Greitas ir saugus krovinių pervežimas į Angliją ir atgal: Eksperto vadovas

Tarptautiniai pervežimai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (Anglijos) yra vienas aktyviausių ir reikšmingiausių logistikos koridorių Europoje. Nepaisant to, kad po „Brexit“ procesas pasikeitė ir tapo šiek tiek sudėtingesnis, prekybos bei žmonių migracija srautai nedidėja – tik tobulėja organizacinių sprendimų kokybė. Dirbant šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, stebiu, kaip pasikeitė klientų lūkesčiai: anksčiau svarbiausia buvo tik kaina, šiandien – pirmoje vietoje yra patikimumas, greitis ir aiškus procesų supratimas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia moderni logistika šiame maršrute. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi, siųsti prekes verslui, ar galutinai grąžinti nusipirktus baldus iš Anglijos – tikslus supratimas apie tai, kaip vyksta pervežimas, padės išvengti nereikalingų nervų, vėlavimų ir papildomų išlaidų. Kadangi maršrutą „Lietuva – Anglija“ nulemia ne tik atstumas, bet ir specifiniai muitinės reikalavimai bei geografiniai ypatumai (Lamanšo sąsiauris), visi procesai turi būti suderinti iki smulkmenų.

Rinkoje pasiūla yra didžiulė – nuo didelių tarptautinių koncernų iki mažų, „vieno vairuotojo“ vežėjų. Tačiau norint užsisakyti tikrai greitą pervežimą, svarbu ne tik pasirinkti transportą, bet ir teisingai parengti siuntą, suprasti dokumentacijos niuansus bei žinoti, ką tiksliai reiškia terminas „greitas“ logistikoje. Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus, kurie padės Jums jaustis savožiškai planuojant siuntą į Angliją ir atgal.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pervežimas iš Lietuvos į Angliją ir atgal?

Laiko框架as priklauso nuo pasirinkto pervežimo metodo, tačiau turėtume skirti teorinį ir praktinį laiką. Idealiu atveju, kai užsakomas „ekspresinis“ pervežimas (t. y. pilna mašina Jūsų kroviniui, be sustojjimų pas kitus klientus), kelionė įvyksta per 2–3 dienas. Vairuotojas važiuoja be pertraukų (laikydamasis poilsio režimo), kelionė į uostą (Ostendą, Calais'ą ar Dunkirk'ą) trunka apie 18–20 valandų, paskui perkėlimas per Lamanšo sąsiaurį (1–4 valandas priklausomai nuo eilės ir rūšies) ir važiavimas iki galutinio taško Anglijoje.

Tačiau dažniausiai klientai renkasi pigesnį variantą – dalinį krovinį (kai vienoje mašinoje vežami kelių klientų daiktai). Tokiu atveju terminas prailgėja iki 5–7 darbo dienų (Lietuva – Anglija) ir atvirkščiai. Tai susiję su tuo, kad logistikos kompanija turi surinkti pilną mašiną arba pakankamai kiekį krovinių, kad maršrutas būtų ekonomiškai naudingas. Taip pat reikia atsižvelgti į muitinės procedūras, kurios po „Brexit“ gali užtrukti nuo kelias valandų iki vienos dienos, jei dokumentacija yra neteisingai parengta. Mano patirtis rodo, kad geriau planuoti siuntą savaitės iki šios (krovininiai keleiviai) ir turėti laiko atsargas, ypač jei siunčiate svarbias verslo prekes.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimus ir ar reikia muitinės deklaracijų?

Tai, kad Didžioji Britanija paliko Europos Sąjungą, padarė didžiausią įtaką logistikai per pastaruosius dešimtmetį. Iš esmės, Anglija (JK) dabar yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi nedidelė dovanų dėžutė, privalo būti deklaruojama muitinėje. Nebėra paprasto „važiavimo per sieną“, kaip buva anksčiau važiuojant į Vokietiją ar Lenkiją.

Praktikoje tai atrodo taip: jei siunčiate prekes į Angliją, Lietuvoje turi būti padarytas eksporto muitinės išforminimas (EX1 deklaracija), o atvykus į Angliją – importo deklaracija. Atvejais, kai siunčiate asmeninius daiktus (pvz., persikeldamą gyventi), taikomi atleidžiamieji režimai (Transfer of Residence), tačiau tam reikia pateikti specifinius dokumentus (pvz., T2L formą arba nekilnojamojo turto nuomos/pirkimo sutartį, įrodančią, kad gyvenote JK ne mažiau kaip 12 mėnesių ir dabar grįžtate į ES, arba atvirkščiai). Jei šių dokumentų nėra, siunta gali būti sulaikyta muitinėje, o gavėjas Anglijoje privalės sumokėti PVM ir importo mokesčius. Todėl, užsisakydamas pervežimą, visada klauskite brokerio paslaugų – tai sutaupys Jums daugiau nei vieną dieną.

3. Kaip apskaičiuojamas pervežimo kainas ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose nėra fiksuota, ji yra dinamiška kaip biržos kursai. Pagrindinis komponentas yra kuras – jo kaina svyruoja, todėl dažnai taikomos degalų priedos. Taip pat kainą lemia sezoniškumas: prieš Kalėdas, Naujuosius metus ar vasaros atostogų pradžią kainos šokteli dėl didelio paklausos ir trūkumo laisvų vairuotojų.

Esminis faktorius yra krovinio tūris arba svoris. Pervežėjai dirba pagal užimtą vietą mašinoje (m3) arba metrus (running meters). Jei turite tik kelias dėžes, galėsite sumokėti už konkretų vietą (pvz., 1 m3). Jei pervežate baldus, reikės žinoti, kiek vietos jie užims „korpuse“. Taip pat svarbu adreso tipas: ar vairuotojas gali tiesiogiai atvažiuoti prie durų su sunkiasveikiu sunkvežimiu (40 tonų), ar reikės naudoti mažesnę mašiną (pvz., 3,5 ar 7,5 tonų) dėl siaurų gatvelių miesto centre. Mažesnės mašinos reikalauja daugiau laiko ir dažniau yra brangesnis vieneto kaina. Negaliu pamiršti ir Lamanšo perkėlimo kainos, kurią taip pat dažnai skaičiuoja atskirai, priklausomai nuo to, ar kelionė planuojama dieną, ar naktį.

4. Kas yra „krovininiai keleiviai“ (groupage) ir kodėl tai populiariausia paslauga?

Terminas „krovininiai keleiviai“ (angliškai – groupage arba part load) reiškia, kad Jūsų siunta keliauja kartu su kitais klientų siuntomis tame pačiame sunkvežimyje. Tai yra labiausiai paplitęs būdas pervežti mažesnius kiekius krovinių (nuo 1 iki 15 m3) tarp Lietuvos ir Anglijos.

Šio paslaugos privalumas – kaina. Jūs sumokate tik už užimamą vietą, o ne už visą mašiną. Trūkumas – laikas. Kadangi vairuotojas turi apsilankyti ir pas Jus, ir pas kitus klientus, maršrutas sudaromas labai optimizuotai, tačiau tai reikalauja daugiau laiko. Paprastai vairuotojas surinką krovinius Lietuvoje (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), važiuoja į Angliją, ten iškrauna viską ir paskui vėl renka naujus krovinius grįžimui. Mano patarimas: jei Jūsų krovinys nėra skubus, rinkitės šį variantą – jis ekonomiškas ir leidžia sutaupyti iki 50–70 proc. lyginant su ekspressu. Tačiau būkite pasiruošę, kad tikslios atvykimo datos nėra įmanomos nustatyti iš karto – dažniausiai vairuotojas skambina prieš 1–2 dienas prieš atvykdamą.

5. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui?

Dokumentų tvarka yra pusė sėkmės. Esminis dokumentas yra prekių siuntos vairuotojo sąrašas (angliškai – CMR consignment note), tačiau jį užpildo pervežėjas. Ką turi padaryti klientas? Pirmiausia, reikia sudaryti detalių prekių ar daiktų sąrašą (inventoriaus sąrašas). Jis turi būti parašytas lietuvių (arba anglų) kalba, nurodant apytikslę vertę (jei tai asmeniniai daiktai) ir prekių kiekį.

Jei siunčiate prekes verslui (B2B), būtinas PVM mokėtojo kodas ir komercinė sąskaita-faktūra. Be šių dokumentų nebus įmanoma atlikti eksporto procedūros. Jei siunčiate asmeninius daiktus (B2C), būtina nurodyti savo asmens kodą arba paso numerij deklaracijai. Jei krovinį sudaro brangios elektronikos ar vertybiniai daiktai, verta paminėti jų serijinius numerius. Dažnai klientai nuožmūgiai rašo „baldai“ ar „drabužiai“, tačiau muitinėje gali kilti klausimų, jei dėžėje yra kažkas, kas nėra sąraše. Gera praktika – fotografuoti turinį prieš supakuojant (ypač jei daiktai naudoti), tai padės ginčytis su draudimo kompanija jei nutiks gedimas.

6. Ar kroviniui reikalingas draudimas ir kaip jis veikia?

Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai pamirštama kol nevyksta incidentas. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau ši atsakomybė yra ribota. Standartinė atsakomybė dažnai siekia tik kelias eurus už kilogramą (pvz., 8.33 SDR/kg), kas elektronikos ar brangių baldų atveju yra labai mažai.

Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą („All Risks“). Jis paprastai kainuoja apie 0,5–1 proc. nuo krovinio vertės. Jei Jums svarbu, kad, iškritus mašinai į duobę ar užsidegus padangai, gautumėte visą vertę, draudimas būtinas. Tačiau svarbu suprasti: draudimas nedengia netinkamo pakavimo. Jei Jūs supakosite LCD televizorių į paprastą dėžę be putų, ir jis sulūžs nuo virpesių, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensacijos, nurodydama „pakavimo trūkumą“. Profesionalus pervežėjas visada patars, kaip saugiai supakuoti brangų krovinį, o jei naudojate jų pakavimo paslaugas, draudimas veiks be problemų.

7. Kas yra draudžiama vežti, ir kodėl svarbu tai paskelbti iš anksto?

Kiekviena šalis turi savo sąrašą draudžiamų arba ribotų prekių. Bendrai kalbant, į Angliją negalima vežti ginklų be leidimų, narkotinių medžiagų, kai kurių maisto produktų (pvz., mėsos ar pieno produktų iš šalių, kuriose yra ligų), taip pat pavojingių medžiagų (ADR) be specialios licencijos.

Dažna problema yra alkoholio ir tabako gaminių kiekiai. Asmeniniam naudojimui galima vežti ribotus kiekius (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus), tačiau jei būsite bandyti vežti didesnius kiekius be mokesčių apmokestinimo, tai bus laikoma kontrabanda arba prekyba ir krovinys gali būti konfiskuojamas, o Jums gresiant baudos. Taip pat būkite atsargūs su augalais ir sėklomis – Anglija turi griežtas fitosanitarines taisykles, kad išvengtų kenkėjų patekimo. Prieš užsakydami pervežimą, visada geriau paklausti logistikos specialisto dėl specifinių produktų, norint išvengti nesusipratimų sienoje.

8. Kaip vyksta krovinio sekimas ir kaip susisiekti su vairuotoju?

Anksčiau sekimas buvo labai primityvus – skambindavo dispečeriui ir klaupdavo, kur mašina. Šiandena situacija kitokia. Didžioji dali profesionalių pervežimo kompanijų naudoja GPS stebėjimo sistemas. Klientui dažnai suteikiamas nuoroda, kurioje galima matyti mašinos vietą realiu laiku.

Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: vairuotojas vairuoja. Pagal saugumo taisykles (ir įstatymus), jis negali atsiliepti į telefoną ar rašyti pranešimų važiuodamas. Dažnai klientai nervinasi, kai vairuotojas neatsiliepia į pranešimus „WhatsApp“ ar „Viber“. Tai neprašmatnumas, o saugumo reikalavimas. Geriausias būdas susisiekti yra per dispečerinę centrą. Dispečeris gali susisiekti su vairuotoju, kai šis pasilieka poilsio pertraukoje, ir perduoti informaciją. Jei užsakote pervežimą, visada gaukite ne tik vairuotojo, bet ir dispečeriaus telefono numerį – tai Jūsų raktas į ramybę.

9. Kuo skiriasi adresas-užsakymas (address to address) nuo atsiėmimo terminaluose (terminal to terminal)?

Šis pasirinkimas lemia ne tik kainą, bet ir patogumą. „Adresas į adresą“ reiškia, kad vairuotojas atvyksta tiesiai pas Jus (į namus, sandėlį, biurą), padeda įkelti ir iškelti krovinį. Tai patogiausias variantas, tačiau brangesnis, ypač jei Jūsų adresas yra toli nuo pagrindinių automagistralių.

„Terminalas į terminalą“ reiškia, kad Jūs patys pristatote krovinį į sandėlį Lietuvoje (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune), o Anglijoje jį turi atsiimti gavėjas iš vietinio sandėlio (pavyzdžiui, Londono priemiesčiuose ar Birmingeme). Šis variantas yra pigesnis, nes pervežėjas sutaupo laiko ir degalų nevažiuodamas į atokius taškus. Tačiau čia reikia atsižvelgti į terminalų darbo laiką – dažniausiai tai darbo dienomis 8:00 iki 17:00. Jei negalite pristatyti darbo laiku, šis variantas gali netinka. Mano patarimas: jei krovinis didelis ir sunkus (pvz., pianinas), geriau mokėti už „adresas į adresą“, nes patiems gabenti jį į terminalą gali būti brangiau ir pavojingiau.

10. Ką daryti, jei atvykus krovinį jis yra pažeistas ar trūksta dalių?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį reikia žinoti. Pirma, niekada nepasirašykite dokumentų (CMR), jei pastebėjote pažeidimus. Vairuotojas yra atsakingas už krovinį iki to momento, kol Jūs pasirašote dokumentą, jog krovinią perėmėte.

Jei pastebėjote, kad dėžės sutrūkinėjusios ar drėgnos, turite tai užrašyti CMR dokumente („protokole“) kartu su vairuotoju. Nufotografuokite pažeidimus vietoje. Po to nedelsdami susisiekite su pervežėju arba brokeriu. Jei pažeidimai pastebimi tik išpakavus daiktus (vidiniai sužalojimai), turi būti sudarytas „sužalojimo akto“ (damage report) per 7 dienas nuo pristatymo. Be šių žingsnių draudimo kompanija atsisakys priimti pretenziją. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų sprendžiamos taikiai, jei viskas užfiksuota akimirką. Būkite atidūs tikrinant krovinį, net jei vairuotojas skuba – tai Jūsų teisė ir interesas.

Išvada

Užsisakyti greitą pervežimą į Angliją ir atgal šiandien reiškia ne tik pasirinkti mašiną, bet ir suprasti visą logistinę grandinę. Nuo tikslaus inventoriaus sąrašo parengimo iki svarstymo dėl draudimo ir krovinio tipo pasirinkimo – kiekvienas detalis turi įtakos sėkmei. Nors pasaulis po „Brexit“ tapo biurokratiškesnis, profesionalios logistikos kompanijos sugebia adaptuotis ir užtikrinti sklandžią prekių bei daiktų eigą.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti, kad greitis logistikoje – tai ne tik mašinos greitis, bet ir paruošimo kokybė.