Greitas ir saugus keleivių pervežimas į Angliją ir iš jos: Visas Gidas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, būdamas šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių judėjimas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Dar ne taip seniai kelionė į „Angliją“, kaip visiems įprasta vadinti Didžiąją Britaniją, buvo asocijuojama su daugvalandžiu vargimu rūkytais autobusais, neaiškiais laikais ir dideliu stresu. Šiandien situacija yra radikaliai kitokia. Rinka subrendo, o kliento reikalavimai dėl komforto ir ypač saugumo išaugo daugiau nei kelis kartus.

Keleivių pervežimas į užsienį, o ypač toli į vakarus – į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar kitus Didžiosios Britanijos miestus – tai ne paprasta transporto paslauga. Tai sudėtingas logistikos procesas, reikalaujantis ne tik techninio pasiruošimo, bet ir gilaus žinojimo apie tarpvalstybinius keleivių pervežimus, vizų reikalavimus (ar jų nebuvimą), muitinės procedūras Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje ir pačioje Anglijoje, bei, žinoma, fizinio pasiruošimo kelyje.

Šiame straipsnyje neapsiribošime sausais faktais. Siekiu paaiškinti, kaip šiuolaikinė pervežimų industrija veikia „iš vidaus“, ką turėtumėte žinti renkantės pervežėją ir kodėl brangiausias kriterijus – tai ne kaina, o jūsų saugumas ir laiko taupymas. Suprasdami mechanizmą, galėsite drąsiau planuoti savo keliones verslui, poilsiui ar gyvenimui užsienyje.

Kai kalbame apie greitą ir saugų pervežimą, turime omenyje integraciją: šiuolaikiniai, techniškai tvarkingi mikroautobusai, patyrę vairuotojai, kurie gerbia kelių eismo taisykles ir žino poilsio režimus, bei sklandžus komunikacijos procesas. Po „Brexit“ pasikeitė ir dokumentų tvarkymas, kas taip pat įtakoja kelionės trukmę. Todėl labai svarbu, kad transporto kompanija nebūtų tik tarpininkas, o orentuota į ilgalaikę partnerystę ir kokybę.

Štai išsamus vadovas, padėsiantis suprasti šios srities niuansus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda mano praktikoje. Jie padės išvengti nesusipratimų ir geriau pasiruošti kelionei.

1. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, tačiau atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo maršruto ir krovinio (keleivių) išsidėstymo. Jei kalbame apie tiesioginį reisą be nereikalingų sustojimų, nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono kelionė trunka apie 24–30 valandų. Tačiau reikia atsižvelgti į keletą kritinių veiksnių.

Pirmiausia, tai atstumas. Jis siekia apie 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo to, kurį anglišką miestą reikia pasiekti. Antra, ir svarbiausia – tai vairuotojo poilsis. Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės taisykles, vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, taip pat turi ilgesnį poilsį (9 arba 11 valandų) per 24 valandų laikotarpį. Profesionalios kompanijos niekada netaiko ant vairuotojo, kad jis „nubėgtų“ kuo greičiau, nes tai tiesiogiai kelia pavojų saugumui.

Be to, įtakos turi ir perėjimas per Lamanšą. Ar tai būs keltas (Dover-Calais ar Dover-Dunkirk), arba Eurotunelis, čia visada reikia skirti laiko dokumentų patikrinimui ir paties perkelimo procedūrai (apie 1–2 valandas). Jeigu maršrutas eina per Vokietiją, reikia susitvarkyti vokiškus „vignettes“ (kelių mokesčius), o Olandijoje ir Belgijoje taikomi kiti mokesčiai. Visos šios smulkmenos sudaro galutinį laiką, todėl verta pasitikėti tiekėju, kuris nurodo realų laiką, o ne optimistiškus „fantazijų“ skaičius.

2. Kokius dokumentus reikia tur�ti sėdint į mikroautobusą vykstant į Angliją po „Brexit“?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dokumentų tvarka pasikeitė, ir tai viena dažniausių klaidų šaltinių. Pirmiausia, kiekvienas keleivis privalo turėti galiojantį paso. Asmens tapatybės kortelė (LT ID kortelė) daugeliui atvejų nebėra tinkama dokumentu vykstant į JK, nors kai kurios išimtys gali būti (pvz., gyvenantys JK asmenys su išanksto registruota statusa), tačiau pagrindinis taisyklė yra tokia: pasas – privalomas.

Antra, jeigu keleivias yra Lietuvos pilietis ir vyksta trumpam (pvz., iki 6 mėnesių), jam nereikia vizos, tačiau jis gali būti paprašytas įrodyti savo tikslą ir grįžimo galimybes (pinigai, grįžimo bilietas, kvietimas). Jeigu keleivias vyksta dirbti, jam reikės turėti visus reikalingus leidimus (darbo vizą arba kita leidimą, pvz., settled status).

Trečia, svarbu yra vairuotojo dokumentacija. Kompanija privalo turėti visus licencijavimo dokumentus (Community Licence), kur leidžia atlikti komercinius pervežimus į JK. Be šių dokumentų, mikroautobusą gali neįleisti į šalies teritoriją arba suimti muitinėje. Patikimas pervežėjas visada patikrina savo keleivių dokumentus iš anksto, kad išvengtų nemalonių situacijų pasienio kontrolės punktuose, ypač prasidedant naujiems sezonams ar pasikeitus migracijos politikai.

3. Ar kelionė yra saugi? Kaip užtikrinamas keleivių saugumas kelyje?

Saugumas yra aukščiausias prioritetas mūsų srityje, ir tai ne tuščiai žodžiai. Per 20 metų pamatęs, kaip techninė pažanga ir griežtesnės kontrolės pagerino situaciją, galiu drąsiai teigti, kad šiuolaikinis mikroautobusas yra viena saugiausių transporto priemonių.

Saugumas pradedamas ne nuo to, kai mikroautobusas išvažiuoja iš garažo, o kai jis įsigyjamas. Profesionalios kompanijos naudoja tik naujus arba naujausius modelius (pvz., Mercedes-Benz Sprinter, VW Crafter arba Ford Transit), kurie turi aukščiausius „Euro 6“ arba naujesnius ekologinius standartus, kas taip pat užtikrina geresnį variklio valdymą. Šie automobiliai yra aprūpinti moderniomis saugumo sistemomis: ABS, ESP, trajektorijos kontrolės sistemomis, daugiau oro pagalvių, o svarbiausia – ribotuvais, kurie neleidžia viršyti leistino greičio (dažniausiai 90-100 km/val).

Be to, kiekvienas mikroautobusas prieš išvykstant į tolimą maršrutą praeina griežtą techninę apžiūrą. Tikrinamos padangos (jos turi būti geros, net žiemą nenaudojame „žiemos“ padangų dėl specifinių Anglijos oro sąlygų ir greitkelių priežiūros, o naudojame aukščiausios klasės universalias arba vasarines), stabdžių sistema, skysčiai, apšvietimas.

Vairuotojo režimas taip pat yra saugumo dalis. Mes naudojame tachograus, kuris fiksuoja vairavimo laiką, greitį ir poilsį. Tai neleidžia vairuotojui perdirbti ir užtikrina, kad jis prie vairo sėdi atsigavęs. Taip pat visi keleiviai privalo užsisegti saugos diržus, kas Lietuvoje ir Europoje yra griežtai kontroliuojama.

4. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi? Ar yra svorio apribojimų?

Bagažo klausimas dažnai sukelia konfliktų, todėl reikia aiškiai suprasti taisykles. Standartinis keleivio bilietas įpratęs apima vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir vieną rankinį bagažą, kurį galima padėti po sėdynėmis arba ant kelių.

Tačiau reikia atsižvelgti į mikroautobuso technines galimybes. Kiekvienas automobilis turi maksimalią leidžiamą apkrovą. Jeigu 8 keleiviai pasiims po 40 kg bagažo, mikroautobusas viršys svorio limitą, kas yra ne tik illegal (pavojinga), bet ir gali baigtis baudomis kelio policijos kontrolei, ypač Vokietijoje ar Anglijoje, kur svoriai tikrinami labai tiksliai.

Todėl, jeigu planuojate vežti daug daiktų (pvz., keliates į gyvenimą), būtinai praneškite apie tai užsakydami bilietą. Dažnai galima susitarti dėl papildomo vietos už papildomą mokestį, arba, jei reikalinga didelė siunta, rekomenduojame kreiptis į krovinių pervežimo paslaugas. Taip pat verta prisiminti, kad negalima vežti pavojingų medžiagų (degtukų, benzino, aerozolių) ir produktų, kurie gali sugadinti kitų keleivių daiktus (pvz., skysčių, kurie gali išsilieti). Patirtis rodo, kad geriau susiplanuoti bagažą kompaktiškai, nei vėliau stresuotis dėl to, kad jis netilps.

5. Kokiu maršrutu keliaujama? Ar sustojiami pasienio punktaiose?

Maršrutas parenkamas taip, kad jis būtų ne trumpiausias, o patogiausias ir greičiausias, atsižvelgiant į kelių būklę, mokesčius ir užstatymus. Dažniausias maršrutas eina per Lietuvą, Latviją (arba Lenkiją), vėliau per Vokietiją (A7 autobañas), Olandiją (arba Belgiją) ir iki Prancūzijos uostų (Calais ar Dunkirk), iš kur keltu arba tuneliu pasiekiamas Doveris Anglijoje.

Sustojimai pasienio punktaiose yra būtini, tačiau jie neilgi. Lietuvos pasienyje su Lenkija arba Latvija dažnai tikrinamas vairuotojo dokumentacija, tačiau dėl Šengeno zonos keleiviai dažnai neišlipa. Ilgiau užtrunka Prancūzijos ir Anglijos pasienyje (Dover). Čia atliekamos dvi kontrolės: Prancūzijos (išvykstant iš žemyno) ir Anglijos (įvažiuojant į salą). Anglijos pasienio kontrolė (UK Border Force) yra griežta – gali būti tikrinamas pasas, užduodami klausimai apie kelionės tikslą.

Be pasienio, maršrute numatyti techniniai sustojimai degalinėse kas 4–4,5 valandos. Čia keleiviai gali išlipti, pavalgyti, išsitiesti, papildyti telefonus ir naudotis tualetais. Mūsų tikslas – pasirinkti degalines, kurios yra saugios, švarios ir turi gerai aprūpintas maitinimo vietas (pvz., didelės Vokietijos ar Olandijos degalinės prie autostradų). Kartais, jei reikia, galima susitarti dėl papildomo sustojimo (pvz., pietums), tačiau tai visada aptariama iš anksto, kad neleistų kitiems keleiviams.

6. Ar galima užsisakyti bilietą iki durų (door-to-door) ar tik iki stoties?

Šiuolaikinė rinka siūlo abi galimybes, tačiau jos skiriasi ir kaina, ir logistika. Standartinis, pigesnis variantas yra pervežimas iki pagrindinių miestų stočių arba susirinkimo vietų (pvz., Vilniaus autobusų stotis, Londono Victoria stotis arba nustatyta vieta prie metro).

Tačiau daugelis klientų, ypač šeimos su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonės, renkasi „door-to-door“ paslaugą – tai yra pervežimas tiesiai iš namų durų Lietuvoje iki namų durų Anglijoje. Tai yra patogiausias būdas, nes nereikia rūpintis priemonių keitimu mieste, bagažo nešimu ar važiavimu miesto transportu.

Žinoma, „door-to-door“ paslauga kainuoja brangiau, nes reikia papildomo laiko ir degalų nuvažiuoti iki konkrečaus adreso, ypač jei jis yra toliau nuo pagrindinio maršruto (pvz., ne Londone, o mažame miestelyje Šiaurės Anglijoje). Taip pat reikia atsižvelgti į miestų apribojimus (Londono Low Emission Zone), kur gali būti draudžiama važiuoti senesniais automobiliais. Profesionalus pervežėjas visada iš anksto apskaičiuoja šias išlaidas ir informuoja klientą. Jeigu gyvenate toli nuo pagrindinio kelio, kompanija gali pasiūlyti artimiausią sutartą susitikimo vietą, taip sutaupydama jums pinigų.

7. Kaip vyksta bilieto užsakymas ir kokia yra atšaukimo tvarka?

Bilieto užsakymo procesas šiuo metu yra visiškai digitalizuotas. Dauguma kompanijų turi internetines svetaines, kur galite pasirinkti išvykimo vietą, datą, laiką ir įvesti keleivių duomenis. Tai greičiausias būdas, tačiau visada rekomenduoju susisiekti su operatoriumi telefonu arba el. paštu, jeigu turite specifinių reikalavimų (pvz., daug bagažo, vaikiška kėdutė, judėjimo apribojimų turintis keleivis).

Atšaukimo tvarka priklauso nuo konkretaus pervežėjo taisyklių, tačiau egzistuoja bendri etikos standartai. Paprastai, jeigu atšaukiate kelionę ne vėliau kaip 48–72 valandos prieš išvykimą, grąžinama visa suma arba didžioji jos dalis (išskyrus nedidelę administracinių išlaidų komisiją). Jei atšaukiate vėliau, gali būti taikomos baudos, o kelionės dieną arba neparadus laiku – pinigai dažnai negrąžinami.

Verta paminėti, kad jeigu keleivias negali važiuoti dėl ligos ar dokumentų problemų (pvz., nepriimamas pasas), kompanija gali prašyti medicininio dokumento arba kitų įrodymų, kad galėtų spręsti dėl pinigų grąžinimo individualiai. Visada geriau pasirūpinti draudimu, kuris apimtų ir kelionės atšaukimą dėl nenumatytų aplinkybių.

8. Ar mikroautobusuose yra Wi-Fi ir kiti pramoginiai prietaisai?

Ergonomika ir komfortas ilgos kelionės metu yra labai svarbi. Naujausių kartų mikroautobusai, kuriuos naudoja patikimos kompanijos, yra aprūpinti 230V elektros lizdais arba USB jungtimis prie kiekvienos sėdynės. Tai leidžia keleiviams užtikrintai naudotis telefonais, planšetėmis ar nešiojamaisiais kompiuteriais visą kelionę.

Wi-Fi ryšys yra standartinis reikalavimas šiandien. Tačiau reikia būti realistu – keliaujant per Europą ir kertant jūrą, ryšys gali būti nepastovus (pvz., Vokietijos autostradose jis puikus, bet Prancūzijoje arba tiesiogiai kelyje gali prastėti). Tačiau dauguma laiko galite naršyti internetą, rašyti pranešimus ar žiūrėti filmus.

Kai kurie mikroautobusai turi ir individualius ekranus prie sėdynių su galimybe žiūrėti filmus ar klausyti muzikos, tačiau tai dažniau būna prabangesniuose modeliuose. Jei jums svarbu, prieš užsakydami klauskite apie šias papildomas funkcijas. Taip pat verta pasirūpinti savo ausinėmis, kad netrukdytumėte kitiems keleiviams.

9. Ką daryti, jei vėluoju į išvykimą? Ar mikroautobusas lauks manęs?

Tai vienas nemaloniausių nesusipratimų, kurį galima išvengti planuojant atvykimo laiką. Taisyklė paprasta: mikroautobusas laiko keleivius 5–10 minučių po nurodyto laiko. Jeigu grupė susirenka iš kelių vietų, vairuotojas laukia paskutinio keleivio, tačiau ne ilgiau nei numatyta, kad neleistų kitiems keleiviams, kurie atvyko laiku.

Jeigu žinote, kad vėluosite (pvz., dėl eismo ar spėjimo problemų), būtinai skambinkite dispatcheriui arba vairuotojui iš karto. Kartais, jeigu maršrutas leidžia ir kiti keleiviai sutinka, galima palaukti šiek tiek ilgiau, tačiau tai yra retas atvejis ir nėra garantuota.

Jeigu vėluojate labai daug ir mikroautobusas išvyksta be jūsų, bilietas paprastai nebegrąžinamas, todėl būkite vietą mažiausiai 15–20 minučių prieš išvykimą. Tai leis jums ramiai susitvarkyti bagažą, pasitikrinti dokumentus ir pasikalbėti su vairuotoju. Atsakingumas laiku atvykti – tai bendro kelionės komforto dalis.

10. Kaip elgtis, jei kelyje įvykia techninė gedimas ar avarija?

Nors mes ir stengiamės visas technines problemas išvengti profilaktikos būdu, technika yra technika, ir gedimai gali įvykti. Čia svarbiausia yra kompanijos reakcija. Profesionali kompanija visada turi techninį pagalbos planą.

Pirmiausia, vairuotojas nedelsiant praneša dispacheriui apie problemą. Jei gedimas mažas (pvz., padangos plyšimas), jis sprendžiamas vietoje per 20–30 minučių (visi mūsų vairuotojai turi reikiamą įrangą ir atsargines padangas).