto, net jei jis būtų šiek tiek ilgesnis. Laikas, praleistas spūstyje, nudžiugina daugiau nei papildomi 50 km važiavimas tuščiame kelyje.

8. Ką daryti, jei kelionė metu užstrigsu (techninis gedimas, eismo įvykis)?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori, bet į kurį reikia būti pasiruošus. Esant 20 metų patirčiai, galiu pasakyti: niekada nepraraskite šaltosios galvos.

Jei keliaujate autobusu, vairuotojas yra atsakingas už jūsų saugumą ir komfortą. Jis turi kontaktus su dispečeriu ir organizuoja keitimą arba techninę pagalbą. Jūsų užduotis – būti kantriems. Jei gedimas įvykia naktį, stenkitės išlikti viduje (jei temperatūra leidžia) arba laikytis vairuotojo instrukcijų.

Jei keliaujate savo automobiliu, visada turėkite su savimi vandens, maisto ir šiltų drabužių (ypač žiemos metu). Prieš išvykstant įsitikinkite, kad jūsų draudimas apima techninę pagalbą užsienyje. Europos pagalbos numeris – 112 – veikia visur. Jei įvykį registravote policijoje, būtinai pasilikite kopiją protokole – tai gali prireikti draudžiui.

Jei skrendate ir skrydis atšaukiamas, aviacinėms kompanijoms galioja griežtos taisyklės dėl keleivių teisių. Jums gali tekti teisė į maistą, gėrimus, netgi apgyvendinimą viešbutyje, jei įvyksta naktį. Niekada nebijokite reikalauti savo teisių – dauguma kompanijų tai žino ir elgiasi atsakingai.

9. Kaip saugiai ir patogiai susitvarkyti su dideliu bagažo kiekiu?

Daugelis lietuvių, grįžtant iš Anglijos, veža ne tik savo daiktus, bet ir dovanas draugams, šeimai, o kartais ir versio prekes. Kaip tai padaryti patogiai?

Jei keliaujate autobusu, pasinaudokite galimybe užsakyti papildomą vietą bagažui iš anksto. Tai paprasta: skambinate kompanijai ir užsakote vietą "krovejui" arba tiesiog papildomą lagaminą. Tai pigiau nei siųsti krovinių kompanija, o patogumo – daugiau.

Jei važiuojate automobiliu, įsitikinkite, kad bagažas nepadengia vaizdo į galinį langą ir yra tvirtai pritvirtintas. Laisvai gulintys lagaminai stabdant gali tapti pavojingais sviediniais.

Niekada nebandykite įsmeigti daugiau bagažo, nei leidžia leidimas, ypač jei keliaujate lėktuvu. Viršyto bagažo mokesčiais šiuo metu "uždirba" dauguma low-cost aviakompanijų, ir tos sumos gali būti didelės. Jei reikia vežti daug, geriau pasirinkti autobusą arba automobilį.

10. Kokius papildomus patarimus jūs galėtumėte duoti dėl patogumo ilgoje kelionėje?

Ilgos kelionės (o iš Anglijos į Lietuvą tai ilga kelionė) nusibodo ne dėl atstumo, o dėl to, kad kūnas sėdi vienoje padėtyje. Čia yra mano "auksinės taisyklės":

1. Apsirengimas sluoksniais. Autobuse ar lėktuve temperatūra svyruoja. Galite sušalti arba perdegti. Megztinis, kurį lengva nusivilkti, būtinas.
2. Hidratacija. Geriate vandenį, tačiau ne per daug kavos ar alkoholio, kuris išsausina organizmą ir sukelia patinimą kojose.
3. Judėjimas. Jei važiuojate autobusu arba automobiliu, stenkitės kas 2–3 valandas padaryti pertrauką, išlipti ir paeiti. Tai ne tik padės kojoms, bet ir smegenims gaus daugiau deguonies.
4. Pramogos. Atsisiųskite filmų į telefoną ar planšetę iš anksto (nepasikliokykite į internetą kelyje – jis gali būti nepastovus). Gera knyga ar muzika padarys kelionę žymiau trumpesnę.
5. *Miegamas režimas.