Greitas ir saugus transportas į Jungtinę Karalystę be rūpesčių

Jau daugiau nei dvi dešimtmetis dirbu tarptautinių vežimų srityje, per tą laiką matyta viskas – nuo smulkių siuntinių, kurie pasirodė per sunkūs, iki milžiniškų projektinių krovinių, kurie tilpo tik į specialią techniką. Tačiau viena visada išlieka nepakitusi: kliento noras, kad jo prekės pasiektų adresą tikslai laiku ir sažiningai. Šiandien kalbėsime apie vieną populiariausių, bet kartais ir sudėtingiausių kryptų – Jungtinę Karalystę.

Po „Brexit“ situacija kiek pasikeitė, tačiau tai nereiškia, kad transportas turi tapti galvos skausmu. Atvirkščiai, su teisinga žinių ir patirtimi gali pasiekti tokį efektyvumą, apie kurį anksčiau net negalvojote. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu subtilybes ir padėsiu suprasti, kaip organizuoti logistiką taip, kad galėtumėte ramiai miegoti, o jūsų prekės važiuotų į tikslą.

Jungtinė Karalystė yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, ar tai elektros prekės, maisto produktai, ar statybinės medžiagos, rinka ten didžiulė. Tačiau kelias į JK nėra tiesus ir paprastas kaip į Vokietiją ar Lenkiją. Ten jau kurį laiką veikia kitokie muitinės režimai, reikalingi papildomi dokumentai ir, svarbiausia, ypatingas dėmesys planavimui.

Kodėl taip svarbu rūpintis ne tik kaina, bet ir procesu? Nes pigu gali būti tik tuomet, kai prekės nepristatomos vėlai, o muitinėje neįvyksta nesusipratimų, užkertančių kelią kelerioms dienoms. Mano darbo filosofija visada buvo paprasta: geriausia logistika – ta, kurią klientas nepastebi, nes ji veikia kaip laikrodis. Tad kaip pasiekti šį idealą? Ką reikia žinoti, norint išvengti eilių prie Anglijos pakrantės ir papildomų išlaidų? Žemiau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su krovinių gabenimu į JK.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau 10 klausimų, kurie man dažniausiai kyla pokalbiuose su verslo atstovais ir privačiais asmenimis, planuojančiais siuntą į Britaniją. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir aktualiausia informacija.

1. Kiek laiko trunka krovinių pristatymas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo to, ką mes vadiname „pristatymu“. Jei kalbame apie transito laiką, t. y. tą laiką, kurį vairuotojas praleidžia kelyje nui įkrovos iki iškrovos, tai standartinis FTL (pilnas krovinys) reisas paprastai trunka nuo 3 iki 5 dienų.

Tačiau turiu paaiškinti, kas įeina į šį laiką. Maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją. Svarbiausias „bottleneck“ (geriau lietuviškai – siauradvis) – jūros perėjimas. Dažniausiai naudojami keltai Kalė–Doveris arba Eurotunelis. Čia susidaro didžiausios eilės, ypač po „Brexit“, kai kiekvienas krovinys turi būti patikrintas muitinėje.

Jei siunčiate dalinį krovinį (LTL – Less than Truckload), laikas gali šiek tiek prailgėti, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas sunkvežimis sandėlyje (konsolidacija), o paskui dar gali būti kelios iškrovos viename reise. Taigi, planuokite maždaug 4–7 darbo dienas standartiniam siuntiniui. Jei reikalingas skubus pristatymas „rytoj“, turime žiūrėti į aviacinį transportą, kuris yra daug brangesnis, bet užtikrina greitį.

2. Kokius dokumentus būtina parengti sėkmingam vežimui po „Brexit“?

Anksčiau pakakdavo CMR ir sąskaitos faktūros. Dabar situacija kitokia. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl kiekvienas krovinys turi išlaikyti eksporto ir importo muitines procedūras. Nuoširdžiai sakant, tai dažniausiai būna pagrindinė vėlavimo priežastis.

Būtini dokumentai yra šie: 1. Prekybinė sąskaita (Commercial Invoice): Turi būti išduota angliškai, nurodyant tikslų prekių aprašymą, svorį, vertę ir prekių kodus (HS kodus). Be HS kodų muitinė neleis praeiti. 2. Pakuotės sąrašas (Packing List): Padeda muitinės pareigūnams patikrinti, ar viskas atitinka. 3. EORI numeris: Tiek siuntėjas (Lietuvoje), tiek gavėjas (JK) privalo turėti galiojantį EORI numerį. Jei gavėjo jo nėra, krovinys gali būti užstrigęs uoste, o saugojimo išlaidos kilti į dangų. 4. Muitinės deklaracijos: Jos dažniausiai ruošiamos elektroninėje sistemoje (NCV arba tiekėjo deklaracija). Mūsų kaip ekspertų užduotis – užtikrinti, kad šios deklaracijos būtų pateiktos iki pat krovinio atvykimo į uostą, taip vengiant „Clearance“ delay.

Be šių dokumentų, jei gabenate maisto arba gyvūnų kilmės produktus, reikės sveikatos sertifikatų. Neteisingai užpildyta sąskaita faktūra gali atimti 2 dienas iš pristatymo termino.

3. Kaip formuojasi kaina ir kodėl ji svyruoja?

Kainos formavimas – ne tik degalų klausimas. Daugelis klientų nusteina, kai pamato, kad kaina į JK yra didesnė nei į tas pačias atstumu esančias Italiją ar Prancūziją. Kodėl? Pagrindiniai komponentai yra šie: * Keltų bilietas (Ferry ticket) arba Tunelio mokestis: Tai labai brangus elementas. Keltų kainos priklauso nuo metų laiko, dienos (savaitgalis brangiau) ir, svarbiausia, nuo transporto priemonės aukščio bei svorio. * Muitinės brokerio paslaugos: Nuo „Brexit“ kiekvienam siuntiniui reikalingas brokeris abiejose pusėse (eksportas į ES ir importas į JK). Tai paslauga, už kurią reikia sumokėti. * Degalų priedas (Fuel surcharge): Jis kinta kas savaitę priklausomai nuo naftos kainos rinkoje. * Priedai „Užsakymo valandai“ (Order fee): Jei krovinys turi būti pristatytas į konkretų laiką (pvz., tarp 9:00 ir 11:00 ryto), uoste ar paskirties vietoje gali būti taikomi papildomi mokesčiai už greitį.

Visada stengiuosi aiškiai klientui paaiškinti kainos struktūrą, kad nebūtų staigmenų. Taip pat verta paminėti, kad Jungtinėje Karalystėje yra aukštas C charge mokestis už įvažiavimą į Londoną (jei krovinys ten keliauja), taip pat ULEZ zonos, kurios taiko mokesčius už neekologiškus sunkvežimius.

4. Kokį maršrutą pasirinkti: keltą arba Eurotunelį?

Abudu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo to, kur yra paskirties vieta JK.

Eurotunelis (Folkestone – Calais): Tai yra greičiausias būdas persikelti per Lamanšą. Kelionė truko vos 35 minutes. Vagonuose vairuotojas gali pailsėti. Jis yra patogesnis, jei vairuotojas turi griežtą poilsio laiko limitą. Tačiau jis brangesnis ir turi griežtesnius reikalavimus dėl pavojingų krovinių (ADR) – kai kurie juos neveža.

Keltai (Dover, Calais, Dunkirk, taip pat Hook of Holland – Harwich): Tradicinis būdas. Trunka ilgiau (1,5–2 val.), bet dažniau yra pigesnis. Taip pat yra daugiau išvykimų pasirinkimų. Jei krovinys važiuoja į šiaurę Anglijos (pvz., į Mančesterį ar Liverpulį), kartais ekonomiškiau važiuoti keltu iš Zeebrugge (Belgija) į Hull arba iš Roterdamo į Felixstowe/Harwich. Nors šie maršrutai ilgesni, jie leidžia apvažiuoti spūstis pietryčiuose ir pristatyti prekes greičiau į šiaurines rajonus.

Kaip patyręs ekspertas, visada įvertinu ne tik bilieto kainą, bet ir prognozuojamas eiles. Jei Doverio uoste yra „Operational issues“ (techniniai trikdžiai arba muitinės streikai), aš nedelsiu nukreipiu transportą per Tunelį arba šiaurinius uostus.

5. Ar yra prekių, kurios draudžiama arba sunku vežti į JK?

Taip, ir čia reikia būti labai atidžiam. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė priėmė griežtus apribojimus, susijusius su gyvūnų kilmės produktais (POAO – Products of Animal Origin). Nebeįmanoma taip paprastai įvežti dešros sūrio ar kiaušinių dėžės (kaip tai darė vairuotojai anksčiau savo reikalams) be sudėtingų veterinarinių sertifikatų.

Taip pat griežtai kontroliuojami augalai ir sėklos, siekiant išvengti kenkėjų patekimo į JK salas. Jei verslas planuoja eksportuoti maisto produktus, būtina iš anksto susitarti su vietiniais sveikatos apsaugos organais (DEFRA) ir gauti leidimus.

Kita kategoriškai draudžiama sritis – nelegalios medžiagos, ginklai, daugelis pavojingų medžiagų (be specialių leidimų), ir gaminių, pažeidžiančių intelektinę nuosavybę (pvz., falsifikuotos prekės). Muitinės JK tarnybos yra labai gerai aprūpintos skeneriais ir informacija, todėl bandymas slysti su tokia siunta baigiasi konfiskacija ir baudomis.

6. Kaip užtikrinti, kad krovinys bus pakrautas saugiai ir nepažeistas?

Tai mano „obsesija“ per 20 metų. Daugelis klientų mano, kad tai yra vairuotojo arba logistikos įmonės darbas, tačiau klientas taip pat turi atsakomybę. Svarbiausia taisyklė – krovinys negali judėti.

Naudojame standartines paletės (EUR 120x80 cm arba UK 120x100 cm). Būtina, kad prekės būtų tvarkingai sukrautos, nesulygintos virš paletės kraštų. Jei prekės minkštos (pvz., maišai su miltais), jos turi būti apvyniotos stipria plėvele (stretch film) ir, jei įmanoma, uždėtas viršutinis apsauginis dangtis (cap sheet).

Svarbu ir tai, kaip prekės užfiksuotos paletėje – ar yra naudojamos juostos (straps), ar dėžės suklijuotos. Aš visada patariu klientams daryti „bandomąjį stūmimą“ sandėlyje prieš įkrovą – jei dėžė pasislenka nuo silpnos pagalvėlės, vairuotojas kelioje sustabdžius sunkvežimį gaus griuvėsius. Taip pat būtina aiškiai pažymėti krovinius etiketėmis su adresu, kontaktiniu telefonu ir siuntos numeriu. Tai greitina iškrovą JK sandėliuose.

7. Kas nutinka, jei paskirties vietoje nėra kam priimti krovinį?

Tai klasikinis scenarijus, kuris kainuoja pinigus ir nervus. JK sandėlių tvarka dažnai labai griežta – jei vairuotojas atvyksta be išankstinio pranešimo (booking) arba vėluoja, jis gali būti nepriimtas.

Jei vairuotojas atvyksta, o sandėlis uždarytas (pvz., pamiršota, kad yra šventė JK, kuri Lietuvoje nešvenčiama), arba gavėjas negali priimti (pvz., neturi vietos), prasideda problemos. Vairuotojas turi laukti. Lietuvoje galima laukti valandą-dvi, tačiau JK laukimo mokestis (waiting time) prasideda dažnai nuo pirmosios valandos (pvz., 50–100 GBP per valandą), o po 2–3 valandų jis gali padvigubėti.

Be to, jei krovinys nepriimamas tame dienoje, gali tekti važiuoti į „Secure parking“ (saugų stovėjimą aikštelę), kuris taip pat mokamas. Todėl a visada kelią dieną iki pristatymo susisiekiu su gavėju (arba tą darba atlieka mūsų brokeris) ir patvirtinu „Delivery slot“ (pristatymo laiką). Komunikacija čia išgelbėja daugiau nei važiavimo greitis.

8. Kuo skiriasi dalinio (LTL) ir pilno (FTL) krovinio transportas, ką pasirinkti?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto ir skubos.

FTL (Full Truck Load): Jūsų krovinys užima visą sunkvežimį. Privalumai: krovinys važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį), mažesnė pažeidimo rizika, nes niekas nebera ir neiškrauna kitų prekių, greitesnis pristatymas. Trūkumas: brangesu, jei turite tik keletą paletų.

LTL (Less than Truck Load): Jūsų prekės važiuoja kartu su kitų klientų krovinais. Privalumai: pinigai sutaupomi, nes mokate už užimtą vietą/metus. Trūkumai: ilgesnis pristatymo laikas (reikia surinkti visą sunkvežimį Lietuvoje ir iškrauti kelis JK), didesnė rizika, kad krovinys gali nukentėti nuo kitų krovinių (pvz., jei greta stovi sūrio kubilai, kurie gali nutepti dėžes), daugiau dokumentų (kiekvienam siuntiniui atskira sąskaita).

Jei prekės yra trapios arba labai brangios, visada patariu rinktis FTL arba bent jau dalinį krovinį, bet su užtikrintu „VIP“ apdorojimu (pvz., nekrauti ant viršaus).

9. Ar mano krovinys yra apdraustas?

Tai klausimas, apie kurį dažnai užmirštama, kol nėra per vėlu. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau atsakomybės ribos yra labai žemos. Standartinė CMR draudimo suma yra apskaičiuojama pagal specialias SDR (Special Drawing Rights) priemonės – dažniausiai tai svyruoja apie 8–10 EUR už kilogramą.

Ką tai reiškia praktiškai? Jei vežiate 1 paletę elektros detalių, vertos 10 000 EUR, o svorio 500 kg, ir ji dingsta arba sudegsta, vežėjas atsakys tik už 500 kg x ~10 EUR = 5000 EUR. Likusius 5000 EUR turite siekti patys, jei neturite papildomo draudimo.

Todėl aš visada raginu savo klientus susirasti krovinio draudimą (Cargo Insurance). Jis kainuoja nedaug (paprastai procentas nuo prekių vertės), bet užtikrina ramybę. Mūsų įmonė siūlo draudimo galimybę, tačiau klientas gali tai daryti ir savarankiškai. Svarbiausia – suprasti, kad „vežėjo atsakomybė“ nėra tas pats, kas „visiška draudimo apsauga“.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo partnerį?

Rinka pilna įmonių, siūlančių „pigiausius vežimus“. Tačiau per 20 metų išmokau, kad pigiausiai dažnai pasidaro brangiausiai. Kaip atpažinti profesionalą?

• Licencijos: Patikrinkite, ar įmonė turi galiojančią vežėjo licenciją (Lietuvoje – Transporto licencija).
• Patirtis būtent su JK: Ne kiekvienas įmonės vadybininkas supranta „Brexit“ niuansus. Jei jie klausia „O, ar mums reikia EORI?“, bėkite.
• Apžvalgos: Pasidomėkite, ką klientai sako Google ar „Facebook“ rekomendacijose.
• Prieinamumas: Ar galite susisiekti su jais ne tik darbo laiku? Jei atsiranda problemą penktadienio vakarą Doverio uoste, ir niekas neatsiliepia iki pirmadienio, jūsų krovinys stovi ir kaupia arešto mokestį.
• Aiškus sandoris: Sutartyje turi būti aiškiai išdėstyta, kas atsitinka su delspėjimu, kas atsakinga už muitines procedūras ir koks yra mokestis už laukimą.

Patikimas partneris nebus niekada pigiausias, nes jis investuoja į gerus vairuotojus, techniką ir, svarbiausia, į savo brokerių tinklą, kuris gali „ištraukti“ jūsų siuntą iš sunkios situacijos.