Greitas kelionių organizavimas į ir iš Jungtinės Karalystės: Eksperto vadovas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis keitėsi, o kartu su juo ir logistika. Tačiau nė vienas pokytis nebuvo toks drastiškas ir reikalavęs tiek daug adaptacijos, kaip Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos. Anksčiau kelionė per Lamanšą buvo paprasta rutina – dokumentų paketas buvo minimalus, o siena buvo daugiau formalumo nei realios kliūties. Šiandien situacija visiškai kitokia.

„Greitas kelionių organizavimas į ir iš Jungtinės Karalystės“ – tai nebe tiesiog vairuotojo paspartintas važiavimas. Tai sudėtingas orkestro dirigavimas, kur kiekviena nata, t. y. dokumentas, muitinės deklaracija ar krovinių užsakymo laikas, turi būti sužaista tiksliai. Šiame straipsnyje pasidelsiu ant tos, ką vadiname „logistika už scenos“, ir papasakosiu, kaip iš tiesų veikia šios trasos, kad jūsų krovinys ar kelionė neįstrigtų Doverio uoste arba prie Eurotunelio.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokau per šiuos metus, yra paprasta: greitis logistikoje nulemiamas ne greičio limitų kelyje, o paruošimo kokybės. Klientai dažnai klausia: „Kiek greitai galite nuvežti?“, o aš visada atsakau: „Tai priklauso ne nuo to, kaip greitai vairuoja vairuotojas, o nuo to, kaip greitai mes išsprendžiame biurokratiją“. Po „Brexit“ tai tapo tiesioginiu faktoriumi, lemiančiu sėkmę.

Šiandien organizuoti pervežimus į JK reiškia ne tik rasti vairuotoją su sunkvežimiu. Tai reiškia suprasti naujus muitinės kodeksus, žinoti, kurios keltų kompanijos turi geriausius švartavimosi laikus, ir galėti reaguoti į staigius eismo sąlygų pasikeitimus ar muitinės streikus. Straipsnyje nagrinėsime visus šiuos aspektus, kad jūs būtumėte ne tik informuoti, bet ir apginti nuo galimų nesusipratimų.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus į Jungtinę Karalystę

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda kasdien. Atsakymai į juos paremti mano daugiamete praktika ir aktualiausia informacija.

1. Kokie dokumentai būtini krovinio pervežimui į JK po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta, dabar tampa sudėtingiausia dalimi. Pagrindinis dalykas – muitinės deklaracijos. Jeigu anksčiau mums užtekdavo CMR važtaraščio ir prekių sąrašo, dabar reikalingi Eksporto (EX) ir Importo (IM) deklaracijų numeriai. Be jų krovinys net nebus įleistas į Jungtinę Karalystę.

Be to, kiekvienas siuntos gavėjas JK turi turėti EORI numerį, prasidedantį raidėmis „GB“. Lietuvoje siuntėjas taip pat privalo turėti savo šalies EORI kodą. Jei siunčiate prekes, kurios yra pavojingos (pvz., chemikalai), reikės specialių leidimų. Negaliu nepaminėti ir komercinės sąskaitos-faktūros – ji turi būti labai detali, su nurodytais prekių svoriais, HS kodais (prekių tarptautinės prekybos kodais) ir kilmės pažymėjimais. Jei sąskaitoje bus klaidų, muitinė JK sustabdys krovinį, o tai reiškia vėlavimus ir papildomus išlaidas sandėliavimui uoste.

2. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš Lietuvos į JK?

Visiems norisi girdėti „dvi dienas“, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Optimalus laikas, kai viskas vyksta sklandžiai, yra nuo 3 iki 4 dienų. Ką tai reiškia? Pirmą dieną krovinys surenkamas Lietuvoje ir išvyksta. Antrą dieną vairuotojas važiuoja per Europą (Lenkija, Vokietija, Belgija ar Olandija). Trečią dieną vyksta perėjimas per Lamanšą (keltu arba tuneliu) ir iškrovimas JK sandėlyje arba prie gavėjo durų.

Kodėl aš sakyčiau 3–4 dienas? Todėl, kad visada yra „rezervinis laikas“ muitinėms. Jeigu vairuotojas atvyksta į uostą prieš keltą, o jo deklaracijoje yra klaida, jam gali tekti laukti kelias valandas ar net dieną, kol biurokata bus ištaisyta. Taip pat reikia atsižvelgti į „Eurotunelio“ ar keltų užsakymo langus. Jei neturime užtikrinto bilieto, gali tekti laukti sekančio „laisvo“ kelto, kas gali užtrukti. Todėl, kai kalbame apie greitą organizavimą, mes kalbame apie procesų, o ne fizinio greičio, valdymą.

3. Kokius maršrutus naudojate, kad kelionė būtų kuo greitesnė?

Yra du pagrindiniai keliai. Pirmasis ir populiariausias – per Calais (Prancūzija) į Dover (JK). Tai trumpiausias atstumas per Lamanšą, tačiau ir labiausiai apkrautas. Jeigu čia įvyksta incidentas (pvz., migrantų bandymai peržengti sieną ar techninės problemos), eismas stovi valandomis.

Antrasis, dažnai naudojamas profesionalių vežėjų, maršrutas – per Olandiją (Hook of Holland) į Harwich arba Hull (JK), arba per Zeebrugge (Belgija) į Hull. Nors šie keliai atrodo ilgesni žemėlapyje, jie dažnai leidžia sutaupyti laiko. Kodėl? Kadangi vairuotojai gali praleisti daugiau laiko ilsėdamiesi keltuose (kas yra privaloma pagal poilsio laiko apskaitą) ir atvykti į JK šiaurines rytines dalis ar net šiaurę (prie Šefildo, Leeds ar Edinburgo) be didelių apvažiavimų. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur JK yra jūsų gavėjas – jei Londone, Calais-Dover niekuo keičia, jei šiaurėje, Olandijos keltai gali būti sprendimas.

4. Kaip veikia muitinės procedūros ir ar reikia muitinės agento?

Tai yra klausimas, apie kurį dažniausiai ginčijamasi su klientais, norinčiais sutaupyti. Atsakymas vienareikšmis: taip, profesionalus muitinės agentas būtinas. Po „Brexit“ JK tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti eksporto kontrolę Lietuvoje (ar išvykimo šalyje) ir importo kontrolę JK.

Muitinės agentas suveda duomenis į „New Computerised Transit System“ (NCTS) ir išduoda T1 dokumentą, kuris leidžia krovininiui važiuoti muitinės saugomu keliu nuo Lietuvos iki JK nešiojant mokesčius. Vėliau JK agentas užbaigia procedūrą. Jei bandysite tai daryti patys be patirties, rizikuojate, kad krovinys bus sustabdytas „inland border“ (vidinėje kontroliuojamoje zonoje). Tokiu atveju reikės mokėti baudas už neteisingą deklaravimą ir sandėliavimo mokestį, kuris JK uostuose yra itin aukštas. Mano patirtis rodo, that agento paslaugos kainuoja gerokai mažiau nei vienos dienos vėlavimo ir baudų pasekmės.

5. Ar galima organizuoti ekspresinį pervežimą (pvz., viena mašina vienam klientui)?

Žinoma, ir tai mūsų kasdieninė praktika. Ekspresinis pervežimas, vadinamas „FTL“ (Full Truck Load) arba tiesiog vienos mašinos užsakymas, yra greičiausias būdas. Šiuo atveju mes nekaupiame krovinių iš kitų klientų (kaip būna grupinėse siuntose), o mašina važiuoja tiesiai į adresą.

Tačiau čia yra vienas niuansas. Net jei turite vieną mašiną, negalima ignoruoti vairuotojo poilsio laiko. Vairuotojas negali vairuoti 4.5 valandas be pertraukos, o per 24 valandas privalo atsipalaiduoti 11 valandų. Todėl net ir „greitajam“ reisui reikia planuoti maršrutą taip, kad vairuotojas spėtų įvykdyti reikalavimus. Dažnai klientai klausia, ar galima nuvažiuoti per 2 dienas. Fiziškai – taip, tačiau tai būtų pažeidimas, už kurį gresia didelės baudos ne tik vežėjui, bet ir krovinių savininkui, jei bus nustatyta, kad jis spaudė vairuotoją. Greitas reis organizuojamas taip, kad vairuotojas keistųsi (jei labai skubu) arba kad maršrutas būtų optimaliai suplanuotas su poilsio vietomis.

6. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai kontroliuojamos įvežant į JK?

Jungtinė Karalystė yra griežta, kalbant apie maisto produktus ir gyvūninę kilmę. Negalima įvežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių vaisių iš ES (išskyrus labai ribotus kiekius asmeniniam vartojui, tačiau tai netaikoma komerciniam transportui). Jei bandysite įvežti lietuvišką dešrą ar sūrį pardavimui be specialių veterinarinių sertifikatų (sanitarinės sertifikacijos), krovinys bus sunaikintas tiesioginėje kontrolėje.

Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas gyvūnams, augalams, vaistams ir ginklams. Kiekvienas toks krovinių tipas reikalauja specialių leidimų (Import Licences). Pavyzdžiui, jei pervežate chemines medžiagas, turi būti pateikti MSDS lapai. Mano patarimas: visada aptarkite su logistikos partneriu krovinių sudėtį dar prieš supakuodami prekes. Dažnai klientai neįsivaizduoja, kad net paprasta medieninė pakuotė gali reikalauoti fitosanitarinio pažymėjimo (ISPM 15 standartas), kitaip ji bus konfiskuota JK.

7. Kaip apdraudžiami kroviniai vykstanti į JK?

Apdraudimas yra būtinas, tačiau standartinis „CMR“ draudimas, kurį turi dauguma vežėjų, dažnai apsaugo tik 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai labai maža suma. Jei vežate brangias elektronines dalis ar vertybes, tokis draudimas nebus pakankamas.

Rekomenduoju pasirūpinti papildomu krovinių draudimu („All Risk“). Jis padengia rizikas nuo vagystės, gaisro, avarijos net ir tada, kai vežėjas nėra kaltas (pavyzdžiui, jei krovinys pavogtas stovint saugomoje aikštelėje). Verta paminėti, kad JK rinkoje vagysčių rizika, ypač pietryčių dalyje, išlieka didelė. Profesionalus organizatorius ne tik užtikrina, kad mašina būtų užrakinta, bet ir pasiūlyti tinkamą draudimą, kuris apsaugotų jūsų verslą nuo finansinių nuostolių.

8. Kas daroma, jei įvykia techninė gedimas ar avarija kelionės metu?

Tai blogiausias scenarijus, bet mes turime planą „B“. Jei mašina sugenda Vokietijoje ar Belgijoje, mūsų 24/7 dispetcherinė pasiūlo pagalbą vietoje. Jei gedimas nėra ištaisomas per 3–4 valandas, mes organizuojame perkrovą į kitą mašiną. Tai vadinama „transshipment“.

Greitas organizavimas šiuo atveju reiškia, kad mes turime patikimų partnerių tinklą visoje trasoje. Aš asmeniškai per savo karjerą susidūriau su situacijomis, kai reikėjo perkrauti krovinią sekmadienį ryte Vokietijoje. Dėl gerų santykių su vietiniais pagalbos tarnybomis tai pavyko padaryti per 5 valandas, ir krovinys vėluojo tik pusę dienos. Be tokio tinklo, krovinys galėtų stovėti dienomis. Klientui visada pranešame apie situaciją iš karto – mes neslėpiame problemų, mes jas sprendžiame.

9. Kaip susiformuoja kaina ir kodėl ji gali skirtis nuo paskutinio karto?

Kaina nėra fiksuota. Ji susiformuoja iš kelių komponentų: kuro kaina (kuri svyruoja), keltų bilietai (kurie brangsta priklausomai nuo sezono ir užimtumo), ir, svarbiausia, muitinės išlaidos. Taip pat įtakos tai rinkos pasiūla. Jeigu tą savaitę yra daugiau reisų į JK nei pirkėjų, kaina gali kristi, tačiau dažniau būna atvirkščiai.

Taip pat reikia atsižvelgti į priedus, tokius kaip „London Low Emission Zone“ (LEZ) ar „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) mokesčiai, jeigu reikas važiuoja į Londoną. Senesnės mašinos neturi teisės važiuoti į centrą be mokesčio, kuris gali siekti šimtus svarų. Visada pateikiu klientams skaidrą kainos sudėtį, kad jie matytų, kur eina pinigai ir kodėl „greitas reisas“ gali kainoti brangiau nei standartinis – dėl bilietų paskutinės minutės pirkimo ar priverstinio perkrovimo.

10. Kaip klientas gali padėti pagreitinti procesą?

Geriausias dalykas, kurį gali daryti klientas – tai pateikti tikslius ir išsamius duomenis laiku. Dažnai vėlavimai įvyksta ne todėl, kad vairuotojas vėluoja, todėl, kad klientai vėluoja pateikti komercines sąskaitas ar prekių svorius.

Jei galite pateikti prekių sąrašą su svoriais ir HS kodais dar prieš mašinos atvykimą, mes galime iš anksto padaryti muitinės deklaracijas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad prie krovinio įkrovimo vietos būtų pakankamai vietos sunkvežimiui manevruoti. Dažnai praleidžiame valandas tiesiog todėl, kad vairuotojas negali priartėti prie rampos miesto centre. Atviras ir greitas komunikacija su dispetcheriu – tai pusė sėkmės.

Išvada

Greitas kelionių organizavimas į ir iš Jungtinės Karalystės šiandien yra menas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslo. Jau daugiau kaip 20 metų stebiu šią rinką, ir galiu pasakyti vieną: niekas nevyksta savaime. Kiekviena sėkminga siunta yra rezultatas gero planavimo, tinkamų dokumentų ir partnerių, kuriuos galima pasitikėti.

Nors „Brexit“ sudarė papildomų barjerų, jis nepanaikino poreikio prekiauti ir keliauti. Tiesiog pasikeitė taisyklės. Suprasdamas jas ir pasikliaudamas profesionaliais logistika, jūsų verslas gali veikti sklandžiai, nepaisant geografinių ir biurokratinių atstumų. Svarbiausia – nebijoti klausti ekspertų ir laiku reikti pagalbos. Logistika nėra tik prekių pernešimas iš taško A į tašką B; tai užtikrinimas, kad jūsų verslo pažadas klientui bus išpildytas laiku ir saugiai.