Greitieji pervežimai į Jungtinę Karalystę kasdien ir pigiai: Eksperto vadove

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, mačiau, kaip pasaulis ir rinkos keitėsi akivaizdžiai, tačiau vienas maršrutas išliko ypatingai svarbus ir reikalauja ypatingo dėmesio – tai maršrutas į Jungtinę Karalystę. Nuo pat Didžiosios Britanijos (ir visos JK) išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“), logistika tapo ne tiesiog kelių įveikimu, o okeanu dokumentacijos, muitinės procedūrų ir tikslaus planavimo. Tačiau nepaisant šių iššūkių, šiandienos kliento lūkesčiai išliea nepakitę: krovinys turi būti pristatytas greitai, kasdien ir, svarbiausia, pigiai.

Ar įmanoma sujungti šiuos tris, pirmą žvilgsniu prieštaraujančius elementus? Mano patirtis sako, kad taip. Visgi, „pigiai“ logistikoje nereiškia blogiausia, o „greitai“ – ne visada reiškia brangiai. Tai reiškia efektyvumą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip šiuolaikinės transporto kompanijos sugeba organizuoti kasdienes siuntas į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ir kitus JK miestus, išlaikant konkurencingas kainas. Paaiškinsiu, kas vyksta „už scenos“, ką reiškia „greitasis pervežimas“ pokyčių eroje ir kodėl tinkamas partneris yra vertingesnis nei vienkartinė mažiausia kaina.

Svarbu suprasti, kad krovinių pervežimas į JK dabar yra ne tik fizinis judėjimas. Tai sinchroninis šokis tarp krovinio įkėlimo Lietuvoje, dokumentų pateikimo prieš pat pasienį ir sklandaus iškrovimo Anglijoje. Klientui, norinčiam siųsti prekes kasdien, raktas yra ne vienas vairuotojas su vagonu, o subtili logistikos sistema, kuri leidžia užpildyti sunkiasveikes mašinas, dalinti išlaidas ir taupyti laiką. Štai kaip tai veikia iš vidaus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda verslo atstovai ir asmenys, planuojantys siuntą į Jungtinę Karalystę.

1. Kiek laiko trunka „greitasis“ pervežimas į JK ir kuo jis skiriasi nuo standartinio?

Terminas „greitasis“ logistikoje yra reliatyvus, tačiau kalbant apie maršrutą Lietuva – Jungtinė Karalystė, mes įpratę skirti dvi pagrindines kategorijas. Standartinis krovininis pervežimas (dažniausia dalinės krovinys arba grupinis pervežimas) trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai yra ekonomiškas pasirinkimas, kai krovinys nėra itin skubus.

Tuo tarpu „greitasis pervežimas“ arba ekspresas paprastai užtrunka nuo 24 iki 48 valandų (arba 1–2 darbo dienas). Kaip tai pasiekiama? Tokiu atveju naudojami tiesioginiai reisai be tarpinių persikrovimų terminaluose, arba krovinys yra įkeliamas į jau besiruošiančią išvykti mašiną, kuri turi „paskutinio kvietimo“ statusą. Taip pat, esant būtinybei, gali būti siunčiamas atskiras sunkvežimis (sunkiasvoris arba „sprinteris“), kuriame keliauja tik jūsų krovinys. Nors tai brangiau, tačiau garantuoja, kad prekės pateks į paskirties vietą rytoj arba poryt. Svarbu paminėti, kad po „Brexit“ šie laikai apima ir muitinės procedūrų laiką, todėl profesionalių brokerių darbas yra būtinas, kad nenumatyti delsimiai muitinėje neprailgintų šio termino.

2. Ar tikrai įmanoma vežti pigiai, kai kuro kainos ir muitinės mokesčiai auga?

Tai vienas dažniausiai išgirstamų klausimų, ir atsakymas yra – taip, įmanoma, tačiau keičiasi „pigumo“ samprata. Anksčiau pigus reiškė mažiausia kaina už kilogramą. Dabar pigus reiškia – optimalus kaina be paslėptų rizikų. Pigu vežti į JK galima dėl dviejų pagrindinių dalykų: krovinio konsolidacijos (groupage) ir maršrutų optimizacijos.

Kai transporto kompanija turi kasdienius reisus, ji gali surinkti kelis dešimtims mažesnių krovinių iš skirtingų siuntėjų ir įkelti juos į vieną sunkvežimį. Taip kuro, vairuotojo atlyginimo ir kelių mokesčių išlaidos padalinamos tarp visų klientų. Be to, patyrusios kompanijos turi gerai išvystytus tinklus, todėl tuščias važiavimas (tuščiasis reisas) yra minimizuojamas – prieš važiuodamas atgal į Lietuvą, vairuotojas paima krovinį iš JK.

Taip pat „pigiai“ reiškia ir be klaidų parengtus dokumentus. Jei dokumentai neteisingi, krovinys gali būti užstrigęs pasienyje, ir tuomet laikomasis mokestis sandėliuose (demurrage) gali viršyti pačios pervežimo kainą keletą kartų. Todėl „pigiai“ šiandien – tai investicija į kokybišką dokumentacijos parengimą.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kasdieninius pervežimus ir ar tai labai sudėtinga klientui?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų srityje, tačiau šiandien, praėjus keletui metų, procesas jau yra standartizuotas. Anksčiau pervežimas į JK buvo toks pat kaip į Vokietiją ar Lenkiją – tik ilgesnis kelias. Dabar tai yra eksportas į trečiąją šalį.

Klientui tai reiškia, kad jis turi būti pasiruošęs pateikti daugiau dokumentų: prekybinę sąskaitą (Commercial Invoice), pakavimo sąrašą (Packing List), o atvejais su atitinkamomis prekėmis – ir sertifikatus, leidimus. Taip pat būtina žinoti savo EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification numeris), kuris leidžia deklaruoti prekes Jungtinės Karalystės muitinėje.

Ar tai sudėtinga? Klientui, kuris neturi patirties, gali atrodyti, kad taip. Tačiau profesionali logistikos kompanija šią „sudėtingą“ dalį ima į savo rankas. Mes dirbame su muitinės brokeriais, kurie užtikrina, kad visi duomenys būtų pateikti Jungtinės Karalystės sistemoje (CDS) iš anksto („pre-lodged“). Tai leidžia krovininiui peržengti sieną be sustojimų. Klientui tiesiog reikia laiku pateikti duomenis apie prekes. Taigi, procesas tapo „biurokratiškesnis“, bet su galu partneriu – ne sudėtingesnis.

4. Kokias prekes galima vežti grupiniais (dalinais) reisais, o kokias tik pilna mašina?

Daliniai pervežimai (kai krovinias užima tik dalį sunkvežimio erdvės, pvz., 1–5 euro paletes) yra idealūs prekėms, kurios nėra labai jautrios laikui ir yra pakrautos ant standartinių paletų. Tai gali būti maisto prekės (jei turi reikiamus sertifikatus), drabužiai, technika, baldai, statybinės medžiagos ir kita pakuotė produkcija.

Tačiau yra apribojimų. Jeigu prekės yra itin jautrios šuoliams (pvz., labai subtilus stiklas, dideli muzikos instrumentai, pramoninės linijos dalys be specialios pakuotės), grupinis reisas gali būti rizikingas, nes mašina gali būti apkrauta ir iškrauna kituose miestuose. Taip pat, jeigu krovinys yra labai didelis (pvz., 20+ paletų) arba netelpa į standartinę sunkvežimio erdvę (pvz., per ilgas, per platus), reikalingas pilnas reisas (FTL – Full Truck Load).

Taip pat yra specialių krovinių kategorija, vadinama ADR (pavojingos medžiagos). Jas galima vežti dalinais reisais tik tada, jei jos nėra draudžiamos mišriai vežti su kitomis prekėmis, o vairuotojas turi atitinkamas patirties. Visada geriau iš anksto pasitarti su logistikos ekspertu dėl krovinio sudėties, kad būtų pasirinktas saugiausias ir pigiausias metodas.

5. Kaip vyksta krovinio sekimas ir kaip aš galiu būti tikras, kad prekės nepradings?

Dvidešimt metų atgal sekimas buvo telefonu skambinimas vairuotojui arba dispečeriui ir klausančias „kur jis?“. Šiandien technologijos leidžia mums pasiūlyti 100 % transparentumą. Kai pasirašome sutartį su klientu, jis gauna prieigą prie klientų portalo arba tiesioginę nuorodą.

Kas vyksta fiziškai? Krovinys įkeliamas į mašiną Lietuvoje (pvz., Vilniuje ar Kaune), vairuotojas užfiksuoja įkėlimą. Tada mašina važiuoja į uostą (pvz., Klaipėda, Oostende arba tiesiai per Eurotunelį). Kiekvienas vairuotojas turi GPS sekimo įrangą, kuri rodo mašinos vietą realiu laiku. Be to, svarbiausi taškai – pasienio kirtimas, muitinės išleidimas, atvykimas į tarpinį sandėlį JK – yra fiksuojami sistemoje.

Jei krovinys keliauja daliniu reisu, jis gali būti iškraunamas mūsų partnerio sandėlyje JK (pvz., Londone ar Nortamptone), o po to perkeliamas į mažesnę transporto priemonę („sprinterį“) pristatymui prie galinio vartotojo. Šie etapai taip pat matomi sistemoje. Klientas mato statusus: „Priimtas“, „Muitinėje“, „Tranzite“, „Išduotas pristatymui“. Tai duoda ramybę ir leidžia planuoti savo verslo procesus arba asmeninį laiką.

6. Kokia yra kainos formavimo struktūra? Kodėl kaina svyruoja?

Klientai dažnai klausia, kodėl vieną dieną kaina viena, o kitą – šiek tiek kitokia. Pervežimo kaina į JK nėra fiksuotas skaičius, ji susideda iš kintamųjų. Pagrindiniai komponentai yra šie: 1. Kuro priedas: Kuro kaina rinkoje keičiasi kasdien. Transporto kompanijos turi kuro priedo mechanizmą, kuris koreguoja kainą priklausomai nuo pasaulinių kainų. 2. Kelionės atstumas ir maršrutas: Ar važiuojame per uostą (Klaipėda-Karlskrona arba Kylis) arba per Eurotunelį (Kalė-Doveris)? Pasirinkimas priklauso nuo krovinio skubumo ir vietos JK. 3. Muitinės brokerio paslaugos: Nors tai ne paties pervežimo kaina, tai būtina išlaida, kurią dažnai įtraukiame į sąskaitą, kad klientas gautų „viskas įskaičiuota“ pasiūlymą. 4. Užimamas plotas: Kiek vietos krovinys užima mašinoje? Ar tai 1 europalletė, ar 3,5 tonos krovis? 5. Pristatymas iki durų: Ar krovinys reikalauja įrangos (keliamas) iškrovimui, ar patekti į miesto centrą (Londono uždelsimo mokestis – ULEZ).

Esant kasdiniams reisams, mes galime užtikrinti stabilesnes kainas, nes užpildome mašinas abiem kryptimis. Tačiau sezoniniai svyravimai (pvz., prieš Kalėdas ar vasaros atostogas) visada įtakoja rinką.

7. Kokius dokumentus turi parengti siuntėjas, kad išvengtų delsimų muitinėje?

Tai, man kaip ekspertui, yra kritiškai svarbiausia dalis. Net geriausia mašina nesugebės pristatyti krovinio laiku, jei dokumentai bus neteisingi. Siuntėjas turi parengti: * Prekybinę sąskaitą faktūrą (Commercial Invoice): Joje turi būti nurodytos tikslios prekės, jų svoris, bruto kaina, valiuta, siuntėjo ir gavėjo duomenys bei prekės apibūdinimas (ne tiesiog „drabužiai“, o „medvilniniai marškiniai, 50% medvilnės, 50% poliesterio“). * Pakavimo sąrašą (Packing List): Detalus kiekis, paletės numeriai, svoriai. * EORI numerį: Turi būti patvirtintas, kad jis galioja JK sistemoje. * Sertifikatus: Jei tai yra maisto produktai, reikia sanitariosios sveikatos sertifikatų; jei technika – CE ženklas ir deklaracijos atitikties.

Dažniausia klaida yra neteisingai nurodytos prekės arba HS kodai (Taros kodai). Jei JK muitinės pareigūnai abejoja prekės kilmės arba rūšies deklaravimu, jie gali sustabdyti krovinį patikrai. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mano patarimas: nedarykite dokumentų „iš akių“, pasitarkite su logistikos partneriu – jis padės juos suformuoti pagal JK reikalavimus.

8. Ar yra apribojimų dėl krovinio svorio ar matmenų, norint vežti pigiai?

Yra, ir šie apribojimai lemia kainą. Standartinis sunkvežimis gali pakrauti apie 24 tonas svorio arba 33 europaletes (EPAL). Tačiau norint vežti pigiai (t.y. dalinais krovinais), mes dažniausiai orientuojamės į vietą, ne tik svorį. Vienos paletės vietos (LDM – Loading Meter in meters) kainą nulemia tai, kiek vietos ji užima grindyse.

Jei krovinys yra labai sunkus (pvz., viena padėkla sveria 1000 kg), jis gali užimti mažai vietos, tačiau viršyti mašinos bendrą svorio limitą. Tokiu atveju gali tekti mokėti už „svorį“, o ne už vietą, arba netekti galimybės važiuoti pigiausiu grupiniu reisu, jei mašina jau yra „pripildyta“ pagal svorį.

Atvirkščiai, jei krovinys yra labai lengvas, bet didelis (pvz., putų polistirolo blokai), jis užima daug vietos, bet sveria mažai. Tokiu atveju mokama už užimamą tūrį (volumetrinis svoris). Norint gauti geriausią kainą, būtina kuo tiksliau pateikti duomenis apie krovinio matmenis (ilgis, plotis, aukštis) ir svorį. Tai leidžia mums optimizuoti krovimą ir pasiūlyti geriausią tarifą.

9. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta kelyje? Kaip veikia draudimas?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau mano 20 metų patirtis moko, kad būti pasiruošusiam – būti profesionalu. Tarptautiniuose pervežimuose yra galiojantis Konvencija dėl krovininių kelių vežimo sutarčių (CMR). Pagal ją, jei krovinys dingsta arba sugenda, vežėjas yra atsakingas.

Tačiau standartinis CMR atsakomybės limitas yra gana žemas (apie 8,33 SDR už kilogramą, kas yra apie 10-11 eurų). Jei vežate brangią elektroniką arba vertybes, šis kompensacija nebus pakankama. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą (All Risk insurance). Jis kainuoja labai nedaug (paprastai procentas nuo krovinio vertės), tačiau užtikrina pilną vertės atstatymą įvykus nelaimei.

Jei įvykia incidentas, procesas toks: vairuotojas pareiškia apie žalą, darbuotojai JK fotografuoja krovinį iškraunant, parengiamas defektų aktas (protokolas). Remiantis šiuo dokumentu ir draudimo polisu, draudimo kompanija išmoka kompensaciją. Svarbiausia klientui – tikrinti krovinio būklę priimant jį. Jei matote pažeidimus, jas reikia užfiksuoti sąskaitoje-faktūroje arba akte. Be šio žingsnio bus labai sunku įrodyti žalą vėliau.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad būtų tikrai pigu ir greita?

Rinka pilna pasiūlymų – nuo „skrajūnų“ iki didelių korporacijų. Kaip ekspertas patarčiau atsižvelgti ne į tai, kas pasiūlė 5 eurų mažiau, o į šiuos aspektus: 1. Patirtis su JK: Ar kompanija vežė ir po „Brexit“? Ar ji turi savo brokerius arba patikimus partnerius? 2. Kasdieniniai reisai: Paklauskite, kaip dažnai jie važiuoja. Jei jie turi fiksuotą tvarkaraštį (pvz., išvyksta kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį), tai leidžia geriau planuoti. 3. Atsiliepimai ir reputacija: Paieškokite atsiliepimų Google, „Rekvizitai.lt“ arba verslo portaluose. 4. Aiškumas: Ar komercinis pasiūlymas aiškus? Ar jame nėra paslėptų mokesčių (pvz., „fuel surcharge“, „documentation fee“ pridėta vėliau)? 5. Komunikacija: Ar vadybininkas atsako į klausimus ir sugeba paaiškinti procesus?

Pigiausias pasiūlymas dažnai tampa brangiausiu, kai atsiranda problemų su dokumentais arba kai krovinys užstringa.