Greitas krovinių pervežimas iš Anglijos: Efektyvūs maršrutai ir pristatymo ypatumai

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką matyta viską – nuo paprastų siuntinių su asmeniniais daiktais iki sudėtingų industrinių projektinių krovinių, kurie reikalauja neįtikėtino logistinio meistriškumo. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, su kuriuo susiduriu bendraujant su verslo klientais bei asmenimis, yra susijęs su laiku. Kaip greitai galima atgabenti krovinius iš Anglijos (Jungtinės Karalystės)? Nuo ko priklauso terminai ir kodėl kainos kartais skiriasi netgi to paties maršruto atveju?

Po „Brexit“ Anglijos ir kontinentinės Europos, tame tarpe Lietuvos, susisiekimas pasikeitė. Anksčiau tai buvo praktiškai vidinė rinka, kur ribos buvo tik formalumas. Dabar tai – trečiosios šalies riba, reikalaujanti griežtesnio dokumentacijos tvarkymo ir pasiruošimo. Tačiau nepaisant šių iššūkių, šiuolaikinė logistika sugeba pasiūlyti sprendimus, kurie leidžia krovinius iš Londono, Mančesterio, Birmingemo ar kitų Didžiosios Britanijos miestų atgabenti į Lietuvą per rekordiškai trumpą laiką. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsinu, kaip veikia greitieji maršrutai, ir atsakysiu į dažniausiai rūpimus klausimus, kad jūsų siunta pasiekti adresatą saugiai ir laiku.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje suformulavau dešimt išsamių atsakymų į klausimus, kurie leis jums geriau suprasti greitųjų pervežimų iš Anglijos mechanizmus. Tai ne tik teorinė žinija, bet ir praktiniai patarimai, pagrįsti ilgamete patirtimi.

1. Kiek laiko užtrunka greitas krovinių pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai yra pats populiariausias klausimas, tačiau atsakymas nėra vienareikšmis. Standartinis, optimalus laikas, kurį mes vadiname „ekspresiniu“, yra nuo 2 iki 4 dienų nuo kroviniui pasiruošimo momento. Jei kalbame apie vadinamąjį direct (tiesioginį) pervežimą, kai vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose terminaluose, krovinys gali pasiekti Lietuvą net per 24–48 valandas, priklausomai nuo išvykimo vietos Anglijoje ir keltų grafiko.

Tačiau svarbu suprasti, kad „2–4 dienos“ yra standartas, kai viskas eina glaudžiai. Jei krovinys surenkamas daliniu krūviu (groupage), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia laukti, kol pilnai užpildysis sunkvežimis arba kol bus surinktas pakankamas kiekis krovinių vienam maršrutui. Greitąjį pristatymą lemia ne tik vairuotojo greitis, bet ir muitinės procedūrų greitaveika. Jei dokumentai yra tvarkingi, krovinys „praeina“ per Kalės arba Doverio muitinę be stabdymų. Jei trūksta kokių nors dokumentų, dviem dienoms gali užstrigti sienoje. Taigi, realiausias laikas, kuriuo reikia vadovautis planuodami, yra 3–4 darbo dienos, nors ir esame pasirengę išpildyti užduotis ir per 2 dienas, jei situacija to reikalauja.

2. Kaip „Brexit“ paveikė greitąjį pervežimą ir ar tai sulėtino procesus?

„Brexit“ tapęs mūsų kasdienybe, ir negalime jo ignoruoti. Iš esmės jis ne sulėtino fizinių pervežimų (sunkvežimiai ir toliau važiuoja tą patį greitį), tačiau jis pridėjo administracinės apkrovos, kuri gali sukelti delsimą, jei nebus pasiruošta. Anksčiau pervežimas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos buvo toks pat kaip tarp Vilniaus ir Kauno – reikėjo tik CMR sąskaitos. Dabar reikia tvarkyti eksporto deklaraciją Anglijoje ir importo deklaraciją Lietuvoje.

Kadangi mes, kaip profesionali logistikos komanda, šiuos procesus automatizavome ir integruavome savo sistemas, mūsų klientams „Brexit“ praktiškai nejaučiamas kaip delsimo šaltinis. Mes atliekame visus muitinės patikrinimus iš anksto, naudodami elektronines deklaravimo sistemas. Tačiau jei klientas bando tai padaryti pats arba pasitiki ne patikimu tarpininku, neteisingai užpildyta deklaracija gali uždelsti krovinį tarpinėje stotyje (pvz., Belgijoje ar Olandijoje) dieną ar dvi. Taigi, „Brexit“ reikalauja daugiau dokumentacijos (EORI numeriai, prekių kodai, muitinės vertės), bet su tinkama kompetencija greitas pristatymas visiškai įmanomas.

3. Kurie yra greičiausi maršrutai iš Anglijos į Lietuvą?

Turime keletą pagrindinių koridorių, kuriuos naudojame priklausomai nuo to, iš kurios Anglijos dalies išvykstama ir koks yra skubumas.

Populiariausias ir dažniausiai greičiausias maršrutas yra per Doverio – Kalė (Eurotunelis arba keltas). Šis kelias trumpiausias, tačiau jame dažniausiai susiduriame su didžiausia eismo spūstimi, ypač prie pat Jungtinės Karalystės išvykimo punkto. Jei krovinys yra itin skubus, kartais naudingesnis yra maršrutas per „North Sea“ – pvz., iš Imingamo (Immingham) arba Roterdamo į Zebriugę (Zeebrugge) arba tiesiogiai į Roterdamą. Nors šie keliai atrodo ilgesni žemėlapyje, juose mažiau spūsčių, o keltų dažnumas yra labai aukštas.

Esant ypatingam skubumui, naudojame ir maršrutą per Harvičą (Harwich) – Huką iš Holandiją (Hook of Holland). Šis maršratas leidžia išvengti pietinės Anglijos bei šiaurinės Prancūzijos transporto kamščių. Pasirinkdamas maršrutą, ekspertas visada įvertina ne tik atstumą kilometrais, bet ir tikimybę užstrigti užstatuose, taip pat keltų tvarkaraščius, kurie yra šiuolaikinės logistikos širdis. Tinkamai parinktas maršrutas gali sutrumpinti kelionę net 4–6 valandomis.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad pristatymas būtų vykdomas be stabdymų?

Dokumentų tikslumas – tai 90 % sėkmės greitam pristatymui. Esu matęs nemažai situacijų, kai puikus sunkvežimis su geru vairuotoju stovėjo sienoje tik dėl to, kad viena skaitmeninė reikšmė sąskaitoje faktūroje buvo neteisinga.

Norint užtikrinti sklandų pristatymą iš Anglijos, būtina turėti: 1. Prekių siuntimo sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice). Joje turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimai (angliškai), prekių kodai (HS kodai), svoris, bruto vertė ir prekių kilmės šalis. 2. Pakuotės sąrašą (Packing List). Jis padeda muitinės pareigūnams greitai patikrinti, kas yra dėžėse ar ant paletų, be to, tai padeda vairuotojui greitiau įkrauti/iškrauti krovinį. 3. EORI numerį. Jis privalomas visiems verslo subjektams, vykstantiems prekybą su JK. Be jo, krovinys nebus išleistas iš Anglijos muitinės. 4. Galbūt sertifikatus. Jei gabenami maisto produktai, gyvūnai ar chemikaliai, gali prireikti papildomų sertifikatų (pvz., sanitarijos ar fitosanitarinių).

Jei šie dokumentai yra paruošti elektroniniu pavidalu ir išsiųsti mums dar prieš vairuotojo atvykimą į sandėlį Anglijoje, galime pradėti muitinės procedūras iš anksto. Tai leidžia vairuotojui tiesiog „pravažiuoti” per kontrolę, nustatant „green lane”.

5. Ar įmanomas dalinis krovinių pervežimas (groupage) su garantuotu greitu pristatymu?

Tai yra sudėtingesnis klausimas. Tradiciškai dalinis krovinys (groupage) reiškia, kad sunkvežimis surenka prekes iš keleto siuntėjų. Tai yra ekonomiška, bet paprastai lėčiau, nes reikia laukti, kol surinksime visą „mozaiką“. Tačiau, atsižvelgiant į klientų poreikius, mes sukūrėme sistemą, vadinamą „Express Groupage“.

Kaip tai veikia? Mes turime reguliarius išvykimus (pvz., du kartus per savaitę) iš pagrindinių Anglijos hubų. Jei jūsų krovinys pasiekia mūsų sandėlį iki nustatyto „deadline“ (pabaigos laiko), jis garantuotai patenka į artėjantį reisą. Nors sunkvežimys gali gabenti ir kitų klientų siuntas, mes neleidžiame jam užstrigti surinkimo etape ilgiau nei numatyta. Taip pat naudojame hub-and-spoke modelį – krovinys surenkamas Anglijoje, vežamas į Lietuvą, o čia jau greitai išdalijamas vietiniais transporto priemonėmis. Taip, dalinis pervežimas gali būti greitas (3–4 dienos), tačiau jis niekada nebus toks greitas kaip dedicated (rezervuoto) sunkvežimio pervežimas, kuris gali atvykti per 48 valandas.

6. Kaip apskaičiuojama kaina už skubų pristatymą ir kodėl ji gali skirtis nuo standartinės?

Kaina susideda ne tik iš degalų. Skubaus pristatymo kainos formavime yra keletas kritinių veiksnių. Pirmiausia, tai keltų ir tunelio bilietai. Standartinis bilietas gali būti įsigytas iš anksto su didelėmis nuolaidomis. Jei reikia važiuoti „šiandien“, tenka įsigyti bilietą pagal paskutinę minutę, kurių kaina gali būti dvigubai ar trigubai didesnė.

Antra, vairuotojo darbo laikas. Norint pristatyti per 48 valandas, vairuotojui dažnai tenka dirbti neįprastu grafiku, reikia organizuoti dviejų vairuotojų komandą (vienas vairuoja, kitas ilsisi), kad būtų išvengta poilsio stabdymų. Tai dvigubina darbo užmokestį.

Trečia, logistinio grįžtamojo krovinio (backhaul) trūkumas. Paprastai, jei sunkvežimis veža prekes į Angliją, jis bando parsivežti ką nors atgal, kad padengtų išlaidas. Skubus krovinys reikalauja tuščio važiavimo (arba ne optimalaus krovinio) tam, kad laikas būtų išlaikytas. Visa tai – keltų bilietų kainos, dvigubi vairuotojai, tuščias važiavimas – sudaro papildomą kainos premiją už greitį. Tačiau dažnai ši investicija nusimoka, kai klientui laikas svarbiau nei 50–100 eurų skirtumas.

7. Kokie yra pagrindiniai iššūkiai ar rizikos, gabenant krovinius iš Anglijos, ir kaip jų išvengti?

Be jau minėto muitinės dokumentavimo, didžiausia rizika yra susijusi su fiziniais sandėliavimo ir transporto terminais. Anglijoje labai populiarios yra vadinamosios „delayed collection“ situacijos, kai siuntėjas nespėja paruošti krovinio laiku. Tai sukelia efekto „domino“ reakciją – vairuotojas vėluoja į keltą, praleidžia rezervuotą laiką, ir tą dieną jau neįstengia nuvažiuoti toliau.

Kita rizika – neteisingai užfiksuotas krovinio tūris ar svoris. Anglų sandėliuose dažnai naudojami imperialiniai vienetai (pėdos, coliai, svarai), o mes naudojame metrinę sistemą. Paklaida skaičiuose gali lemti tai, kad krovinis tiesiog netilps į sunkvežimį arba bus viršyta svorio riba, kas reikš baudas.

Kaip išvengti? Komunikacija. Mes visada patikriname duomenis du kartus. Jei klientas deklaruoja 1 paletą, mes paklausame apie jos matmenis. Jei matmenys viršija standartą (pvz., EUR paletą), reikia planuoti vietą kitaip. Taip pat stengiamės turėti lankstų keltų bilietų keitimo planą, jei dėl siuntėjo kaltės įvyksta vėlavimas. Profesionalumas čia reiškia numatyti nenumatytą.

8. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku, ir kaip tai veikia?

Šiuolaikinė logistika be GPS nebeįsivaizduojama. Mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti pažangiausiomis sekimo sistemomis, kurios siunčia duomenis kas keletą minučių. Klientas gauna nuorodą (linką), kurioje gali matyti savo krovinio vietą žemėlapyje.

Tačiau yra vienas niuansas. Kai sunkvežimis atsiduria kelyje jūroje (keltas) arba Eurotunelyje, GPS signalas prarandamas. Sistema tuomet rodo paskutinę žinomą vietovę. Taip pat reikia suprasti, kad jei tai yra dalinis krovinys, jis gali būti iškraunamas tarpiniame terminale (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje) perkrovimui. Tuo metu sistema gali rodyti, kad krovinis „stovi“, nors iš tikrųjų vyksta operatyvi perkrova į kitą, galbūt mažesnį transportą, kuris veš jį tiesiai į jūsų duris. Mes visada informuojame klientus apie tokius etapus rankiniu būdu, kad jie nebūtų nervingi, matydami „stovėjimą“.

9. Kokius krovinius dažniausiai gabename iš Anglijos ir ar yra kokių nors apribojimų?

Spektras yra milžiniškas. Nuo mažų siuntinių, pvz., „eBay“ pirkinių ar motociklų detalių, iki statybinių medžiagų, pramonės įrengimų ir netgi baldų rinkinių. Anglija garsėja savo mašinų dalimis ir tekstilėmis, taigi tai labai dažni kroviniai.

Yra apribojimų, susijusių ne tiek su maršrutu, kiek su paties krovinio pobūdžiu. Negalima vežti pavojingų medžiagų (ADR) be specialios licencijos ir papildomo įrangos reikalavimų. Taip pat griežtai reguliuojami gyvūnai – reikia veterinarinių pasų ir specifinių transporto priemonių (su ventiliacija ir temperatūros reguliavimu).

Dar vienas dalykas, kurį verta paminėti, yra alkoholio ir tabako produktų gabenimas. Čia taikomos griežtos akcizų taisyklės, ir jei asmuo nori pergabenti didesnį kiekį nei nustatyta asmeniniam naudojimui, reikalingi ypatingi importo leidimai. Mums dažnai teka aiškinti klientams, kad „pigios“ cigarečių siuntos iš Anglijos gali būti konfiskuotos, jei nebus tvarkingai apmokestintos, todėl visada patariame vadovautis įstatymais.

10. Ką klientas turėtų daryti, jei jam reikalingas itin skubus pervežimas, pvz., „rytoj“?

Tai iššūkis, kurį mėgstame. Jei situacija kritinė (pvz., sustojusi gamybos linija dėl trūkstamos detalės), veiksmai turi būti momentiniai. Pirmiausia, reikia susisiekti su logistikos partneriu ne el. paštu (kur gali praeiti valanda), o telefonu. Turime momentiškai įvertinti, kur yra vairuotojai. Antra, reikia būti pasiruošusiam mokėti už dedicated (rezervuotą) transportą. Mes tada ieškome tuščio važiuojančio sunkvežimio, kuris yra arčiausiai Anglijos arba Lietuvos, ir nukreipiame jį pagal poreikį. Trečia, dokumentai turi būti parengti per valandą. Jei klientas gali pateikti sąskaitą faktūrą ir EORI numerį iš karto, mes pradedame muitinę dar tuo metu, kai vairuotojas važiuoja į paimti krovinio. Yra atvejų, kai krovinys, paimtas vėlai vakare Anglijoje, ryte jau būna Lietuvoje. Tai įmanoma tik naudojant dviejų vairuotojų komandas ir optimalų keltų grafiką.