Greitas ir saugus daiktų transportavimas iš Anglijos: Viskas, ką reikia žinoti

Jau daugiau nei dvidešimt metų stebiu, kaip vystosi tarptautinės logistikos rinka, ir galiu pasakyti viena: maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada buvo ir išliks vienas aktyviausių. Anglija (arba tiksliau – visa JK) istoriškai yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o po „Brexit“ procesų šis maršrutas tapo dar sudėtingesniu, bet ir reikalaujančiu didesnio profesionalumo. Daiktų transportavimas iš Anglijos dažnai kelia klientams ne vieną klausimą: kaip suorganizuoti procesą, kad krovinių laukimas netaptų košmaru, o kaina nepakiltų į dangų? Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktika, pasakysiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų siunta pasiektų tikslą greitai, saugiai ir be nereikalingų nervų.

Šiuo metu logistika nėra tik apie tai, kad vairuotojas įsuka į sunkvežimį ir važiuoja. Tai sudėtingas procesas, kuriam reikalingas tikslumas, dokumentų tvarkymas ir supratimas apie muitinės procedūras. Nuo mažų pašto siuntų iki didelių industrijos įrenginių – kiekvienas krovinis reikalauja individualaus požiūrio. Svarbiausia yra ne tik rasti pigiausią pasiūlymą, bet ir suprasti, ką tas pasiūlymas apima. Ar įskaičiuota iškrovimas? Ar apdraustas krovinių? Kiek laiko užtruks muitinės procedūra? Štai šie dalykai ir lemia sėkmę.

Šiandien, kai pasaulis vystosi greitai, klientams svarbiausia yra laikas. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, greitis turi būti subalansuotas su saugumu. Per didelis skubėjimas dažnai veda į klaidas dokumentuose arba netinkamą krovinių pakavimą, kas galiausiai baigiasi praradimais ir brangiomis delaymis (delays). Todėl, kalbėdami apie greitą ir saugų transportą, turime omenyje sistemą, kurioje kiekvienas grandinės narys – nuo siuntėjo iki gavėjo – dirba sinchroniškai.

Tolesnėje straipsnio dalyje pakelsiu ir atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kurius girdėju iš savo klientų per šiuos dvidešimt metų. Tikimės, kad ši informacija padės Jums nenuvilioti ir pasirinkti patikimą sprendimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka daiktų transportavimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų, atsakymas į kurį nėra vienas ir griežtai apibrėžtas skaičius. Viskas priklauso nuo to, kokį transporto būdą pasirinksite ir kurioje Anglijos dalyje randasi krovinių siuntėjas.

Jei kalbame apie dalinių krovinių (groupage) transportą, kuris yra populiariausias mažesnėms siuntoms, įprastas terminas yra nuo 5 iki 10 darbo dienų. Kodėl tiek ilga? Nes sunkvežimis turi užsipildyti. Logistikos kompanija surenka krovinius iš įvairių siuntėjų, juos konsoliduoja sandėlyje ir tik tada, kai sunkvežimis pilnas arba suplanuotas išvykimas, jis pradeda kelionę. Taip pat reikia atsižvelgti į kelionę per Lamanšą (Eurotunelis arba keltas) ir atstumą – pvz., krovinių paėmimas iš Londono ar pietinės Anglijos dalies gali užtrukti ilgiau dėl didelio intensyvumo, nei iš šiaurės.

Jei Jums būtina, kad daiktai atvyktų kuo greičiau, galima rinktis ekspresinį transportą. Tokiu atveju sunkvežimis arba sunkvežimis su vilkiku vyksta tiesiai iš Jūsų siuntėjo adreso į Jūsų gavėjo adresą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tokia kelionė paprastai trunka 2–3 dienas, tačiau tai kainuoja žymiai brangiau, nes mokate už visą sunkvežimio talpą, nors ir naudojate tik dalį. Taip pat reikia prisiminti, kad po „Brexit“ muitinės procedūros Lietuvoje arba prieš įvažiuojant į Eurotunelį gali prailginti kelionę dar 1 dieną, jei dokumentai bus neteisingai surinkti.

2. Kokius dokumentus reikia parengti transportuojant daiktus iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta – tiesiog užkrovė ir važiavė – dabar reikalauja labai atidžaus dėmesio dokumentams. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi ne ES sudėtyje, todėl kiekvienas krovinis turi kirsti muitinę.

Pagrindiniai dokumentai, kuriuos reikia parengti, yra šie: 1. Prekybinė sąskaita (Commercial Invoice): Tai širdis. Joje turi būti nurodyta tiksli prekių pavadinimas (angliškai), serijiniai numeriai (jei yra), kiekis, vieneto kaina, bendra vertė, svoris ir prekių kilmės šalis. Be šios sąskaitos muitinė neleis krovinių įvežti. 2. Pakavimo sąrašas (Packing List): Čia detaliai aprašoma, kaip supakuotos siuntos (kiek dėžių, paletų, jų matmenys, bruto svoris). Tai padeda muitinės pareigūnams ir sandėlininkams greičiau susidoroti su kroviniu. 3. EX1 dokumentas (Eksporto deklaracija): Šį dokumentą dažniausiai suformuoja freight forwarderis (logistikos brokeris) arba muitinės agentas Anglijoje. Jis patvirtina, kad prekės išvežtos iš JK rinkos. 4. T1 dokumentas (Tranzito deklaracija): Jei krovinis keliauja per ES šalis (pvz., per Lenkiją ar Vokietiją) į Lietuvą, gali prireikti T1 procedūros, tačiau dažniausiai naudojama „atvira tranzito procedūra“ su EMCS sistema, kai prekės iš Anglijos važiuoja tiesiai į Lietuvos muitinę, kur deklaruoja importą.

Jeigu dokumentuose bus klaidų (pvz., neteisingai nurodytas HS kodas – prekės kodas), muitinė gali sulaikyti krovinius. Tokia delay gali kainuoti brangiai dėl sandėliavimo mokesčių uostuose ar terminuose.

3. Kaip skaičiuojamas krovinių transportavimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimasis logistikoje yra kompleksinis procesas. Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais, bet tai tik dalis tiesos. Pervežimo iš Anglijos kainą lemia šie pagrindiniai veiksniai:

• Krovinių tūris ir svoris: Logistikoje egzistuoja tok sąvoka kaip „vardinis svoris“ (volumetric weight). Jei siunta lengva, bet didelė (pvz., putų poliuretano blokai), mokėsite už tūrį, ne už fizinį svorį. Standartiškai 1 m³ (kubinis metras) dažnai prilyginamas 250–330 kg.
• Krovinių paėmimo ir pristatymo vieta: Siunta iš Londono centro arba sunkiai pasiekiamo rajono Anglijoje kainuos brangiau nei paėmimas iš pramoninio parko netoli autostrados. Taip pat, jei reikia įvežti krovinią į miesto centrą Lietuvoje, kur ribojamas sunkvežimių eismas, gali kilti papildomi mokesčiai.
• Degalų kainos ir priedai: Tarptautinėse pervežimuose taikomi degalų priedai (fuel surcharge), kurie kinta kas mėnesį priklausomai nuo naftos kainos rinkoje.
• Muitinės ir brokerio paslaugos: Jei pasirinkote terminą „atiduota su mokesčiais“ (DDP), pervežėjas apmoka visus mokesčius už Jus, tai įeina į kainą. Jei pasirinkote „atiduota riboje“ (DDU) ar „atiduota transporto priemonėje“ (DAP), Jums teks mokėti PVM ir muito mokestį atskirai Lietuvoje.
• Sezoniškumas: Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) kainos šokteli, nes transporto priemonių trūksta.

Visada geriau pateikti tikslius krovinių matmenis ir svorį, kad gautumėte galutinę kainą be „nepageidaujamų siurprizų“ vėliau.

4. Ar verta rinktis dalinių krovinių (groupage) transportą, ar geriau nuomoti visą sunkvežimį (FTL)?

Šis pasirinkimas priklauso nuo Jūsų poreikių, biudžeto ir skubos. Turiu daug patirties abiejose srityse, todėl galu pateikti aiškius kriterijus.

Dalinių krovinių transportas (LTL – Less than Truckload): Tai idealus pasirinkimas, jei turite nuo 1 iki 15 europaletų (arba maždaug iki 5000 kg svorio). Jūs sumokate tik už užimamą vietą sunkvežimyje. Šis pasirinkimas yra ekonomiškas ir ekologiškas, nes viename sunkvežimyje vežami kelių klientų daiktai. Trūkumas – laikas. Reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildys, ir krovinių gali tikėtis ilgiau. Taip pat padidėja krovinių perkrovimo (perkelimo iš vieno sunkvežimio į kitą konsolidacijos sandėlyje) rizika, todėl labai svarbu kruopštiai supakuoti prekes.

Viso sunkvežimio nuoma (FTL – Full Truckload): Čia Jūs nuomojatė visą vilkiką su priekaba. Tai geriausia, jei turite daugiau kaip 15 europaletų, labai brangų krovinių arba jums būtina gauti juos per 2–3 dienas. Privalumai: krovinių neperkraunama (keliauja tiesiai iš Jūsų sandėlio į paskirties vietą), mažesnė pažeidimo rizika, greitesnis pristatymas. Trūkumas – aukštesnė kaina.

Jeigu transportuojate brangų baldų komplektą, kurį norite gauti kuo greičiau ir be jokio kontakto su kitomis siuntomis, FTL yra vienintelis teisingas pasirinkimas. Jei tai papildoma prekių partija parduotuvei – groupage puikiai tinka.

5. Ar mano daiktai yra apdrausti kelionės metu?

Tai klausimas, apie kurį dažnai pamirštama, kol neįvyksta įvykis. Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR), vežėjas turi atsakomybę už krovinių praradimą ar sugadinimą, tačiau ši atsakomybė yra labai ribota. Paprastai ji svyruoja apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 9–10 eurų). Jei vežate 1000 kg vertės prekių (pvz., elektroniką), ir jos dingsta, gausite tik apie 10 000 eurų atlyginimą, nors prekės vertė gali būti 50 000 eurų.

Todėl, pervežiant brangius daiktus, būtina papildomai apdrausti krovinius. Profesionali logistikos kompanija gali pasiūlyti krovinių draudimą „nuo sandėlio iki sandėlio“. Toks draudimas paprastai kainuoja labai nedidelę dalį prekių vertės (pvz., 0,3–0,5%), bet suteikia ramybės.

Prieš pasirašydami sutartį, visada klauskite: „Ar šioje kainoje įskaičiuotas krovinių draudimas?“ Jei ne, įsitikinkite, ar Jūsų turimas draudimas apima tarptautinius pervežimus. Be to, labai svarbu užpildyti draudimo paraišką teisingai nurodant prekių vertę – kitaip draudimo kompanija gali sumokėti tik dalį žalos.

6. Kokius daiktus draudžiama arba sunku transportuoti iš Anglijos?

Yra prekių, kurias vežti yra draudžiama įstatymų (pvz., ginklai, narkotikai), tačiau yra ir tokių, kurių transportavimas reikalauja specialių leidimų (ADR), o tai brangina procesą.

• Maisto produktai ir gyvūninės kilmės žaliavos: Tai viena sudėtingiausių sričių. Norint įvežti maistą iš Anglijos į ES, reikia gauti veterinarinius pažymėjimus (sanitary certificates). Be šių dokumentų krovinius sugražins arba sunaikins pasienyje.
• Gėrimai su alkoholiu ir tabako gaminiai: Čia taikomi labai griežti akcizo mokesčių reikalavimai. Nelegalus jų gabenimas be akcizo ženklų gali baigtis konfiskacija ir baudomis.
• Ką tik nupirkti automobiliai: Automobilių importas turi savo specifiką – reikia techninės apžiūros, mokesčių sumokėjimo, o transportavimui reikia specialių raketų (po 4 automobilius) arba autovežių.
• Pavojingos medžiagos (ADR): Degiosios medžiagos, chemikalai, dujos. Jas gali vežti tik sertifikuoti vairuotojai ir specialios transporto priemonės.
• Asmeniniai daiktai (kelionės): Jei persikeliate gyventi, galima atvežti daiktą be muito (perkėlimo procedūra), tačiau reikia įrodyti, kad gyvenote Anglijoje ne mažiau 12 mėnesių ir daiktai naudoti.

Prieš veždami bet kokius nestandartinius daiktus (pvz., medicinos įrangą, statybinius mišinius), visada pasikonsultuokite su logistiku.

7. Kas nutinka, jei krovinių negaliu paimti iš karto, kai jie atvyksta?

Įprasta situacija: sunkvežimis atvyksta į sandėlį, bet ten nėra nei vietos, nei atsakingo asmens. Tokiu atveju prasideda laukimo mokestis (waiting time). Standartiškai vairuotojui suteikiama 1–2 valandos nemokamai iškrovimui arba pakrovimui.

Jei šis laikas viršijamas, kiekviena valanda (arba prasidėjusi valanda) gali kainuoti nuo 30 iki 60 eurų. Anglijoje šie mokesčiai yra ypač aukšti, tenkų vairuotojų darbo laiko apribojimai.

Todėl, jei žinote, kad krovinių negalėsite priimti planuotu laiku, iš karto praneškite savo logistikos vadybininkui. Kartais galima susitarti dėl vėlesnio pristatymo arba išlaikyti krovinius terminalo sandėlyje (tokia paslauga taip pat mokama, bet pigiau nei vairuotojo laukimas). Geras planavimas išvengia šių nereikalingų išlaidų.

8. Kaip turi būti supakuoti daiktai, kad jie nenukentėtų pervežimo metu?

Per 20 metų esu matęs viską: nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių, kurios išbyra vos palietus. Atmintinėje taisyklė viena: krovinių turi išlikti tokia pat kokybė, kaip buvo užkrauta.

• Paletės: Naudokite tik kietas, nesugedusias paletes. Prekės neturi iškyšoti už paletės kraštus (tai vadinama „overhang“).
• Fiksavimas: Kiekviena dėžė ant paletės turi būti pririšta (pvz., sujuosta arba virvėmis) ir užfiksuota plastikine plėvele (stretch film). Tai neleidžia dėžėms judėti.
• Užpildai: Jei dėžėje yra tuščia viena, ją užpildykite (putų granulėmis, burbuliukine plėvele), kad prekės nešoktų viduje.
• Etiketės: Kiekvienoje dėžėje ir paletėje turi būti aiški etiketė su siuntėjo ir gavėjo duomenimis bei siuntos numeriu.
• Fragilinės prekės: Jas reikia žymėti specialiais ženklais („Glass“, „Fragile“) ir gerai apdengti šokinėjimui nuo smūgių.

Prisiminkite, krovinių kelionėje yra ne vienas: jie keliauja vairuotojo kabinoje (virbaliai), kyla į aukštą laivą, važiuoja nelygiu keliu. Jei supakuosite silpnai – niekas neatsakingas už tolesnę žalą.

9. Kas daryti, jei krovinių atvyko su defektu arba dingę?